Kristus nepalieka savo mokinių vienų: jo Dvasia telkia bendruomenę ir leidžia gyventi meile. Ši viltis atpažįstama iš džiaugsmo, ištikimų darbų ir švelnaus atsako net priešiškai nusiteikusiam žmogui.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Apd 8, 5–8. 14–17
Evangelijos džiaugsmas pasiekia Samariją
Pilypo skelbimą lydi gydymo ženklai ir miesto džiaugsmas. Petras bei Jonas atvyksta melstis už pakrikštytuosius, uždeda jiems rankas, ir jie gauna Šventąją Dvasią. Nauja bendruomenė lieka susijusi su apaštalais.
Atliepiamoji psalmė · Ps 65 (66), 1–3a. 4–5. 6–7a. 16 ir 20
Dievo darbai tampa visų tautų šlovinimu
Kvietimas džiūgauti skirtas visai žemei. Perėjimas per jūrą bei upę primena išlaisvinimą, o asmeninis liudijimas skelbia Dievą, kuris išklauso maldą ir neatima savo gerumo.
Antrasis skaitinys · 1 Pt 3, 15–18
Viltis ginama švelnumu ir gryna sąžine
Tikintysis kviečiamas paaiškinti savo viltį švelniai ir pagarbiai. Geras elgesys svarbesnis už atsaką šmeižtu. Kristus, teisusis už neteisiuosius, vieną kartą mirė už nuodėmes, kad mus atvestų pas Dievą.
Evangelija · Jn 14, 15–21
Meilė Kristui atveria Dvasios artumą
Jėzus susieja meilę su jo įsakymų laikymusi ir pažada kitą Globėją – Tiesos Dvasią. Jis nepaliks mokinių našlaičiais. Gyvenimas su juo reiškia bendrystę su Tėvu ir tikėjimą, tampantį ištikima meile.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Apd 8, 5–8. 14–17
1. Ez 37, 24–28
visi turės vieną ganytoją.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo pažadas sieja vieną tautą, vieną ganytoją ir jo buvimą tarp savųjų. Samarijos priėmimą galima apmąstyti platesnėje suskaldytų žmonių telkimo šviesoje.
2. Ez 36, 25–27
Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apvalymas ir nauja širdis susiejami su Dievo Dvasios dovana. Dvasios buvimas leidžia atsiliepti Dievui konkrečiu gyvenimu.
3. Sk 11, 25–29
Tebūna visi VIEŠPATIES žmonės pranašai, tesuteikia VIEŠPATS savo dvasią visiems!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Eldadas ir Medadas pranašauja būdami stovykloje. Mozės troškimas, kad Dvasia būtų duota visai tautai, padeda neapriboti Dievo dovanos vien savuoju ratu.
4. Iz 44, 3–5
išliesiu savo dvasią ant tavo palikuonių
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Vandens ištroškusiai žemei vaizdas aiškina Dvasios dovanojamą gyvybę. Iš naujo augantys žmonės išpažįsta priklausymą Viešpačiui.
5. Apd 10, 44–48
Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dvasios dovana pasiekia ir Evangelijos klausančius pagonis. Skirtinga įvykių seka neleidžia kiekvieno atsivertimo sutalpinti į vieną pasakojimo schemą.
6. Apd 19, 2–6
Paskui Paulius jiems uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius klausia apie gautą Dvasią ir paaiškina Jono krikšto santykį su tikėjimu Jėzumi. Rankų uždėjimas parodo apaštalinį rūpestį naujais tikinčiaisiais.
7. Žyd 6, 1–3
iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prisikėlimo ir amžinybės teismo.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Mokymo pradmenyse minimi krikštai ir rankų uždėjimas. Raginimas augti nepanaikina šio pamato, bet kviečia juo remiantis bręsti.
8. Ef 2, 14–18
nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus kryžius sutaiko suskaldytus žmones. Per jį vienoje Dvasioje atsiveria priėjimas prie Tėvo.
Psalmei · Ps 65 (66), 1–3a. 4–5. 6–7a. 16 ir 20
1. Iš 14, 29–31
O izraeliečiai perėjo per jūrą sausa žeme:
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Perėjimas jūros sausuma atskleidžia išgelbėjimą, kurį vėliau prisimena psalmė. Regėtas Dievo darbas tampa pagarbos ir pasitikėjimo pradžia.
2. Joz 3, 14–17
kunigai, nešdami Sandoros Skrynią, ėjo pirma žmonių.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Perėjimą per Jordaną lydi Sandoros Skrynia ir tautos judėjimas drauge. Psalmės upės vaizdas įgauna konkretaus Dievo vedimo atminimą.
3. Ps 40, 2–4
jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Išgirstas žmogaus šauksmas virsta nauja giesme. Asmeninė pagalbos patirtis padrąsina pasitikėti ir kitus.
4. Ps 117, 1–2
Šlovinkite VIEŠPATĮ, visos tautos!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Šlovinti kviečiamos visos tautos, nes Dievo gerumas ir ištikimybė neapsiriboja vienu kraštu. Tai praplečia išlaisvinimą menančios bendruomenės balsą.
5. Iz 12, 4–6
Garsinkite tautoms jo darbus,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Padėka pereina į Dievo darbų skelbimą tautoms. Džiaugsmo priežastis – tarp žmonių esantis Viešpats.
6. Apr 15, 2–4
Teisingi ir tikri tavieji keliai, tautų Valdove!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Mozės ir Avinėlio giesmė sujungia išlaisvinimo atminimą bei galutinę viltį. Dievo teisingumas tampa tautų garbinimo pagrindu.
7. 2 Kor 1, 8–11
Jame mūsų viltys, jog jis ir toliau gelbės,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius prisimena bejėgiškumą ir išgelbėjimą iš mirties grėsmės. Kitų malda prisideda prie bendros padėkos Dievui.
8. 1 Tim 2, 1–4
kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Bendruomenė raginama melstis už visus žmones. Visuotinė malda atitinka Dievo norą, kad jie būtų išgelbėti ir pažintų tiesą.
Antrajam skaitiniui · 1 Pt 3, 15–18
1. Pat 15, 1–4
Švelnus atsakymas nuramina pyktį,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Švelnus atsakymas gali nuraminti pyktį, o šiurkštus žodis jį sustiprinti. Kalbos būdas atskleidžia, ar žmogus saugo kito gyvybę ir orumą.
2. 2 Tim 2, 23–26
Viešpaties tarnui nedera kivirčytis,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties tarnui netinka barniai. Kantrus bei švelnus prieštaraujančiojo mokymas palieka vietos jo atsivertimui.
3. Kol 4, 5–6
Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tikėjimo liudijimą lydi išmintingas elgesys ir maloni kalba. Atsakymas pritaikomas tikram klausiančiam žmogui.
4. Mt 5, 43–46
mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus kviečia mylėti priešus ir melstis už persekiotojus. Geras atsakas nesiremia vien iš kito jau gautu gerumu.
5. Rom 12, 17–21
Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Blogiui neatsakoma tuo pačiu. Gėris tampa aktyviu pasirinkimu, leidžiančiu priešui neperduoti savo sąžinės valdymo.
6. Tit 3, 1–3
visiems žmonėms rodytų meilumą.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Romumas siejamas su pasirengimu geriems darbams ir savo praeities silpnumo atminimu. Tai saugo nuo išdidžios paniekos kitam.
7. 1 Kor 15, 19–22
Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmgimis.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viltis Kristumi pranoksta vien dabartinio gyvenimo sėkmę. Jo prisikėlimas atveria gyvybės ateitį mirštantiems žmonėms.
8. Žyd 9, 26–28
vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus auka apibūdinama kaip vienkartinis savęs atidavimas. Laukiantis žmogus remiasi jo išganančiu veikimu, o ne begaliniu aukos kartojimu.
Evangelijai · Jn 14, 15–21
1. Gal 5, 5–6
o vien tikėjimas, kuris veikia meile.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Vilties laukiama Dvasia ir tikėjimu. Meile veikiantis tikėjimas padeda suprasti įsakymų laikymąsi kaip gyvą atsaką Kristui.
2. 1 Pt 1, 7–9
Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę;
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nematomas Kristus mylimas ir juo tikima. Net išbandymuose santykis su juo gali tapti neišsakomo džiaugsmo versme.
3. 1 Jn 2, 3–6
Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo pažinimo tikrumas tikrinamas jo žodžio laikymusi. Pasilikimas Kristuje kviečia gyventi jo parodytu būdu.
4. 1 Jn 2, 9–11
Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Teiginį apie buvimą šviesoje paneigia neapykanta broliui. Meilė leidžia santykiui su Dievu įgyti regimą vaisių.
5. 1 Jn 4, 7–10
nes meilė yra iš Dievo.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilės pradžia yra Dievo dovana ir jo Sūnaus siuntimas. Žmogaus atsakas kyla iš pirmiau jį pasiekusio gerumo.
6. 1 Jn 5, 1–3
Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilė Dievui susiejama su meile jo vaikams ir įsakymų laikymusi. Šių ryšių negalima išskirti į atskiras, viena kitai svetimas gyvenimo dalis.
7. 2 Jn 1, 5–6
O meilė – tai vaikščioti jo įsakymų keliais.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilė ir ėjimas pagal Dievo įsakymus aiškina viena kitą. Įsakymo tikslas – nuolatinis gyvenimas tarpusavio meile.
8. Rom 8, 9–11
jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo Dvasia gyvena tikinčiuosiuose ir sieja juos su Kristumi. Jo prisikėlimo gyvybė tampa ir mirtingo žmogaus ateities viltimi.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Kristaus malda per Paskutinę vakarienę · KBK 2746–2751
Šventoji Dvasia – Globėja ir Guodėja · KBK 243, 388, 692, 729, 1433, 1848
Maldauti Šventosios Dvasios · KBK 1083, 2670–2672
Kristaus malda per Paskutinę vakarienę · KBK 2746–2751
KBK 2746–2751: Kristaus malda per Paskutinę vakarienę;
Šventoji Dvasia – Globėja ir Guodėja · KBK 243, 388, 692, 729, 1433, 1848
KBK 243, 388, 692, 729, 1433, 1848: Šventoji Dvasia – Globėja ir Guodėja;
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Apd 8, 5–8: Mesijo skelbimas peržengia seną religinę ribą
Apd 8, 14–17: Dvasios dovana sieja naujus tikinčiuosius su apaštalais
Ps 65 (66): bendras išlaisvinimo atminimas tampa asmeniniu liudijimu
1 Pt 3, 15: vilties paaiškinimas neturi tapti puolimu
1 Pt 3, 16–18: gyvenimo tikrumas remiasi Kristaus atverta prieiga pas Dievą
Jn 14, 16–17: kitas Globėjas tęsia Jėzaus artumą mokiniams
Jn 14, 18–21: našlaičio baimę atsveria dalijamas Kristaus gyvenimas
Apd 8, 5–8: Mesijo skelbimas peržengia seną religinę ribą
Ekḗryssen reiškia „skelbė“, o veiksmažodžio forma vaizduoja tęstinį skelbimą. Pilypas pristato Jėzų kaip Mesiją. Samariečiams tai nėra visiškai svetima Rašto kalba: jų tikėjimas remiasi Penkiaknyge, nors šventoji vieta yra Gerizimo kalnas, o ne Jeruzalė. Evangelija pasiekia giminingą, tačiau istoriškai atsiskyrusią religinę bendruomenę.
Homothymadón – „vieningai“ – apibūdina minios dėmesį. Klausomasi ir matant gydymo ženklus: žodis bei žmogaus gyvybės atkūrimas eina drauge. Pilypas čia yra vienas iš septynių ir vėliau vadinamas evangelistu. Jo nereikia sutapatinti su to paties vardo apaštalu. Miesto džiaugsmas parodo skelbimo vaisių, o ne vien kalbėtojo sėkmę.
Šaltinis: J. R. Lumby · Cambridge Bible for Schools and Colleges · Apd 8, 4–17; Bible Hub · Apd 8, 5 · originalo tekstas ir morfologija; Bible Hub · Apd 8, 6 · originalo tekstas ir morfologija; The Samaritans and their books · John Rylands Research Institute and Library, 2025-01-05.
Apd 8, 14–17: Dvasios dovana sieja naujus tikinčiuosius su apaštalais
Bebaptisménoi nusako jau pakrikštytus žmones: dalyvio forma kalba apie įvykusį krikštą ir jo išliekamą padėtį. Jie tikrai priklauso Jėzui. Apaštalų atvykimas neanuliuoja Pilypo darbo. Jeruzalės bendruomenė išgirsta apie Samarijos tikėjimą ir siunčia Petrą bei Joną rūpintis naujais tikinčiaisiais.
Epetíthesan reiškia „dėjo rankas“. Veiksmą lydi malda: Dvasia priimama kaip Dievo dovana. Šioje vietoje Bažnyčia atpažįsta Sutvirtinimo sakramento ištakas. Tačiau pats Apaštalų darbų pasakojimas kitur rodo ir kitokią seką, pavyzdžiui, Kornelijaus namuose Dvasia nužengia dar prieš krikštą. Skirtingi epizodai padeda neapriboti Dievo veikimo viena įvykių schema.
Šaltinis: J. R. Lumby · Cambridge Bible for Schools and Colleges · Apd 8, 4–17; Bible Hub · Apd 8, 16 · originalo tekstas ir morfologija; Bible Hub · Apd 8, 17 · originalo tekstas ir morfologija; Scott Hahn · Alive in the Spirit · VI Velykų sekmadienis A · St. Paul Center.
Ps 65 (66): bendras išlaisvinimo atminimas tampa asmeniniu liudijimu
Ləḵū – „ateikite“ – kviečia ne vien savąjį ratą. Psalmės pradžioje kreipiamasi į visą žemę, o jūros ir upės perėjimas primena Išėjimą bei Jordaną. Senasis įvykis prisimenamas kaip tebesaistanti bendruomenės patirtis: dabartiniai maldininkai įsitraukia į protėvių išlaisvinimo džiaugsmą.
Šim‘ū reiškia „klausykitės“; tai daugiskaitos kvietimas. Šešioliktoje eilutėje skamba asmeninis balsas, pasirengęs papasakoti, ką Dievas jam padarė. Bendras šlovinimas ir atskiro žmogaus malda čia priklauso vienas kitam. Nežinome tikrosios kalbėtojo tapatybės; bandymas jį laikyti konkrečiu karaliumi yra aiškinimo hipotezė. Pabaiga dėkoja už išklausymą ir išlikusį Dievo gerumą.
Šaltinis: A. F. Kirkpatrick · Cambridge Bible for Schools and Colleges · Ps 66; Bible Hub · Ps 66, 16 · originalo tekstas ir morfologija.
1 Pt 3, 15: vilties paaiškinimas neturi tapti puolimu
Apologían reiškia atsakymą ginant savo poziciją. Tai gali būti viešas tikėjimo paaiškinimas ar atsakas į asmeninį klausimą; žodis nereiškia paprasto atsiprašymo. Prieš raginimą kalbėti kviečiama širdyje laikyti Kristų Viešpačiu. Atsakymo pradžia yra žmogaus santykis su juo, o turinys – krikščioniškoji viltis.
Praýtētos nusako švelnumą. Greta minima pagarbi baimė neleidžia drąsos paversti grasinimu. Laiškas nesuteikia leidimo pažeminti klausiančiojo vien dėl to, kad tikintysis įsitikinęs savo atsakymo teisingumu. Pasirengimas paaiškinti viltį apima ir kalbos būdą: atsakoma tikram žmogui, saugant tiesą ir jo orumą.
Šaltinis: E. H. Plumptre · Cambridge Bible for Schools and Colleges · 1 Pt 3, 15–18; Bible Hub · 1 Pt 3, 15 · originalo tekstas ir morfologija.
1 Pt 3, 16–18: gyvenimo tikrumas remiasi Kristaus atverta prieiga pas Dievą
Syneídēsin – „sąžinę“ – tekstas sieja su geru elgesiu Kristuje. Vien iškalba nepadarys liudijimo įtikinamo, jeigu žmogaus gyvenimas jį paneigia. Šmeižto akivaizdoje tikintysis kviečiamas išsaugoti santykį su Kristumi ir sąžinės grynumą. Tai nereiškia pareigos leisti kitam nebaudžiamam smurtauti ar atsisakyti teisėtos pagalbos.
Prosagágē – „kad atvestų“ – nusako Kristaus kančios tikslą. Teisusis veikia neteisiųjų labui, vieną kartą atiduodamas save už nuodėmes. Sakinio kryptis yra priėjimas prie Dievo. Todėl Kristus čia daugiau negu kantraus elgesio pavyzdys: jo veikimas dovanoja ryšį, kurio žmogus vien savo kalba ar nuopelnais nesukuria.
Šaltinis: E. H. Plumptre · Cambridge Bible for Schools and Colleges · 1 Pt 3, 15–18; Bible Hub · 1 Pt 3, 16 · originalo tekstas ir morfologija; Bible Hub · 1 Pt 3, 18 · originalo tekstas ir morfologija.
Jn 14, 16–17: kitas Globėjas tęsia Jėzaus artumą mokiniams
Állon – „kitą“ – primena, kad mokiniai jau patyrė Jėzaus globą. Dabar jis pažada paprašyti Tėvą kito Globėjo, kuris liks su jais. Pažade atskiriami prašantis Sūnus, dovanojantis Tėvas ir Dvasia. Vien žodžio „kitas“ nepakanka visai Trejybės teologijai išvesti, tačiau visas sakinys rodo gyvą jų santykį.
Paráklēton galima suprasti kaip gynėją, pagalbininką, stojantį šalia. Teismo kalbos atspalvis padeda išgirsti ir tiesos liudijimą. Todėl vertimas „Globėjas“ apima daugiau negu vien nuraminimą. Dvasia padės mokiniams pažinti, liudyti ir gyventi tuo, ką jie gavo iš Jėzaus; jo išėjimas nepaliks jų vien su prisiminimu apie Mokytoją.
Šaltinis: A. Plummer · Cambridge Bible for Schools and Colleges · Jn 14, 15–21; Bible Hub · Jn 14, 16 · originalo tekstas ir morfologija; Chelsey Harmon · John 14:15–21 · 2026-05-04 · Center for Excellence in Preaching.
Jn 14, 18–21: našlaičio baimę atsveria dalijamas Kristaus gyvenimas
Orphanoús reiškia „našlaičius“. Jėzus kreipiasi į mokinius kaip į jam artimus vaikus, kurių nepaliks be globos. Pažadas ateiti skaitomas prisikėlimo ir Dvasios dovanos šviesoje. Čia nereikia suplakti skirtingų Dievo Asmenų: Sūnaus artumas per Dvasią nereiškia, kad jis yra tas pats asmuo kaip Tėvas.
Zḗsete – „gyvensite“ – yra ateities pažadas, pagrįstas paties Jėzaus gyvenimu. Mokinių viltis kyla iš bendrystės su juo. Paskutinė eilutė šią bendrystę susieja su įsakymų priėmimu ir laikymusi. Meilė nėra tik palankus jausmas išėjusiam Mokytojui: ji tampa ištikimu elgesiu, kuriame jo artumas vis labiau pažįstamas.
Šaltinis: A. Plummer · Cambridge Bible for Schools and Colleges · Jn 14, 15–21; Bible Hub · Jn 14, 18 · originalo tekstas ir morfologija; Bible Hub · Jn 14, 19 · originalo tekstas ir morfologija; Chelsey Harmon · John 14:15–21 · 2026-05-04 · Center for Excellence in Preaching; Scott Hahn · Alive in the Spirit · VI Velykų sekmadienis A · St. Paul Center.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Jonas Auksaburnis: Dievo dovana atpažįstama iš žmogų išlaisvinančių darbų
Šv. Augustinas: Kristus pirmas pereina žmogaus mirtingumo upę
Šv. Kiprijonas: apaštalų malda pratęsia jau gauto krikšto dovaną
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Dvasia veda skelbėją ir dovanoja bendrystę
Tertulijonas: Jokūbo palaiminimo rankos kreipia į Kristų
Šv. Ambraziejus: Dievo ugnis apšviečia žmogų ir naikina nuodėmę
Šv. Ireniejus: Gideono rasos ženklas praplečiamas iki visos žemės
Šv. Jonas Auksaburnis: Dievo dovana atpažįstama iš žmogų išlaisvinančių darbų
Jie buvo gavę Dvasią – nuodėmių atleidimo Dvasią.
Apaštalų darbų homilijos, XVIII, Apd 8, 4–17 aiškinimas ir pakartotinis aptarimas · rengėjo vertimas
Jie neapleido skelbimo.
Apaštalų darbų homilijos, XVIII, Apd 8, 4–17 aiškinimas ir pakartotinis aptarimas · rengėjo vertimas
Auksaburnis, skaitydamas apie apaštalų atvykimą į Samariją, klausia, kaip pakrikštytieji dar galėjo būti negavę Dvasios. Jis skiria nuodėmių atleidimo malonę ir regimas nepaprastų ženklų dovanas. Taip saugomas jau įvykusio krikšto tikrumas: Pilypo klausytojai nebuvo vien tuščią apeigą priėmę žmonės.
Pamokslininkas Pilypo ženklus gretina su Mozės kova prieš kerėtojus. Gydymas grąžina žmogui galimybę eiti bei veikti; jis skiriasi nuo Simono siekio žavėti save išaukštinančia galia. Net persekiojimas neįstengė užgesinti tokio skelbimo. Išblaškyti mokiniai toliau dalijosi žodžiu, ir vargas tapo proga Evangelijai pasiekti kitus.
ST → NT. Paties Auksaburnio tipologinis gretinimas: Mozės ženklai prieš kerėtojų regimybę → Pilypo gydymo ženklai greta Simono magijos → žmogų išlaisvinanti Evangelijos dovana.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis · Apaštalų darbų homilijos, XVIII.
Šv. Augustinas: Kristus pirmas pereina žmogaus mirtingumo upę
Upė – visas pasaulio mirtingumas.
Psalmių aiškinimai, Ps 65 (66), 9–10; New Advent antraštėje Psalm 66 · rengėjo vertimas
Ji pereina jam vadovaujant.
Psalmių aiškinimai, Ps 65 (66), 9–10; New Advent antraštėje Psalm 66 · rengėjo vertimas
Psalmės upę Augustinas perskaito kaip nuolat slenkantį mirtingą gyvenimą. Vieni žmonės ateina, kiti pasitraukia; vaikystė pereina į jaunystę, paskui senatvę. Laikinos būsenos neįmanoma sulaikyti. Šis aiškinimas leidžia išgirsti, kodėl išlaisvinimo giesmė Bažnyčiai tampa ir prisikėlimo vilties malda.
Per tokią upę pereinama sekant Kristumi, kuris pats patyrė mirtį ir pirmas atvėrė kelią toliau. Augustino pabrėžiamas ėjimas pėsčiomis reiškia ir nuolankumą. Dabar džiaugiamasi viltimi, o pažadėta pilnatvė dar laukia. Todėl tikinčiojo atsakymas apie viltį remiasi vedančiu Viešpačiu, o ne mėginimu apsimesti nepažeidžiamam.
ST → NT. Paties Augustino dvasinė skaitysena: psalmės perėjimas per upę → žmonių mirtingumo perėjimas su pirmiau ėjusiu Kristumi → prisikėlimo džiaugsmas. Tai ne istorinės Jordano reikšmės paneigimas.
Šaltinis: Šv. Augustinas · Psalmių aiškinimai, Ps 65 (66) · New Advent antraštėje Psalm 66.
Šv. Kiprijonas: apaštalų malda pratęsia jau gauto krikšto dovaną
Samarijoje įtikėjusieji buvo įtikėję tikru tikėjimu.
Laiškas Jubajanui, 9; tradicinėje numeracijoje 73, ANF / New Advent – 72 · rengėjo vertimas
Užbaigiami Viešpaties antspaudu.
Laiškas Jubajanui, 9; tradicinėje numeracijoje 73, ANF / New Advent – 72 · rengėjo vertimas
Laiške Jubajanui Kiprijonas aptaria Samarijos tikinčiuosius ginčo dėl krikšto kontekste. Jie tikrai įtikėjo ir jau buvo pakrikštyti Bažnyčioje. Todėl atvykę Petras bei Jonas jų nekrikštijo iš naujo. Apaštalų malda ir rankų uždėjimas liudija tolesnį rūpestį tuo pačiu žmogumi bei jo tikėjimo gyvenimu.
Kiprijonas čia mato ryšį su savo bendruomenės praktika: pakrikštytieji atvedami pas vadovus, kurie meldžiasi ir uždeda rankas. Jis kalba apie Dvasios dovaną ir Viešpaties antspaudą. Žmogaus priėmimas turi tąsą; bendruomenė palydi jį augant, o jau gauta malonė netampa nereikalinga sulaukus kito tarnystės žingsnio.
ST → NT. Rengėjo liturginė jungtis: pažadėta Dievo buveinė tarp savųjų (Ez 37, 27) → Kiprijono aptariama Samarijos tikinčiųjų Dvasios dovana → Kristaus nepalikta bendruomenė. Tai ne Kiprijonui priskirta ST tipologija.
Šaltinis: Šv. Kiprijonas Kartaginietis · Laiškas Jubajanui, 72 pagal ANF numeraciją.
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Dvasia veda skelbėją ir dovanoja bendrystę
Perdavė Šventosios Dvasios bendrystę.
Katechezės, XVII, 25 · rengėjo vertimas
Išsiuntęs į Etiopiją Kristaus skelbėją.
Katechezės, XVII, 25 · rengėjo vertimas
Kirilas, aiškindamas Dvasios veikimą, primena Pilypo misiją Samarijoje. Žmonių išgydymą, jų tikėjimą ir apaštalų rankų uždėjimą jis mato kaip vienos dovanos veikimą. Petras ir Jonas atneša ne savą atskirą galią: maldoje naujai bendruomenei perduodama Dvasios bendrystė.
Toliau tame pačiame aiškinime Pilypas Dvasios paragintas prieina prie etiopo vežimo. Kirilas šį naujo skelbėjo išsiuntimą sieja su psalmės pažadu, kad Etiopija išties rankas Dievui. Rašto žodžiai įgauna matomą judesį tarp tautų. Dvasios artumas ne tik saugo jau susibūrusius, bet ir kviečia eiti pas dar nesutiktą žmogų.
ST → NT. Paties Kirilo Rašto jungtis: jo skaitomas psalmės pažadas apie į Dievą besikreipiančią Etiopiją (Ps 67 [68], 32) → Pilypo pakrikštytas etiopas tampa Kristaus skelbėju → Dvasios dovana plečia tikinčiųjų bendrystę.
Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis · Katechezės, XVII.
Tertulijonas: Jokūbo palaiminimo rankos kreipia į Kristų
Ant mūsų uždedama ranka, palaiminimu šaukiantis ir kviečiant Šventąją Dvasią.
Apie Krikštą, VII–VIII · rengėjo vertimas
Būsimą palaiminimą Kristuje.
Apie Krikštą, VII–VIII · rengėjo vertimas
Aprašydamas krikšto apeigas Tertulijonas primena Aarono patepimą aliejumi. Kūno ženklas nurodo dvasinę dovaną; Kristus išpažįstamas Tėvo pateptu Dvasia. Taip senoji kunigo patepimo kalba jam padeda kalbėti apie pakrikštyto žmogaus pašaukimą. Regimas veiksmas ir neregima malonė nėra vienas kitam svetimi.
Rankų uždėjimą autorius gretina su Jokūbu, sukryžiavusiu rankas laiminant Juozapo sūnus Efraimą ir Manasą. Sukryžiuotos rankos jam iš anksto nubrėžia Kristaus ženklą. Krikščioniškoje maldoje prašoma Dvasios, o ne žmogaus valia prisiskiriama jos galia. Šis senas liudijimas padeda matyti, kodėl kūnišką gestą lydi palaiminimas ir tikras kreipimasis į Dievą.
ST → NT. Paties Tertulijono tipologija: Aarono patepimas ir Jokūbo kryžmai sudėtos palaiminimo rankos → Dvasia pateptas Kristus ir jo kryžiaus ženklas → malda už pakrikštytuosius bei Dvasios prašymas.
Šaltinis: Tertulijonas · Apie Krikštą, VII–VIII.
Šv. Ambraziejus: Dievo ugnis apšviečia žmogų ir naikina nuodėmę
Ne sunaikinti vargstančiuosius, bet palengvinti jų vargą.
Apie Šventąją Dvasią, I, XIV, 164–166 · rengėjo vertimas
Kad suteiktų malonę ir sunaikintų nuodėmę.
Apie Šventąją Dvasią, I, XIV, 164–166 · rengėjo vertimas
Mozės regėtą degantį, bet nesudegantį krūmą Ambraziejus skaito Kristaus dovanos šviesoje. Dievas ateina apšviesti žmogaus kūniško gyvenimo ir palengvinti jo vargą. Ugnies vaizdas jam reiškia malonę, kuri naikina nuodėmę, saugodama patį žmogų. Tai padeda kitaip išgirsti ir žodžius apie Dvasią bei ugnį.
Tą pačią jungtį autorius pratęsia Sekminių liepsnos pasirodymu. Dvasia pašventina ir apšviečia, o jos dieviško veikimo negalima atskirti nuo Tėvo bei Sūnaus. Tikintysis, ginantis savo viltį, taip pat neturi supainioti tiesos karščio su noru sudeginti prieštaraujantį žmogų. Švelnumas gali liudyti būtent tą malonę, kuri atkuria.
ST → NT. Paties Ambraziejaus tipologija: Mozės regėtas nesudegantis krūmas (Iš 3) → Kristaus dovanojamas krikštas Dvasia ir ugnimi → Sekminių apšviečianti bei šventinanti Dvasia. Ryšys su švelniu liudijimu – rengėjo pritaikymas.
Šaltinis: Šv. Ambraziejus · Apie Šventąją Dvasią, I.
Šv. Ireniejus: Gideono rasos ženklas praplečiamas iki visos žemės
Rasa, kuri yra Dievo Dvasia.
Prieš erezijas, III, 17, 3 · rengėjo vertimas
Todėl mums reikia Dievo rasos.
Prieš erezijas, III, 17, 3 · rengėjo vertimas
Ireniejus pasitelkia Gideono prašytą rasos ženklą: drėgmė pasirodo ne vien ant vilnos, bet ir aplink ją. Tai jis skaito kaip Dvasios dovanos plitimo įvaizdį. Pranašų kalba apie Dvasią jam siejasi su jos nužengimu ant Viešpaties ir dovanojimu Bažnyčiai. Malonė pasiekia skirtingų tautų žmones.
Autorius kalba apie Dievo rasos reikmę, kad žmogus neliktų bevaisis. Dvasia dovanojama kaip gyvybę teikiantis Globėjas, saugantis ryšį su Dievu. Samarijos džiaugsmas leidžia matyti tokios dovanos vaisių už įprasto savųjų rato. Kristaus pažadas nepalikti našlaičiais tampa viltimi, kuria galima dalytis su dar toli esančiais.
ST → NT. Paties Ireniejaus tipologinis vaizdas: Gideono rasos ženklas (Ts 6, 36–40) → ant Kristaus nužengusi Dvasia dovanojama Bažnyčiai → gyvybės dovana skleidžiasi visoje žemėje.
Šaltinis: Šv. Ireniejus Lionietis · Prieš erezijas, III, 17.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Elena Guerra: mažas maldos leidinys pasiekia visos Bažnyčios gyvenimą
Pal. Władysław Findysz: tikėjimo liudijimas neatskiriamas nuo pagalbos kitam
Pal. Louis Brisson: prie bendro stalo atsiranda vieta atstumtam žmogui
Šv. Alfonsas Marija Fusco: nepalikti našlaičio reiškia suteikti ir namus, ir mokslą
Pal. Boleslava Lament: vienybės pradžia gali būti medinė siuvykla
Šv. Marija Kotryna Kasper: nepasiturinti darbininkė atveria duris kitiems
Pal. Dina Bélanger: gyvenimas su Kristumi tampa kasdienės meilės šaltiniu
Šv. Elena Guerra: mažas maldos leidinys pasiekia visos Bažnyčios gyvenimą
Visuotinis tikinčiųjų atsigręžimas į Šventąją Dvasią.
Guerra novenos „Nuovo Cenacolo“ tikslas, cituojamas dikasterijos biografijoje · rengėjo vertimas
Lukoje gyvenusi Elena Guerra ilgai skaudžiai jautė, kad krikščionys menkai pažįsta Šventąją Dvasią. 1889 m. ji išspausdino Sekminių noveną „Naujasis Vakarienbutis“. Jos tikslas buvo pažadinti tikinčiųjų atsigręžimą į Dvasią. Maldos leidiniai tapo būdu pasiekti žmones, kurių ji pati niekada neaplankys.
Per vyskupą Giovanni Volpi ji kreipėsi į Leoną XIII, prašydama paraginti parapijas ruoštis Sekminėms novena. 1895 m. popiežius paskelbė tokį raginimą, o 1897 m. enciklikoje plačiau aptarė Dvasios veikimą. Elena toliau leido mažus leidinius ir rėmė misijas. Vienuolės rūpestis virto kvietimu visai bendruomenei iš naujo priimti pažadėtą Globėją.
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 14–17; Jn 14, 16–17: priimti Dvasios dovaną padeda ir bendruomenės malda bei kantrus mokymas.
Šaltinis: Šv. Elena Guerra · Šventųjų skelbimo dikasterijos biografija.
Pal. Władysław Findysz: tikėjimo liudijimas neatskiriamas nuo pagalbos kitam
Nepaisydamas jų tautybės ar konfesijos.
Oficialios beatifikacijos biografijos žodžiai apie Findyszo teiktą pagalbą · rengėjo vertimas
Po karo Novy Žmigrudo klebonas Władysławas Findyszas atstatinėjo parapijos gyvenimą ir rūpinosi žmonėmis, nepaisydamas jų tautybės ar konfesijos. Padėjo ir graikų apeigų katalikų šeimoms, kurioms grėsė iškeldinimas. Dėl tokios tarnystės jį sekė saugumas, ribojo katechezę ir judėjimą po parapiją.
1963 m. jo siųsti laiškai, kviečiantys atnaujinti krikščionišką gyvenimą, tapo pretekstu kaltinimams ir įkalinimui. Sunkiai sergančiam kunigui nebuvo laiku suteiktas reikalingas gydymas. Vyskupija bei advokatas prašė jį paleisti; tai pavyko tik 1964 m. vasarį. Po kelių mėnesių jis mirė. Liudijimas čia apima ir ištikimybę, ir teisėtai prašomą pagalbą.
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 5–8; 1 Pt 3, 15–17: viltį liudija ne tik žodžiai, bet ir artimo globa išliekant ištikimam bei saugant sąžinę.
Šaltinis: Pal. Władysław Findysz · oficiali beatifikacijos biografija.
Pal. Louis Brisson: prie bendro stalo atsiranda vieta atstumtam žmogui
Mano širdis tokia liūdna, kad be tikėjimo neištverčiau.
Brissono žodžiai, cituojami kardinolo Angelo Amato 2012-09-22 beatifikacijos homilijoje · rengėjo vertimas
Trojos kunigas Louis Brisson savo globa apgaubė buvusį seminaristą France’ą. Vyras buvo patekęs į benamystę ir didelį skurdą. Brissonas parūpino jam kasdienį valgį pas seseris oblates, o trečiadieniais kviesdavosi pietauti kartu. Kas savaitę pasikartojantis susitikimas leido vyrui patirti žmogišką šilumą ir orų rūpestį.
Vieną trečiadienį svečias neatėjo. Brissonas susirūpino ir pasiuntė jo ieškoti; vyras rastas jau mirštantis. Seserų bei kunigų rūpestis palydėjo jį iki pabaigos. Pats Brissonas taip pat išgyveno praradimų ir vienatvės, tačiau tikėjimas padėjo nepalikti kito vieno. Tokia bendrystė galėjo prasidėti nuo labai paprasto, nuolat pasikartojančio pakvietimo prie stalo.
Ryšys su skaitiniais. Ps 65 (66), 16.20; Jn 14, 18: Dievo gerumą liudijanti bendruomenė mokosi pastebėti ir tą, kurio šiandien pasigesta.
Šv. Alfonsas Marija Fusco: nepalikti našlaičio reiškia suteikti ir namus, ir mokslą
Mylėkite viena kitą; aš jus atminsiu ir iš dangaus visada už jus melsiuosi.
Fusco paskutiniai žodžiai seserims, perduoti dikasterijos biografijoje · rengėjo vertimas
Angrio kunigas Alfonsas Marija Fusco savo namuose nemokamai mokė vaikus. Jam rūpėjo ir jų tikėjimas, ir gebėjimas gyventi visuomenėje. Patyręs 1866 m. choleros epidemiją ir pats persirgęs, jis ieškojo patvaresnio būdo rūpintis skurdžiausiais. Vienkartinės pagalbos neužteko mergaitei, neturinčiai saugių namų.
1878 m. kartu su Maddalena Caputo ir kitomis jaunomis moterimis jis pradėjo Šventojo Jono Krikštytojo seserų bendruomenę našlaitėms bei stokojančioms mergaitėms ugdyti. Reikėjo ir išlaikymo lėšų, ir kantraus dvasinio vadovavimo. Atsisveikindamas su seserimis Fusco paliko meilės bei maldos žodžius: savo pradėto rūpesčio jis nenorėjo palikti vien praeities prisiminimu.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 18.21: meilės pažadas įgyja ištikimą kasdienę tąsą; vaikas neturi likti be globos ir kelio į gyvenimą.
Šaltinis: Šv. Alfonsas Marija Fusco · Šventųjų skelbimo dikasterijos biografija.
Pal. Boleslava Lament: vienybės pradžia gali būti medinė siuvykla
Kad mylėtume vieni kitus ir būtume viena.
Lament žodžiai, cituojami Jono Pauliaus II 1991-06-05 beatifikacijos homilijoje, 3 · rengėjo vertimas
1903 m. Boleslava Lament išvyko į Mogiliavą, kur reikėjo moterų, galinčių mokyti ir vadovauti ugdymo darbui. Kurį laiką gyveno pas Leocadią Gorczyńską, mokančią neturtingas mergaites amato. Paskui išsinuomojo medinį namą ir pritaikė jį siuvyklai. Prie jų prisidėjo Łucja Czechowska; 1905 m. atsirado naujos vienuolijos pradžia.
Vėliau Peterburge ji telkė ugdymą bei pagalbą varginguose kvartaluose. Mokinės ir jų šeimos skyrėsi tautybe bei tikėjimu, todėl reikėjo tarpusavio pažinimo ir geranoriškumo. Jonas Paulius II, kalbėdamas jos beatifikacijoje, tokį kelią apibūdino kaip kasdienybės ekumenizmą per meilę. Vienybės buvo siekiama ir tuo, kaip sutinkamas konkretus, kitaip gyvenantis žmogus.
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 14–17; Jn 14, 21: bendras tikėjimo kelias auga iš meilės, kuri išdrįsta ieškoti ryšio per senas perskyras.
Šaltinis: Pal. Boleslava Lament · Šventųjų skelbimo dikasterijos biografija.
Šv. Marija Kotryna Kasper: nepasiturinti darbininkė atveria duris kitiems
Dabar jaučiuosi galinti viską; prieš nieką neatsitrauksiu.
Kasper žodžiai 1851 m., perduoti dikasterijos biografijoje · rengėjo vertimas
Dernbacho valstiečių šeimoje augusi Kotryna Kasper mažai mokėsi, dirbo laukuose ir net skaldė akmenis keliams. Vis dėlto turėdavo kuo pasidalyti su dar vargingesniais. Gavusi parapijiečių, mero ir vyskupo paramą, 1848 m. per Žolinę atidarė namus kaimo neturtingiesiems. Jos pašaukimas įgavo tikrą adresą ir kasdienes pareigas.
Po trejų metų pradėjusioms bendrą kelią moterims ji pasirinko Vargingųjų Jėzaus Kristaus Tarnaičių vardą. Kiekviena augančios bendruomenės vieta turėjo atliepti konkrečią reikmę: slaugyti ligonius, prižiūrėti vaikus ar senelius. Kotrynos drąsa nesirėmė sukauptu turtu. Ji augo priimant padedančius žmones ir imantis tų darbų, kuriuos jau buvo galima pradėti.
Ryšys su skaitiniais. Ps 65 (66), 16.20; Jn 14, 21: Dievo gerumo patirtis gali virsti drąsa atverti namus ir ištikimai tarnauti.
Šaltinis: Šv. Marija Kotryna Kasper · Šventųjų skelbimo dikasterijos biografija.
Pal. Dina Bélanger: gyvenimas su Kristumi tampa kasdienės meilės šaltiniu
Diena be duonos – argi tai ne diena be saulės?
Dinos noviciato žodžiai, cituojami Jono Pauliaus II 1993-03-20 beatifikacijos homilijoje, 5 · rengėjo vertimas
Dar noviciate Dina Bélanger aprašė augantį Eucharistijos ilgesį. Dieną be šios duonos ji gretino su diena be saulės. Jonas Paulius II beatifikacijos homilijoje priminė šiuos jos žodžius kaip gyvo artumo Kristui liudijimą. Malda jai buvo santykis, maitinantis visą dieną, o ne vien pareigos atlikimas.
Tą artumą ji stengėsi pratęsti paprasta meile bendruomenės seserims. Popiežius jos raštuose išskyrė troškimą leisti Kristui veikti per jos gyvenimą ir pasitikėti jo artumu kiekvieną akimirką. Tai padeda suprasti Jėzaus pažadą apie gyvenimą su juo: bendrystė tampa regima tada, kai žmogaus širdies kryptį ima rodyti jo elgesys.
Ryšys su skaitiniais. Ps 65 (66), 16.20; Jn 14, 19–21: asmeninė Dievo artumo patirtis virsta dėkingumu ir gyvenimu pagal meilę.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Dinos Bélanger beatifikacijos homilija, 1993-03-20.
Palyginimai
Turinys:
Pranciškus: orkestre reikia skirtingų balsų
C. S. Lewisas: gyvybe galima užsikrėsti
Seneka: veidrodis parodo, ką pyktis daro veidui
Johnas Miltonas: tekantis šaltinis neužsistovi
Šv. Jonas Paulius II: tikėjimas ir protas kaip du sparnai
Rabindranathas Tagore: džiaugsmas kaip krantus peržengęs vanduo
Seneka: spindulys pasiekia žemę, likdamas susietas su saule
Pranciškus: orkestre reikia skirtingų balsų
Pranciškus Bažnyčią gretina su dideliu orkestru. Instrumentai ir balsai skiriasi, tačiau jų reikia bendrai darnai. Vieno instrumento stiprumas dar nepadaro jo svarbesnio už kitus. Popiežius šį įvaizdį sieja su Šventosios Dvasios dovanomis ir tarnyste: skirtumai gali tapti bendro skambesio dalimi, kai niekas nesiskelbia visos bendruomenės šeimininku.
Samarijoje veikia Pilypas, vėliau atvyksta Petras ir Jonas. Jų tarnystės skirtingos, bet bendruomenė priima tą patį Kristų ir tą pačią Dvasią. Orkestro įvaizdis padeda klausti, ar džiaugiamės kitam patikėta dovana. Bendrystė auga tada, kai išmokstame įsiklausyti ir savo gebėjimą panaudoti bendram gėriui.
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 5–8.14–17: skirtingos tarnystės padeda augti vienai Kristaus bendruomenei.
C. S. Lewisas: gyvybe galima užsikrėsti
Lewisas gyvybės perdavimą vaizduoja kaip gerąjį užsikrėtimą. Įsikūnijęs Dievo Sūnus atneša gyvenimą, kurio žmogus pats sau nesukuria. Artumas Kristui leidžia tą gyvenimą priimti. Šiuo netikėtu įvaizdžiu autorius aiškina, kodėl krikščionybė negali likti vien mokymu, kaip iš šalies teisingai įvertinti Jėzų.
Jėzaus pažadas, kad ir mokiniai gyvens, remiasi jo paties gyvenimu. Jis duoda Dvasią ir nepalieka jų našlaičiais. Lewiso palyginimas kviečia leistis į santykį, kuris keičia žmogų iš vidaus. Priimta gyvybė pasirodo ir meilėje: Jėzaus įsakymų laikymasis tampa atsaku į jo artumą.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 18–21: mokinių gyvenimo viltis kyla iš gyvo Kristaus artumo.
Seneka: veidrodis parodo, ką pyktis daro veidui
Seneka, remdamasis Sekstijumi, siūlo pažvelgti į pykčio pakeistą veidą. Veidrodis leidžia pamatyti įsitempimą, kurio pats įpykęs žmogus gali nepastebėti. Matomas atvaizdas jam tampa vidinės būsenos palyginimu: jeigu pyktis taip pakeičia išorę, ką jis daro žmogaus sprendimui ir santykiui su kitu?
Autorius pripažįsta, kad veidrodis savaime nepataiso žmogaus: įniršusiam gali net patikti jo grėsminga išvaizda. Reikia noro pasikeisti. Petro kvietimas atsakyti romiai padeda šį vaizdą pritaikyti tikėjimo liudijimui. Prieš gindamas viltį galiu patikrinti ir savo laikyseną: ar mano veidas bei balsas palieka vietos pokalbiui?
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15–16: atsakymo turinį turi lydėti romumas ir pagarba.
Šaltinis: Seneka · De ira II, 36, 1–3 · John W. Basore vertimas (1928).
Johnas Miltonas: tekantis šaltinis neužsistovi
Miltonas tiesą gretina su tekančiu šaltiniu, o nejudantį vandenį – su užsistovėjusia kūdra. Šiuo vaizdu jis ragina lavinti tikėjimą ir supratimą, neužkrauti visos pažinimo atsakomybės kitam žmogui. Jo argumente svarbu, kad priimta mintis būtų ir apmąstyta: ką ji reiškia, kodėl ja pasitikima, kaip ji keičia gyvenimą.
Petras prašo būti pasirengusiam paaiškinti savo viltį. Tam padeda nuolat girdimas Dievo žodis, klausimai ir kantrus mokymasis. Tekančio vandens įvaizdis skatina auginti gyvą supratimą: įsigilinti į Bažnyčios perduotą tikėjimą ir išmokti apie jį kalbėti savais, atsakingai apgalvotais žodžiais.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15: savo vilties paaiškinimui reikia gyvo, nuolat ugdomo supratimo.
Šaltinis: Johnas Miltonas · Areopagitica (1644) · pastraipa „Well knows he who uses to consider…“.
Šv. Jonas Paulius II: tikėjimas ir protas kaip du sparnai
Enciklikos „Fides et ratio“ pradžioje Jonas Paulius II žmogaus dvasios kilimą į tiesą vaizduoja dviem sparnais – tikėjimu ir protu. Abu siejami su širdyje glūdinčiu troškimu pažinti. Šis vaizdas leidžia tikėjimą ir sąžiningą klausimą matyti viename judesyje: žmogus ieško Dievo ir kartu aiškiau supranta save.
Petras ragina širdyje gerbti Kristų ir būti pasirengusiam paaiškinti savo viltį. Širdies pasitikėjimas čia susitinka su gebėjimu atsakyti. Dviejų sparnų įvaizdis padrąsina ir melstis, ir mokytis; atidžiai išklausyti klausimą ir ieškoti pagrįsto atsakymo. Pagarba klausiantiesiems gali lydėti tvirtą tikėjimo išpažinimą.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15; Jn 14, 17: tikėjimo viltį galima apmąstyti ir pagarbiai paaiškinti.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Fides et ratio · 1998-09-14, įžanginis dviejų sparnų įvaizdis.
Rabindranathas Tagore: džiaugsmas kaip krantus peržengęs vanduo
Penkiasdešimt septintojoje „Gitanjali“ giesmėje Tagore šviesą regi visą pasaulį apimančiu judesiu. Baigdamas jis džiaugsmą palygina su upe, nebesutelpančia tarp krantų. Tai gausos įvaizdis: gėris nepasilaiko vienoje uždaroje vietoje, o pasiekia platesnę erdvę ir kitą gyvybę.
Psalmė kviečia visas tautas džiaugtis Dievo darbais, o Samarijos mieste kyla didelis džiaugsmas. Poeto vaizdas padeda įsivaizduoti dovaną, kurios žmogus nelaiko vien sau. Išgirsta geroji žinia gali keisti bendruomenės kasdienybę: atsiranda vietos padėkai, priėmimui ir naujai vilčiai. Krikščionišką šio džiaugsmo šaltinį įvardija patys skaitiniai – gelbstintis Dievas.
Ryšys su skaitiniais. Ps 65 (66), 1–5; Apd 8, 8: Dievo darbai kviečia džiaugtis drauge.
Šaltinis: Rabindranathas Tagore · Gitanjali 57 · autoriaus angliškas tekstas (1912).
Seneka: spindulys pasiekia žemę, likdamas susietas su saule
Seneka sielos ryšį su jos aukštesniu šaltiniu aiškina saulės spindulio įvaizdžiu. Spindulys pasiekia žemę ir kartu lieka susietas su tuo, iš ko sklinda. Taip stoikas mėgina nusakyti žmogaus gyvenimą tarp kitų žmonių, kai vidinis žvilgsnis ir pasitikėjimas remiasi daugiau negu aplinkinių pritarimu ar turimais daiktais.
Jėzus žada Dvasią, pasiliekančią su mokiniais, ir kalba apie jų gyvenimą jame. Spindulio vaizdas gali padėti apmąstyti ištikimą ryšį: galima veikti pasaulyje ir nepamiršti, iš ko priimama gyvybė. Evangelijoje šį artumą kuria gyvas Dievas, o žmogaus atsakas pasirodo meile ir Jėzaus įsakymų laikymusi.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 17.19–21: Kristaus artumas suteikia atramą mylėti kasdienybėje.
Šaltinis: Seneka · Laiškai Lucilijui 41, 5 · Richard M. Gummere vertimas (1917).
Pasakojimai
Turinys:
H. C. Andersenas: mažasis Tukas ir skalbėjos kibiras
Nathanielis Hawthorne’as: laimės šventovė ant seno kapo
Antonas Čechovas: malda už dukterį ir neišnykęs teisimas
Ezopo pasakėčia: kas sukūrė liūto skulptūrą?
Jeanas de La Fontaine’as: miškas paskolina kirviui kotą
Frances Browne: Charity priima niekieno nenorimą viešnią
Edith Nesbit: mažasis karalius ieško pagalbos išlaisvinti kitus
H. C. Andersenas: mažasis Tukas ir skalbėjos kibiras
Mažasis Tukas turi išmokti geografijos pamoką, bet kartu prižiūri sesutę. Kai motina grįžta, jis skuba prie lango skaityti: žvakei šeima neturi pinigų. Tada motina pamato vos paeiti galinčią seną skalbėją, nešančią vandens kibirą. Tukas nubėga padėti. Grįžus jau tamsu, ir mokytis nebegalima. Berniukas atsigula ant sulankstomo suolo, knygą pasidėjęs po pagalve.
Pusiau sapne jį aplanko skalbėja ir pažada pagalbą. Knygos miestai atgyja: pasirodo paukščiai, jūreivis, seni karaliai, skamba vietovardžiai ir pasakojimai. Giliau užmigęs Tukas regi seserį jau suaugusią, kartu su ja skraido virš Zelandijos. Rytą sapno nebeprisimena. Tačiau atsikėlęs perskaito knygą ir iškart moka pamoką. Pro duris pažvelgusi skalbėja jam padėkoja ir palinki Dievo palaimos. Berniuko gerumas nebuvo likęs nepastebėtas.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 15.21: meilė tampa konkrečia pagalba, net kai tam tenka atidėti savo reikalus.
Nathanielis Hawthorne’as: laimės šventovė ant seno kapo
Adamas Foresteris ir Lilias ieško vietos mažai Laimės šventovei. Joje norėtų skaityti, klausytis muzikos, priimti draugus. Tačiau juos sekantis senas giminaitis kiekvienoje gražioje vietoje prisimena skausmą: čia gedėjo šeima, ten buvo nusikaltimas. Pora vis traukiasi toliau. Pagaliau sustoja ant ramaus kauburio, prie jų kojų auga blyški lelija. Giminaitis šįkart neprieštarauja, ir iš balto marmuro iškyla svajota šventovė.
Prieš pat jos pašventinimą vis silpnėjusi Lilias miršta. Ji randama šventovėje, galvą padėjusi ant marmuro plokštės. Adamas nori ją čia palaidoti. Po grindimis kasamas kapas atveria seną giminės kapavietę. Senasis palydovas primena, kad jų laimė pastatyta ant kapo. Tačiau šie žodžiai Adame pažadina netikėtą viltį: meilės laimę jis dabar sieja su amžinybe. Saulės spindulys pasiekia kapavietę, o niūrusis giminaitis pasitraukia.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 19; Ps 65 (66), 16: pasakojimas leidžia kalbėti apie viltį, kuri nenustoja ieškoti gyvenimo net gedėdama.
Šaltinis: Nathanielis Hawthorne’as · The Lily’s Quest · Twice-Told Tales, Project Gutenberg leidinys 9217.
Antonas Čechovas: malda už dukterį ir neišnykęs teisimas
Po pamaldų kaimo bažnyčioje krautuvininkas Andrėjus laukia maldos už mirusią dukterį Mariją. Kunigas pasikviečia jį dėl atnešto lapelio: tėvas prie dukters vardo įrašė ją žeminantį apibūdinimą. Jam atrodo, kad taip dvasiškai tiksliau nurodė, už ką melstis. Kunigas primena, jog tėvas teisia savo mirusią dukterį. Šis mėgina teisintis jos darbu teatre, bet galiausiai paprašo giedoti gedulines pamaldas.
Giesmė pažadina prisiminimus. Kadaise dukra klausydavosi jo pasakojamų Biblijos istorijų; vėliau, atvykusi iš Maskvos, norėjo pasidžiaugti gimtinės grožiu. Tėvas jos nesuprato. Dabar jis liūdi ir meldžiasi, tačiau jam vėl išsprūsta tas pats žeminantis žodis. Pamokymas dar nepakeitė įsitvirtinusio įpročio. Tuo metu smilkalų dūmai kyla per saulės ruožą; pasakotojui atrodo, lyg drauge kiltų nuo vargų tolstanti dukters siela. Meilės ilgesys ir teisimo kietumas tebėra greta.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15–16; Jn 14, 21: tikėjimo kalba kviečia ugdyti ir pagarbų, mylintį santykį su žmogumi.
Ezopo pasakėčia: kas sukūrė liūto skulptūrą?
Žmogus ir liūtas drauge keliauja per mišką. Netrukus pokalbis virsta ginču: kiekvienas įrodinėja savo giminės jėgą ir sumanumą. Priėję miško aikštelę, jie pamato skulptūrą. Joje Heraklis plėšia Nemėjos liūto nasrus. Žmogus parodo į akmenį ir mano pagaliau radęs akivaizdų savo viršenybės įrodymą.
Liūtas nusijuokia: juk skulptūrą padarė žmogus. Jei ją būtų kūręs liūtas, vaizdas galėtų būti kitoks. Kelionės ginčas sustoja prie netikėto klausimo – kas parinko tai, ką dabar abu mato? Akmuo pats nekalba apie visą tikrovę. Pasakėčios pabaiga nukreipia dėmesį nuo pasigyrimo į pasakotojo žvilgsnį ir jo pasirinktus įrodymus.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15–16: pagarbiai aiškinant savo viltį svarbu sąžiningai vertinti ir pateikiamus argumentus.
Jeanas de La Fontaine’as: miškas paskolina kirviui kotą
Medkirtys taip smarkiai kerta, kad sulaužo kirvio kotą. Be jo darbas sustoja, ir miškas trumpam gali atsikvėpti. Žmogus ima prašyti naujos šakos kotui. Jis žada duoną užsidirbti kitur, o šiuos ąžuolus ir egles palikti ramybėje, gėrisi jų grožiu ir amžiumi. Miškas patiki pažadu ir duoda šaką.
Vos kirvis vėl paruoštas, medkirtys puola kirsti tuos pačius medžius. Suteikta pagalba atsigręžia prieš geradarį. La Fontaine’as palieka skaudžią pabaigą: miškas dejuoja dėl savo dovanos, o žmogaus gražūs žodžiai pasirodo neturėję pažadėtos ištikimybės. Pasakėčia priverčia atsigręžti į patį gavėją – ką jis padarė su pasitikėjimu, kuriuo buvo sutiktas?
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 15.21; 1 Pt 3, 16: meilės ir geros sąžinės tikrumas atsiskleidžia laikantis duoto žodžio.
Frances Browne: Charity priima niekieno nenorimą viešnią
Našlaitė Charity gyvena turtingo dėdės namuose, bet jai tenka pieninės darbai ir guolis palėpėje. Per derliaus vaišes prie durų pasirodo neturtinga senutė. Niekas jos nenori priimti. Charity atiduoda savo vakarienę ir lovą, o pati užmiega ant maišo. Senutė sugrįžta ir kitais vakarais, kartais net priekaištauja dėl plonų apklotų. Mergaitė vis tiek ją globoja. Vėliau viešnia palieka jai prižiūrėti nepatrauklų, kitų atstumiamą šunį.
Atėjus šalčiams Charity slapta įsineša jį į palėpę. Naktimis šeimyna pamato keistus svečius, vadinančius šunį princu. Dėdė jau tikisi garbės savo dukterims, bet sugrįžusi senutė pakviečia Charity. Karietoje viešnia tampa princese, šuo – princu: jie tikrino, ar dar yra gerų žmonių. Po savaitės vaišių mergaitė pargabenama su dovanomis. Jos gerumas buvo gyvas dar tada, kai už jį niekas nežadėjo jokio atlygio.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 15.21; Ps 65 (66), 16: gerumas tampa matomas ištikimuose kasdienės meilės darbuose.
Šaltinis: Frances Browne · The Story of Childe Charity · Granny’s Wonderful Chair, VI skyrius.
Edith Nesbit: mažasis karalius ieško pagalbos išlaisvinti kitus
Lionelis netikėtai tampa karaliumi. Rūmų bibliotekoje atvertus „Žvėrių knygą“, paveikslai atgyja: išskrenda drugelis ir mėlynas paukštis, o vėliau ištrūksta raudonas drakonas. Jis praryja futbolininkus, parlamentą, našlaičių namus. Karalius mėgina išleisti prieš jį mantikorą, bet ši suėda miesto kates ir pati pakliūva drakonui. Berniukas supranta turįs imtis gelbėti žmones. Naują kartą atversta knyga dovanoja draugišką sparnuotą žirgą – hipogrifą.
Ant jo nugaros Lionelis išvilioja drakoną į akmenuotą dykvietę. Vidurdienį drakonui būtinas pavėsis, tačiau aplink nėra nė vieno medžio. Vienintelė palmė likusi atverstos knygos paveiksle. Drakonas įlenda atgal, ir Lionelis užverčia knygą. Praryti žmonės bei padarai lieka lauke – knygoje jiems neužtektų vietos. Visi sugrįžta namo. Berniukas, priėmęs pagalbą ir nepabėgęs nuo atsakomybės, išgelbsti tuos, kuriems pats buvo sukėlęs pavojų.
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 8; 1 Pt 3, 17: tikras rūpestis kitais ragina veikti ir priimti reikalingą pagalbą.
Šaltinis: Edith Nesbit · The Book of Beasts · The Book of Dragons, I pasakojimas.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
1837 m. Bostonas: iš pavienių raidžių Laurai atsiveria bendravimas
1855 m. Renkiojė: ligoninė, kurią buvo galima atgabenti dalimis
1860 m. Damaskas: musulmonų emiras atveria namus krikščionims
1922 m. Nanseno liudijimas: kaimas dar prašė sėklos
1963 m. Skopjė: pagalba miestui tęsiasi ilgiau už pirmąją siuntą
1991 m. Pinatubas: perspėjimą reikėjo ir suprasti
2024 m. Baltimorė: pranešimas, pasiekęs budinčius pareigūnus
1837 m. Bostonas: iš pavienių raidžių Laurai atsiveria bendravimas
1837 m. spalį septynerių Laura Bridgman atvyksta į Perkins mokyklą. Po ankstyvos vaikystės ligos ji negirdi ir nemato; bendravimas šeimoje labai ribotas. Mokyklos vadovas Samuelis Gridley Howe’as prie pažįstamų daiktų, pavyzdžiui, šakutės ir rakto, pritvirtina pavadinimus iš iškilių raidžių. Laura išmoksta atskiras etiketes susieti su daiktais. Tačiau mokytojas ieško kelio, kuris vestų toliau už pakartojimą.
Jis išskaido pavadinimus į pavienes raides, sudėlioja žodį, sumaišo ir leidžia Laurai sudėti pačiai. Mokyklos archyvo pasakojime tai yra lūžis: supratusi, kad daiktai turi vardus, mergaitė ima reikalauti vis naujų žodžių. Vėliau ji mokosi kitų dalykų, skaito, rašo laiškus. Suaugusi parduoda savo rankdarbius, iš uždirbtų pinigų dovanoja draugams ir padeda vargstantiesiems. Atrastas bendravimas tampa ir galimybe pačiai dalytis.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 18–21: artumas reikalauja kantriai ieškoti būdo pasiekti kitą žmogų ir priimti jo atsaką.
Šaltinis: Perkins School for the Blind · Laura Bridgman · mokyklos archyvo biografija.
1855 m. Renkiojė: ligoninė, kurią buvo galima atgabenti dalimis
1855 m. vasario 16 d. inžinieriui Isambardui Kingdomui Bruneliui pavedama parengti ligoninę Krymo karo ligoniams. Pastatus reikės pagaminti Britanijoje, nugabenti jūra ir surinkti dar tik parenkamoje vietoje prie Dardanelų. Jis projektuoja vienodus medinius palatų blokus, kuriuos galima jungti pagal vietovės reljefą. Kiekvieno krovinio dydis apskaičiuojamas taip, kad jį galėtų nešti du žmonės.
Ligonio poreikiai lemia daugybę detalių: vėdinimą, vandens tiekimą, nutekėjimą, atskirai nuo medinių palatų pastatytą virtuvę. Sunkiai judantiems pacientams numatomos prie lovos pritraukiamos vonios. Pirmas laivas atvyksta gegužės 7 d.; liepos 12 d. ligoninė jau parengta priimti 300 pacientų. Brunelio muziejus saugo šios pastangos istoriją: žinios ir kruopštūs matavimai virto vieta, kur sergantis žmogus galėjo būti prižiūrimas oriau.
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 6–8; Jn 14, 15: rūpestis kenčiančiu žmogumi įgauna konkretų darbų ir tinkamai panaudotų gebėjimų pavidalą.
1860 m. Damaskas: musulmonų emiras atveria namus krikščionims
1860 m. liepos 9 d. Damaską apima prieš krikščionis nukreiptos riaušės. Emiras Abd el Kaderas jau buvo mėginęs perspėti valdžią apie kylantį pavojų. Puolami krikščionių kvartalai ir užsienio atstovybės. Jis apginkluoja savo žmones, organizuoja patrulius ir priima išsigelbėjusius į namus. Persekiojamam žmogui toks sprendimas reiškia labai konkretų skirtumą: kažkieno durys atsiveria, kažkas imasi jo apsaugos.
Padėtis pradeda rimti tik nuo liepos 18-osios. Mucem muziejaus parodos tyrimas pabrėžia, kad emiras veikė pagal savo islamo etinį įsitikinimą: nekaltųjų puolimas jam buvo neteisybė. Krikščionių gelbėjimas nereikalavo atsisakyti savo tikėjimo. Ši istorija leidžia pamatyti pagarbą žmogui ten, kur minia mėgina jį sumažinti iki priešiškos grupės vardo. Įsitikinimo tikrumas pasirodo prisiimta atsakomybe už kitų gyvybes.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 16–17; Apd 8, 14–17: sąžinė ir bendrystė kviečia peržengti priešišką žmonių skirstymą bei ginti nekaltuosius.
Šaltinis: Mucem · Abd el-Kader, parodos edukacinis leidinys · skiltis 4.2 „Le sauveur des chrétiens“.
1922 m. Nanseno liudijimas: kaimas dar prašė sėklos
Nobelio paskaitoje Fridtjofas Nansenas prisimena aplankytą badaujantį kaimą į rytus nuo Volgos. Į jį buvo sugrįžęs tik trečdalis gyventojų: kiti pasitraukė arba mirė iš bado. Dauguma gyvulių jau paskersti. Tačiau sutikti žmonės prašė sėklos žemei apsėti. Net labai susiaurėjęs gyvenimas dar nebuvo virtęs vien laukimu, kada viskas baigsis.
Nanseno palydovams kilo klausimas, kaip be gyvulių bus ariama. Kaimiečiai buvo pasirengę panaudoti savo jėgas, kad žemė vėl duotų derlių. Šį pokalbį Nansenas 1922 m. gruodžio 19 d. pateikė kaip dar neužgesusios valios gyventi liudijimą. Pagalba turėjo išgirsti patį stokojantį žmogų: jis troško ir galimybės vėl dirbti, auginti, rūpintis ateitimi. Pagarbus išklausymas leido matyti daugiau nei bevardį badaujančiųjų skaičių.
Ryšys su skaitiniais. Ps 65 (66), 16; 1 Pt 3, 15–16: išgirstas tikras žmogaus liudijimas padeda atpažinti viltį ir atsakingai į ją atsiliepti.
Šaltinis: Fridtjofas Nansenas · Nobelio paskaita · 1922-12-19, Rusijos bado pagalbos aptarimas.
1963 m. Skopjė: pagalba miestui tęsiasi ilgiau už pirmąją siuntą
1963 m. liepos 26-osios rytą žemės drebėjimas nusiaubia Skopję. Žūsta daugiau kaip tūkstantis žmonių, daugybė sužeidžiami, trys ketvirtadaliai gyventojų lieka be namų. Netrukus 35 valstybės prašo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos įtraukti pagalbą miestui į darbotvarkę. Prasideda išteklių paieška: atsiliepti reikia į miestą, kuriame sugriauta pati kasdienio gyvenimo atrama.
Iki 1964 m. pradžios JT ir Jugoslavijos valdžia jau sudaro tarptautinę konsultacinę tarybą. Rengiami techninės pagalbos projektai ir miesto planas. 1965 m. įkuriamas žemės drebėjimų inžinerijos, seismologijos ir urbanistikos institutas IZIIS. Minint katastrofos keturiasdešimtmetį Kofis Annanas priminė šį solidarumą: pagalba virto ir ilgalaikiu gebėjimu atstatyti, mokytis, geriau saugoti žmones. Bendras rūpestis turėjo išlikti tada, kai pirmasis sukrėtimas jau nutolo.
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 8.14–17; Ps 65 (66), 16: bendrystė stiprėja, kai kito žmogaus gyvenimą remia ilgalaikis, konkretus rūpestis.
1991 m. Pinatubas: perspėjimą reikėjo ir suprasti
1991 m. pavasarį Filipinų Pinatubo ugnikalnis bunda. Balandžio pradžioje sesuo Emma Fondevilla vėl praneša apie vietos gyventojų pastebėtus reiškinius. Specialistai atvyksta tirti, įrengia seismografą; per parą užfiksuojami šimtai drebėjimų. Dar neturėdami visų atsakymų, jie rekomenduoja atsargumo evakuaciją. Vėliau Filipinų ir JAV mokslininkai parengia pavojaus žemėlapius, perspėjimo lygius ir aiškinimo kampaniją.
Birželio 15 d. įvyksta galingas išsiveržimas. Iki jo daugybė žmonių pasitraukia iš pavojingų vietų. USGS ir PHIVOLCS vertinimu, prognozės padėjo išsaugoti bent penkis tūkstančius gyvybių. Tyrėjai vėliau atvirai rašė vos spėję žingsniu aplenkti įvykius. Gyvybes saugojo visa grandinė: vietos žmonių pranešimai, matavimai, suprantamas paaiškinimas ir institucijų veiksmai. Informacijai reikėjo tapti išgirsta, suprasta ir panaudota pagalba.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15–16; Apd 8, 6: atsakingas paaiškinimas gerbia klausančiuosius ir padeda jiems apsispręsti.
Šaltinis: Raymundo S. Punongbayan ir kt. · Eruption Hazard Assessments and Warnings · Fire and Mud, USGS / PHIVOLCS; USGS · Benefits of Volcano Monitoring Far Outweigh Costs – The Case of Mount Pinatubo · Fact Sheet 115-97.
2024 m. Baltimorė: pranešimas, pasiekęs budinčius pareigūnus
2024 m. kovo 26-osios naktį iš Baltimorės uosto plaukiantis konteinervežis „Dali“ netenka elektros, varymo ir vairavimo galimybių. Artėjant prie Francis Scott Key tilto, locmanas kviečia pagalbą. Dispečeris praneša Merilando transporto administracijai, o prie tilto budintys policininkai per kelias sekundes sustabdo eismą. Žinia per žmonių grandinę pasiekia tuos, kurie dar gali neleisti kitiems įvažiuoti.
Laivas atsitrenkia į atramą, dalis tilto griūva. Žūsta šeši ant tilto dirbę darbininkai; kitas išgyvena sunkiai sužeistas. Šios netektys išlieka ir pasakojant apie sustabdytus automobilius. 2025 m. lapkričio tyrimo posėdyje NTSB vadovė Jennifer Homendy priminė locmano, dispečerio ir policininkų veiksmus, padėjusius išvengti dar didesnės nelaimės. Kito gyvybei kartais lemtinga, kad žmogus išgirstų, perduotų žinią ir nedelsdamas atliktų savo pareigą.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 15; 1 Pt 3, 16: rūpestis kitu įsikūnija atsakingai ir laiku atliekamame darbe.
Šaltinis: Jennifer Homendy · Key Bridge griūties tyrimo posėdžio pradžios kalba · NTSB, 2025-11-18.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Šv. Paulius VI: Dvasia yra pagrindinė evangelizacijos veikėja
2. Leonas XIII: Šventosios Dvasios šaukimasis
3. Benediktas XVI: viltis virsta veiksmu
4. Šv. Jonas Paulius II: meilės ženklas be atmetimo
5. Šv. Jonas XXIII: pagalba silpstančiajam yra jo teisė
6. Pranciškus: drąsa atsiverti Dvasios veikimui
7. Leonas XIV: meilė ir vienybė patikėtoje misijoje
8. Frederickas Douglassas: taikinga ir nešališka Kristaus krikščionybė
9. George’as Bernardas Shaw: džiaugsmas tarnauti prasmingam tikslui
10. Šv. Johnas Henry Newmanas: Meilė, apgaubianti iš visų pusių
1. Šv. Paulius VI: Dvasia yra pagrindinė evangelizacijos veikėja
Reikia pasakyti, kad Šventoji Dvasia yra pagrindinė evangelizacijos veikėja […].
Evangelii nuntiandi, 75, 1975-12-08 · ištrauka, rengėjo vertimas
Apd 8,14–17; Jn 14,16–17: skelbėjų tarnystė remiasi veikiančia ir žmonių širdis pasiekiančia Dvasia.
Šaltinis: Šv. Paulius VI · Evangelii nuntiandi, 75 · 1975-12-08.
2. Leonas XIII: Šventosios Dvasios šaukimasis
Galiausiai turime melstis Šventajai Dvasiai ir jos šauktis […].
Divinum illud munus, 11, 1897-05-09 · ištrauka, rengėjo vertimas
Jn 14,16–17: Jėzaus pažadas kviečia ne tik kalbėti apie Dvasią, bet ir melsti jos pagalbos.
3. Benediktas XVI: viltis virsta veiksmu
Kiekvienas rimtas ir doras žmogaus elgesys yra veikianti viltis.
Spe salvi, 35, 2007-11-30 · ištrauka, rengėjo vertimas
1 Pt 3,15–17: viltį liudija ir sąžiningas kasdienis darbas, ypač kai gera daryti sunku.
Šaltinis: Benediktas XVI · Spe salvi, 35 · 2007-11-30.
4. Šv. Jonas Paulius II: meilės ženklas be atmetimo
Jis yra Dievo meilės ženklas pasaulyje – meilės, kuri nieko neatmeta ir nėra šališka.
Redemptoris missio, 89, 1990-12-07 · ištrauka, rengėjo vertimas
Čia apibūdinamas misionierius. Apd 8,5–8.14–17: Kristaus skelbimas atveria bendrystę ir anksčiau atskirtiems žmonėms.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Redemptoris missio, 89 · 1990-12-07.
5. Šv. Jonas XXIII: pagalba silpstančiajam yra jo teisė
Jis turi teisę būti aprūpintas ligos, dėl darbo atsiradusio neįgalumo, našlystės, senatvės atveju […].
Pacem in terris, 11, 1963-04-11 · ištrauka, rengėjo vertimas
Jn 14,15–21: meilė Kristui kviečia vykdyti jo įsakymus ir pasirūpinti žmogumi, kuriam reikia artumo bei pagalbos.
6. Pranciškus: drąsa atsiverti Dvasios veikimui
Dvasios pripildyti evangelizuotojai yra tie, kurie be baimės atsiveria Šventosios Dvasios veikimui.
Evangelii gaudium, 259, 2013-11-24 · ištrauka, rengėjo vertimas
Apd 8,5–8; Jn 14,16–17: atvirumas Globėjui padeda išeiti iš uždarumo ir pasiekti kitą žmogų.
7. Leonas XIV: meilė ir vienybė patikėtoje misijoje
Meilė ir vienybė: tai du misijos, kurią Jėzus patikėjo Petrui, matmenys.
Pontifikato pradžios Mišių homilija, 2025-05-18 · ištrauka, rengėjo vertimas
Apd 8,14–17: Petro ir Jono atvykimas į Samariją padeda matyti bendros tikėjimo šeimos augimą.
Šaltinis: Leonas XIV · Pontifikato pradžios Mišių homilija · 2025-05-18.
8. Frederickas Douglassas: taikinga ir nešališka Kristaus krikščionybė
Myliu tyrą, taikingą ir nešališką Kristaus krikščionybę […].
Narrative of the Life of Frederick Douglass, an American Slave, priedas, 1845 · ištrauka, rengėjo vertimas
Pats patyręs vergovę, autorius prieštarauja ją dangstančiam religingumui. 1 Pt 3,16; Jn 14,21: tikėjimo vardas kviečia ir teisingai elgtis.
9. George’as Bernardas Shaw: džiaugsmas tarnauti prasmingam tikslui
Tikrasis gyvenimo džiaugsmas yra tarnauti tikslui, kurį pats pripažįsti didžiu […].
Man and Superman, dedikacinis laiškas A. B. Walkley, pastraipa po Bunjano piligrimo aptarimo · ištrauka, rengėjo vertimas
Shaw kalba apie gyvenimo kryptį ir tarnystę. Ps 65 (66),1–5; 1 Pt 3,15: viltis padeda džiaugsmingai atsiduoti už save didesniam gėriui.
Šaltinis: George’as Bernardas Shaw · Man and Superman · Laiškas dedikacijoje Arthurui Binghamui Walkley (1903).
10. Šv. Johnas Henry Newmanas: Meilė, apgaubianti iš visų pusių
Mums belieka tyliai garbinti Begalinę Meilę, apgaubiančią mus iš visų pusių.
Parochial and Plain Sermons, II, 19, The Indwelling Spirit, pradžia, p. 217 · ištrauka, rengėjo vertimas
Ps 65 (66),20; Jn 14,16–20: Tėvo, Sūnaus ir Dvasios artumas kviečia atsakyti garbinimu bei pasitikėjimu.
Šaltinis: Šv. Johnas Henry Newmanas · Parochial and Plain Sermons II, 19 · The Indwelling Spirit.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Dėdė viską padarys pats. Visiems kitiems teks jam padėti
Trys vyrai, stiebas ir nenugalima ananasų skardinė
Žinovas viską aiškino rankove. Kol magas pasiskolino jo laikrodį
Balsas girdėti puikiai. Tik tema šeimininkui nepatiko
Vaikas prisimena. Senolis turi paaiškinimą
Teisėjas pamatė pirštinę. Dažytojas pasiūlė akinius
Žiūrovas užstojo sceną. Macklinas paprašė naujos paslaugos
Dėdė viską padarys pats. Visiems kitiems teks jam padėti
Dėdė Podžeris nutaria pats pakabinti paveikslą. Šeima gali nesirūpinti. Vienas tegu atneša plaktuką, kitas – liniuotę, trečias – kopėčias, dar kas nors palaiko šviesą. Netrukus visi ieško dėdės švarko, nes jame nosinė sužeistam pirštui. Pasirodo, ant švarko jis pats sėdi. Tada dingsta vinis. Radus vinį, prapuola plaktukas. Apie vidurnaktį paveikslas pagaliau kabo – kreivai, sudarkytoje sienoje. Šeima nusivariusi nuo kojų. Dėdė patenkintas:
— Kiti dėl tokios smulkmenos dar būtų meistrą kvietę!
Ryšys su skaitiniais. Apd 8, 14–17: bendrystėje verta pastebėti ir kitų pagalbą.
Šaltinis: Jerome’as K. Jerome’as · Three Men in a Boat (1889).
Trys vyrai, stiebas ir nenugalima ananasų skardinė
Trys valtininkai randa ananasų skardinę. Jau šypsosi įsivaizduodami sultis. Haris pasiruošia šaukštą. Trūksta tik atidarytuvo. Kišeninis peilis lūžta, žirklės vos neišduria akies, kabliu bedantis pasakotojas įkrenta į purviną vandenį. Skardinė išlieka sveika. Tada į pagalbą ateina akmuo ir valties stiebas. Skardinė suplojama, paskui paverčiama kvadratine, galiausiai – visai nepaaiškinamos formos. Skylės nėra. Užtat įdubimas viršuje primena pašaipią šypseną. Haris neištveria ir švysteli ją į upę. Ananasai tądien liko neatidaryti, o trys žinovai – labai įsižeidę.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15–16: įkarštis dar nepadaro atsakymo išmintingo.
Šaltinis: Jerome’as K. Jerome’as · Three Men in a Boat (1889).
Žinovas viską aiškino rankove. Kol magas pasiskolino jo laikrodį
Magas rodo triukus, o pirmoje eilėje sėdintis žinovas vis pašnibžda:
— Jis tai turėjo rankovėje.
Pasirodo žuvys, susijungia žiedai, iš skrybėlės pasipila kiaušiniai – atsakymas vis tas pats. Pagaliau magas pasiskolina žinovo laikrodį. Gavęs leidimą, sudaužo. Tada subado nosinę, sutrypia skrybėlę, sudegina apykaklę ir sudaužo akinius. Žinovas vis dar laukia, kada daiktai stebuklingai atsiras sveiki. Magas ramiai išvardija, ką ką tik padarė su jo leidimu, ir pasiūlo dar nudažyti paltą žaliais dryžiais.
— Jei ne, pasirodymas baigtas.
Uždanga nusileidžia. Publika pagaliau įsitikina: ne visi triukai buvo rankovėje.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15–16: viską iš anksto menkinantis žinojimas uždaro kelią tikram pokalbiui.
Šaltinis: Stephenas Leacockas · Literary Lapses (1910) · humoristiniai apsakymai.
Balsas girdėti puikiai. Tik tema šeimininkui nepatiko
Richardas Steele’as rengia salę viešoms kalboms. Norėdamas patikrinti, kaip joje girdėti balsas, liepia darbininkui užlipti į tribūną ir ką nors pasakyti. Šis teisinasi nesąs oratorius. Šeimininkas ragina kalbėti, kas pirmiausia ateina į galvą. Darbininkui ateina labai aiški mintis: jie čia dirba jau šešias savaites ir dar negavo nė penso. Kada bus sumokėta? Steele’as skubiai užbaigia bandymą:
— Kalbate labai aiškiai, tik man nepatinka jūsų tema.
Ryšys su skaitiniais. Jn 14, 21; 1 Pt 3, 16: žodžių patikimumą tikrina ir paprastas sąžiningumas.
Šaltinis: Johnas Mottley (Elijah Jenkins) · Joe Miller’s Jests; or, The Wits Vade-Mecum (1739).
Vaikas prisimena. Senolis turi paaiškinimą
Kunigas sutinka pagyvenusį vyrą ir ima klausinėti apie tikėjimą. Paaiškėja, kad šis net nežino, kas jį sukūrė. Kaip tik pro šalį eina mažas berniukas. Paklaustas jis tuoj atsako, kad Dievas. Kunigas stebisi: vaikas žino, o toks garbaus amžiaus žmogus – ne! Senuolis čia nemato jokios paslapties. Berniukui lengva prisiminti: jį juk sukūrė tik aną dieną. O jam visai kitaip:
— Pone, juk aš sukurtas taip seniai!
Ryšys su skaitiniais. Ps 65 (66), 3–5: užmaršumas tampa patogiu pasiteisinimu nepažinti savo Kūrėjo.
Šaltinis: Johnas Mottley (Elijah Jenkins) · Joe Miller’s Jests; or, The Wits Vade-Mecum (1739).
Teisėjas pamatė pirštinę. Dažytojas pasiūlė akinius
Teisme dažytojui paliepiama pakelti ranką. Ši visa juoda nuo dažų. Teisėjas pažvelgia ir tuoj pamoko:
— Nusiimkite pirštinę, bičiuli.
Dažytojas į pakeltą ranką pažiūri, bet nieko nenuima. Tiktai atsako teisėjui:
— Užsidėkite akinius, jūsų kilnybe.
Pasirodo, ranka jau buvo be pirštinės. Trūko tik geresnio žvilgsnio į ją.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 16: prieš sprendžiant apie kitą padeda atidesnis žvilgsnis.
Šaltinis: Markas Lemonas (sud.) · The Jest Book (1864).
Žiūrovas užstojo sceną. Macklinas paprašė naujos paslaugos
Macklinas su bičiuliu sėdi teatre. Priešais atsistoja žiūrovas ir visiškai užstoja sceną. Galima būtų susipykti, bet Macklinas lazdele švelniai paliečia jam petį. Tada labai mandagiai paprašo: jeigu scenoje pamatys ar išgirs ką nors įdomaus, tegu būtinai praneša ir jiems. Juk dabar jie…
— …visiškai priklausome nuo jūsų malonės.
Žiūrovas pasitraukia. Spektakliui vėl galima sekti ir savo akimis – tarpininko paslaugų nebeprireikė.
Ryšys su skaitiniais. 1 Pt 3, 15–16: romus ir taiklus atsakymas kartais pasiekia daugiau už susierzinimą.
Šaltinis: Markas Lemonas (sud.) · The Jest Book (1864).