Vienam chemikui, Nobelio premijos laureatui, labai sekėsi: jis dalyvaudavo konferencijose visame pasaulyje, lakstė po oro uostus, dalyvavo garbingiausiuose priėmimuose… Tačiau jo žmona, vieniša, liūdna ir nelaiminga. Kartą, matydamas žmoną verkiančią, profesorius šiurkščiai perbraukė pirštu ašarą ant jos veido ir šaltai tarė: „Žiūrėk, tai tik bevertė purvino vandens išskyra – truputis baltymų, natrio, klacio, gliukozės, anglies……