Dievo galia pasirodo ir jo kantrybe: jis palieka vietos atsivertimui, augina mažą Karalystės pradžią ir Dvasia padeda mūsų silpnumui.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Išm 12, 13. 16–19
Visagalis teisėjas palieka vietos atgailai
Dievo stiprybė leidžia jam teisti atlaidžiai. Jo elgesys moko teisų žmogų mylėti žmones ir suteikia nusidėjėliui atsivertimo viltį.
Atliepiamoji psalmė · Ps 85 (86), 5–6. 9–10. 15–16a
Gailestingasis Dievas išklauso besišaukiantį
Maldininkas prašo dėmesio ir stiprybės iš Viešpaties, kuris kantrus, maloningas ir geras. Visos tautos kviečiamos atpažinti jo didybę.
Antrasis skaitinys · Rom 8, 26–27
Dvasia ateina pagalbon net tada, kai stinga maldos žodžių
Mes ne visuomet žinome, ko deramai prašyti. Dvasia užtaria neišsakomais atodūsiais, o širdis tiriantis Dievas pažįsta jos troškimą.
Evangelija · Mt 13, 24–43 (trumpoji forma: 24–30)
Kantriai saugomas augimas atveria Karalystės derlių
Šeimininkas neleidžia skubotai rauti raugių, kad nežūtų kviečiai. Garstyčios grūdas ir raugas parodo mažą, bet veiklią Dievo Karalystės pradžią; galutinį teismą atlieka pats Viešpats.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Išm 12, 13. 16–19
1. Iš 34, 6–9
esu gailestingas ir maloningas Dievas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo vardo apreiškime susitinka gailestingumas ir teisingumas. Atlaidumas nėra abejingumas blogiui, bet ištikimas rūpestis tauta.
2. Ez 18, 21–23
jis tikrai bus gyvas – nemirs
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nusidėjėlio atsivertimas atveria gyvenimą. Dievo noras nėra žmogaus mirtis — todėl laikas atgailai yra tikra vilties dovana.
3. Ez 33, 10–11
noriu, kad nedorėlis sugrįžtų iš savo kelio ir gyventų
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Į žmonių neviltį Dievas atsako kvietimu grįžti ir gyventi. Kaltės pripažinimas neturi virsti įsitikinimu, kad kelio atgal nebėra.
4. Jn 3, 16–17
kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sūnaus siuntimas atskleidžia pasaulį gelbstinčią Dievo meilę. Išminties knygos kantrusis Valdovas atpažįstamas Kristaus misijoje.
5. Lk 15, 4–7
Radau savo pražuvėlę avį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dangaus džiaugsmas siejamas su vieno nusidėjėlio atsivertimu. Rūpestis paklydusiuoju padeda suprasti, kam paliekama atgailos galimybė.
6. Rom 2, 1–4
Dievo gerumas skatina tave atsiversti
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Teisiantis kitą kviečiamas pažvelgti į save. Dievo gerumas veda į atsivertimą, todėl kantrybės negalima laikyti leidimu likti blogyje.
7. 2 Pt 3, 8–9
bet kad visi atsiverstų
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties delsimas paaiškinamas jo kantrybe: trokštama, kad visi atsiverstų. Žmogiškas skubėjimas nėra Dievo gailestingumo matas.
8. Sir 18, 8–12
VIEŠPATS yra kantrus su žmonėmis
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Trumpo žmogaus amžiaus suvokimas susiejamas su Viešpaties kantrybe ir gailestingumu. Dievo didybė leidžia jam atsižvelgti į trapumą.
Psalmei · Ps 85 (86), 5–6. 9–10. 15–16a
1. Ps 103, 1–5
ir neužmiršk, koks jis geras
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Atleidimas ir gydymas virsta asmenine šlovinimo malda. Prisimenamos geradarystės stiprina pasitikėjimą gailestinguoju Viešpačiu.
2. Ps 130, 3–7
jo žodžiu pasitikiu
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Maldininkas remiasi Dievo atleidimu ir kantriai laukia jo žodžio. Gailestingumas suteikia pagrindą vilčiai, kurią galima perduoti visai bendruomenei.
3. Jon 4, 9–11
Argi neturėčiau aš gailėtis Ninevės
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo rūpestis svetimo miesto žmonėmis pranoksta pranašo pyktį. Visų tautų Viešpaties gerumui negalima nustatyti vien savųjų ribų.
4. Iz 56, 6–8
maldos namais visoms tautoms
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Maldos namai skirti visoms tautoms. Psalmės kvietimas tautoms lenktis Dievui įgauna konkrečią priėmimo ir bendros maldos kryptį.
5. 1 Tim 2, 1–4
kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Raginama melstis už visus žmones, nes Dievas trokšta jų išganymo. Psalmės visuotinis akiratis virsta kasdieniu bendruomenės užtarimu.
6. Apr 15, 2–4
Didingi ir nuostabūs tavo darbai
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Mozės ir Avinėlio giesmėje visos tautos ateina garbinti teisų Viešpatį. Senasis šlovinimas išsipildo Kristaus pergalės akivaizdoje.
7. Neh 9, 17–19
ir jų nepalikai
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Izraelio neištikimybė nepanaikina Dievo kantrybės. Jis neapleidžia tautos ir toliau ją veda net po skaudžių nuklydimų.
8. Lk 6, 35–38
Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tėvo gailestingumas pateikiamas kaip mokinio elgesio matas. Psalmėje išmelstas atlaidumas turi tapti ir mūsų santykiu su kitu.
Antrajam skaitiniui · Rom 8, 26–27
1. Jn 14, 16–17
kuris liktų su jumis per amžius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus pažada visada su mokiniais liksiantį Globėją. Dvasios pagalba kyla iš paties Dievo artumo, o ne vien žmogaus maldos technikos.
2. Jn 14, 25–27
jis išmokys jus visko ir viską primins
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Globėjas moko ir primena Jėzaus žodžius, o Kristus dovanoja taiką. Silpnas klausytojas nelieka vienas su savo atminties bei supratimo ribomis.
3. Jn 16, 12–15
jus ji ves į tiesos pilnatvę
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tiesos Dvasia veda į pilnesnį supratimą. Mokinys gali augti ir tuomet, kai dabar dar nepajėgia visko pakelti.
4. Gal 4, 4–7
Aba, Tėve
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sūnaus Dvasia tikinčiojo širdyje šaukia į Tėvą. Krikščioniškoji malda kyla iš gautos sūnystės, o ne vien iš paties žmogaus sugebėjimų.
5. Ef 6, 18–20
Kiekvienu metu melskitės Dvasioje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Raginama kiekvienu metu melstis Dvasioje ir užtarti kitus. Asmeninis silpnumas nepanaikina galimybės dalyvauti bendroje Bažnyčios maldoje.
6. Jud 20–23
Melskitės Šventojoje Dvasioje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Maldą Šventojoje Dvasioje lydi išlikimas meilėje ir gailestingumas svyruojantiems. Dvasios pagalba brandina atsakomybę už kitą.
7. 1 Jn 5, 14–15
ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pasitikėjimas maldoje siejamas su Dievo valia. Dvasios užtarimas padeda atiduoti jam ir tai, ko patys nepajėgiame deramai suformuluoti.
8. Ps 62, 6–9
Išliekite savo širdį jo Artume
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Maldininkas kviečiamas išlieti Dievui širdį. Net be įspūdingų žodžių galima likti pasitikėjimo ir atvirumo santykyje.
Evangelijai · Mt 13, 24–43 (trumpoji forma: 24–30)
1. Pr 18, 23–26
Argi iš tikrųjų pražudysi teisųjį su nedorėliu
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Abraomas klausia, ar teisieji bus sunaikinti kartu su nedorėliais. Rūpestis nekalto žmogaus gyvybe padeda suprasti šeimininko atsargumą ravint lauką.
2. 1 Kar 3, 9–12
suteik savo tarnui imlią širdį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Saliamonas prašo klausančios ir atskiriančios širdies. Teisingam sprendimui reikia Dievo išminties, o ne vien pasitikėjimo savo skubiu vertinimu.
3. Pat 18, 13–17
Duoti atsakymą žmogui jo neišklausius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Atsakyti neišklausius yra kvailystė; pirmas bylos pasakotojas atrodo teisus iki pasirodo kitas. Ši išmintis saugo nuo greito žmonių suskirstymo į geruosius ir bloguosius.
4. Jok 5, 7–9
Štai teisėjas jau stovi prie slenksčio
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Žemdirbio kantrybė lydi raginimą nemurmėti vieniems prieš kitus. Galutinis Teisėjas jau arti, todėl jo vietos nereikia užimti savo pykčiu.
5. 1 Kor 4, 3–5
Tad neteiskite ko nors prieš laiką
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Ne laiku teisti draudžiama todėl, kad Viešpats atskleis paslėptus širdžių sumanymus. Derliaus diena priklauso tam, kuris mato žmogaus gelmę.
6. 2 Tim 2, 24–26
Viešpaties tarnui nedera kivirčytis
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties tarnas moko romiai, palikdamas galimybę prieštaraujančiajam atsiversti. Kantrybė skirta išgelbėjimui, o ne blogio pateisinimui.
7. Ez 17, 22–24
Aš pats paimsiu ūglį nuo aukštojo kedro viršūnės
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas iš mažos kedro šakelės augina medį, kurio prieglobstyje gyvena paukščiai. Tai pranašiškas garstyčios grūdo palyginimo akiratis.
8. Dan 4, 7–9
maisto jame buvo visiems
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Didžiulio medžio šakose glaudžiasi paukščiai ir jo pavėsyje gyvūnai. Medžio kaip daugelį apimančios valdžios vaizdas padeda suprasti Karalystės pažadą.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Dievo Karalystė · KBK 543–550
Dievo gerumas ir blogio papiktinimas · KBK 309–314
Evangelijos sėklos ir raugės žmoguje bei Bažnyčioje · KBK 825, 827
Nuolatinis atsivertimas · KBK 1425–1429
Prašymo malda ir Šventoji Dvasia · KBK 2630
Dievo gerumas ir blogio papiktinimas · KBK 309–314
KBK 309–314: Dievo gerumas ir blogio papiktinimas;
Evangelijos sėklos ir raugės žmoguje bei Bažnyčioje · KBK 825, 827
KBK 825, 827: Evangelijos sėklos ir raugės kiekviename iš mūsų ir Bažnyčioje;
Prašymo malda ir Šventoji Dvasia · KBK 2630
KBK 2630: prašymo malda kyla iš gelmių per Šventąją Dvasią.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Išm 12: galia, kuriai nereikia skubaus susidorojimo
Ps 85(86): pasirengęs atleisti Dievas ir visų tautų horizontas
Rom 8, 26: Dvasia kartu paima mūsų silpnumo naštą
Rom 8, 26–27: neišsakomos dejonės nėra Dievui nesuprantamos
Mt 13: panašumas į kviečius paaiškina pavojų rauti per anksti
Mt 13: mažas grūdelis ir miltų gausa pakeičia mūsų mastelį
Mt 13: teismo horizontas ragina atsiversti, o ne naikinti kitus
Išm 12: galia, kuriai nereikia skubaus susidorojimo
Skaitinio aplinkoje svarstomas Dievo elgesys su nedoraisiais ir jo duotas laikas atsiversti. 13 eilutė atmeta mintį apie kitą, konkuruojantį dievą: vienas Viešpats rūpinasi visais. Todėl jo teisingumą reikia suprasti kartu su visuotine atsakomybe už kūrinius, o ne kaip vienos grupės keršto teisę.
16–18 eilutės apverčia įprastą jėgos logiką. Visuotinė valdžia leidžia teisti švelniai, o galia tampa teisingumo pagrindu. 19 eilutė įvardija pedagoginį tikslą: teisusis turi būti žmoniškas, nusidėjęs — turėti atgailos viltį. Gailestingumas čia nėra abejingumas blogiui; tai kryptingai atverta pasikeitimo galimybė.
Šaltinis: USCCB, Išminties knygos 12 skyriaus tekstas ir studijų pastabos.
Ps 85(86): pasirengęs atleisti Dievas ir visų tautų horizontas
Sallāḥ nusako pasirengimą atleisti; Cambridge pažymi, kad ši konkreti hebrajiška forma Biblijoje reta — šiame pavidale aptinkama čia. Ḥeseḏ apima ištikimą gerumą. Maldininkas remiasi Dievo būdu, ne savo nepriekaištingumo demonstravimu. 15 eilutėje girdima Iš 34, 6 apreikšta gailestingo ir kantraus Viešpaties savivoka.
Asmeninis „išklausyk mane“ atsiveria į visų tautų garbinimą. Jos yra paties Dievo sukurtos; todėl prašymas dėl vieno kenčiančio žmogaus dera su plačiu išganymo horizontu. Psalmė moko prašyti pagalbos neįsivaizduojant, kad Dievo gerumas priklauso vien mano ratui.
Šaltinis: Cambridge Bible: psalms 86; Hebrajų / graikų tekstas: psalms 86.
Rom 8, 26: Dvasia kartu paima mūsų silpnumo naštą
Synantilambánetai reiškia pagalbą imantis naštos kartu. Paulius nesako, kad Dvasia panaikina visus sunkumus. Asthéneia — silpnumas — apima ir mūsų ribotumą renkantis, ko prašyti. Žodžiai „mes nežinome“ įtraukia patį apaštalą: tai nėra vien pradedančiųjų maldos trūkumas.
Kontekste tikintieji laukia kūno atpirkimo ir dar dejuoja. Dvasios pagalba leidžia melstis šioje neužbaigtoje tikrovėje. Nesugebėjimas tiksliai suformuluoti prašymo nenutraukia bendrystės su Dievu. Malda prasideda ne tada, kai jau viską supratome, o ten, kur priimame pagalbą.
Šaltinis: Cambridge Bible: romans 8; Hebrajų / graikų tekstas: romans 8.
Rom 8, 26–27: neišsakomos dejonės nėra Dievui nesuprantamos
Stenagmoîs alalḗtois — žodžiais neišsakomos dejonės. Jų nereikia automatiškai sutapatinti su kalbėjimu svetimomis kalbomis. Sakinio dėmesio centre yra užtarianti Dvasia ir širdis tiriantis Dievas. Kas žmogui nepasiduoda aiškiam pasakymui, jam nėra uždaryta.
Katà theón reiškia „pagal Dievą“, pagal jo valią. Užtarimas nėra būdas informuoti nežinantį Dievą ar priversti jį priimti mūsų planą. Skaitinys drąsina pasitikėti maldos gelme, kartu leidžiant Dievui perkeisti ir tai, ko prašome.
Šaltinis: Cambridge Bible: romans 8; Hebrajų / graikų tekstas: romans 8.
Mt 13: panašumas į kviečius paaiškina pavojų rauti per anksti
Zizánia nusako tarp javų augančias rauges, tradiciškai siejamas su į kviečius panašia svidre. Palyginimas remiasi ne vien piktžolės buvimu: svarbiausia, kad skubus rovimas sunaikintų ir saugomą derlių. Šeimininkas neatšaukia pjūties, bet atsisako tarnų siūlomo dabartinio susidorojimo.
Jėzaus paaiškinime laukas yra pasaulis. Jo negalima susiaurinti iki sąrašo žmonių, kuriuos bendruomenė paskelbtų nepageidaujamais. 2026 m. Schaser komentaras išryškina biblinį palyginimo ir jo paaiškinimo modelį. Galutinis atskyrimas patikėtas angelams, todėl klausytojo užduotis — duoti vaisių, ne užimti teisėjo vietą.
Šaltinis: Nicholas J. Schaser ir kiti, Working Preacher, 2026-07-19; Hebrajų / graikų tekstas: matthew 13.
Mt 13: mažas grūdelis ir miltų gausa pakeičia mūsų mastelį
Garstyčios grūdelis pristatomas kasdienės sėjos pasaulyje. Palyginimo nereikia skaityti kaip visos planetos sėklų botaninės klasifikacijos. Jo kryptis — menka pradžia ir netikėtai platus užaugusio augalo svetingumas. Krūmo šakose apsigyvenantys paukščiai primena pranašų didžio medžio vaizdus.
Sáta tría — trys miltų saikai — yra didelis kiekis, kurį persmelkia nedaug raugo. Stanley Saunders atkreipia dėmesį į Saros ruošiamus tris saikus Pr 18, 6 ir kitus dieviško aplankymo pasakojimus. Enékrypsen, „paslėpė“, leidžia matyti nematomą pradžią. Karalystės veikimo negalima matuoti vien pirmu įspūdžiu.
Šaltinis: Stanley Saunders, Working Preacher, Mt 13, 24–43, 2019-02-17; Cambridge Bible: matthew 13.
Mt 13: teismo horizontas ragina atsiversti, o ne naikinti kitus
Syntéleia toû aiônos — amžiaus pabaiga — perkelia galutinį atskyrimą į Dievo nustatytą metą. Skándala žymi tai, kas papiktina ir suklupdo; čia kalbama ir apie veikiančią neteisybę. Laukimas nereiškia paskelbti blogį geru ar palikti skriaudžiamąjį be apsaugos.
Teisiųjų spindėjimas susišaukia su Dan 12, 3. Scott Hahn šią pjūtį sieja su kantriu Dievo teismu ir žmogui paliktu atsivertimo laiku. Todėl pabaigos vaizdai pirmiausia tikrina patį klausytoją: ar jis priima Karalystę, kuri gali augti tyliai, bet tikrai, ir ar nepaverčia savęs jos šeimininku.
Šaltinis: Scott Hahn, Of Wheat and Weeds, XVI eilinis sekmadienis A; Hebrajų / graikų tekstas: matthew 13.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Jonas Auksaburnis: raugei dar palikta galimybė tapti kviečiu
Šv. Augustinas: ir aukštai sėdintys dar nėra galutinai atskirti
Šv. Jonas Auksaburnis: net didžiųjų užtarėjų prašymai turėjo būti perkeisti
Šv. Augustinas: Dovydo malda tampa Kristaus ir jo Kūno balsu
Origenas: mokytis reikia ir ko prašyti, ir kokia širdimi melstis
Šv. Ireniejus: tas pats Kūrėjas formuoja žmogų iki galutinio derliaus
Šv. Hilarijus: Įstatymas, Pranašai ir Evangelija susijungia Kristuje
Šv. Jonas Auksaburnis: raugei dar palikta galimybė tapti kviečiu
Daugelis gali pasikeisti ir tapti kviečiais.
Homilija apie Matą 46, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Kai kuriuos, kuriuose dar yra vietos pasikeitimui ir tobulėjimui.
Homilija apie Matą 46, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Auksaburnis piktžolių vaizdą taiko mokymo klaidoms, tačiau iš šeimininko draudimo daro labai konkrečią išvadą: negalima žudyti klystančių žmonių. Galima sunaikinti žmogų, kuris vėliau būtų pasikeitęs. Šitaip palyginimas atskleidžia ir mūsų žinojimo, ir mūsų galios ribas.
Autoriaus IV amžiaus pozicija nėra dabartinės religinės laisvės teorija: tame pačiame tekste jis leidžia stabdyti klaidos skleidimą. Tačiau jo aiškiai atmestas žudymas ir pabrėžta atsivertimo galimybė lieka svarbi pamokslo ašis. Kaip kadaise greta pranašų pasirodė netikri pranašai, taip ir dabar tiesos istorijoje esama iškraipymo; tai neatšaukia Kristaus kantrybės.
ST → NT. Tėvo ST–NT gretinimas: pranašai ir juos mėgdžioję netikri pranašai → apaštalai ir netikri apaštalai → Kristaus draudimas atimti iš žmogaus atsivertimo laiką.
Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilija apie Matą 46.
Šv. Augustinas: ir aukštai sėdintys dar nėra galutinai atskirti
Mes esame tik žmonės, pjovėjai — angelai.
Pamokslas 73 (NT 23), 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Tegul blogieji keičiasi ir seka geraisiais.
Pamokslas 73 (NT 23), 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Augustinas kalba tiems, kurie pavargo nuo blogio buvimo tarp krikščionių. Tarnų nekantrume jis atpažįsta ir savo bendruomenę. Angelai galės atskirti neklysdami; mes dar galime apsirikti. Todėl skubotas žmonių rūšiavimas gali nuniokoti patį Dievo derlių.
Pamokslininkas neleidžia taikyti šių žodžių tik kitiems. Kviečių ir raugių esama tiek tarp pasauliečių, tiek tarp užimančių aukštas vietas. Geriesiems reikia ištverti, nedoriesiems — keistis. Tai ne nusikaltimo slėpimo programa, o perspėjimas nepainioti pareigos stabdyti blogą veiksmą su tariamu neklystamu galutiniu žmogaus įvertinimu.
ST → NT. Rengėjo tipologinis gretinimas: Išm 12 Dievo duotas atgailos laikas → Kristaus atidėta pjūtis → Augustino priminta galimybė keistis. Išminties knygos nuoroda čia yra rengėjo sąsaja.
Šaltinis: Augustinas, Pamokslas 73 (NT 23), 4.
Šv. Jonas Auksaburnis: net didžiųjų užtarėjų prašymai turėjo būti perkeisti
Ir šiam dalykui mums reikia Dvasios pagalbos.
Homilija apie Romiečius 14, Rom 8, 26–27 · vertimas į lietuvių kalbą
Kad išmoktume melstis dėl tinkamų dalykų.
Homilija apie Romiečius 14, Rom 8, 26–27 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas Rom 8 Auksaburnis greta Pauliaus išvardija Mozę, Jeremiją ir Abraomą. Jų prašymai ne visada išsipildė taip, kaip jie norėjo. Apaštalas sako „mes nežinome“, todėl nežinojimo gėdos neužkrauna vien klausytojui. Dievo pagalbos reikia ir pačiam maldos turiniui.
Autorius dejonę aiškina per ankstyvosios Bažnyčios maldos charizmą: Dvasios apdovanotas žmogus prašo to, kas naudinga visai bendruomenei. Tai jo konkretus istorinis skaitymas, o ne teiginys, kad pati Šventoji Dvasia nežinotų Dievo valios. Jis kviečia prašymus atverti Dievo išminčiai, ne laikyti kiekvieną savo norą savaime teisingu.
ST → NT. Tėvo ST–NT kelias: Mozės, Jeremijo ir Abraomo užtarimas → Pauliaus pripažintas maldos silpnumas → Dvasios ugdoma bendruomenės malda.
Šv. Augustinas: Dovydo malda tampa Kristaus ir jo Kūno balsu
Jis meldžiasi už mus kaip mūsų Kunigas.
Psalmės 85(86) aiškinimas, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Jis meldžiasi mumyse kaip mūsų Galva.
Psalmės 85(86) aiškinimas, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Šios psalmės pradžioje Augustinas mato daugiau negu vienišo žmogaus prašymą. Įsikūnijęs Žodis sujungia save su žmonėmis kaip Galva su kūnu. Todėl krikščionio maldoje negalima atskirti jo nuo Kristaus. Silpno žmogaus balsas gali skambėti tikroje bendrystėje su Gelbėtoju.
Dovydas yra ir Kristaus protėvis, ir pranašiškos maldos balsas. Tas, kuris savo dievyste yra Dovydo Viešpats, tapęs žmogumi pats meldžiasi. Ši įsikūnijimo kryptis padeda suprasti ir Rom 8 pažadą: Dievas nepalieka mūsų vienų prieš maldos silpnumą. Maldai suteikiamas Kristaus artumas, ne reikalavimas pirma pasiekti tobulą iškalbą.
ST → NT. Tėvo tipologija: Dovydo psalmės malda → Dovydo Sūnus ir Viešpats Kristus → jo Kūno, Bažnyčios, malda. New Advent antraštėje vartojama numeracija „Psalm 86“, komentare — Ps 85.
Šaltinis: Augustinas, Psalmės 85(86) aiškinimas.
Origenas: mokytis reikia ir ko prašyti, ir kokia širdimi melstis
Teisinga besimeldžiančiojo laikysena.
Apie maldą, I. Įvadas; William A. Curtis vertimas · vertimas į lietuvių kalbą
Net mūsų supratimas negali melstis, jei dvasia jo neveda maldoje.
Apie maldą, I. Įvadas; William A. Curtis vertimas · vertimas į lietuvių kalbą
Traktato įvade Origenas sustoja prie Pauliaus prisipažinimo, kad nemokame melstis kaip pridera. Vien teisingo prašymo teksto neužtenka; svarbi ir besimeldžiančiojo laikysena. Jis primena susitaikymą su broliu ir maldą už tuos, kurie skriaudžia. Malda apima visą žmogaus santykį su Dievu ir artimu.
Origeno aprašyme Dvasia prisiima mūsų dejonę ir veda net supratimą. Žmogaus ribotumas nėra paskutinis žodis. Pradėjęs nuo Senojo Testamento išminties apie silpną mirtingojo mąstymą, autorius pereina prie mokinio prašymo Jėzui išmokyti melstis. Maldos mokykla laikosi Dievo dovanos, ne vien žmogaus technikos.
ST → NT. Tėvo ST–NT kelias: Išminties knygos ribotas mirtingojo pažinimas → Jėzaus mokinių prašymas išmokyti melstis → Dvasios vedamas supratimas.
Šaltinis: Origenas, Apie maldą, II; William A. Curtis vertimas.
Šv. Ireniejus: tas pats Kūrėjas formuoja žmogų iki galutinio derliaus
Sūnaus ir Dvasios.
Prieš erezijas V, 28, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Apšlakstyti Dievo Žodžio kantrybe.
Prieš erezijas V, 28, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Ireniejus žmogaus pradžią ir būsimą pilnatvę laiko viena Dievo veikimo istorija. Adomas sukurtas Dievo rankomis; autorius jas aiškina kaip Sūnų ir Dvasią. Ir vėliau žmogus nėra paliktas pats save užbaigti. Kūrimas ir išganymas priklauso tam pačiam gerajam Dievui.
Kviečių vaizdas tekste pereina į grūdų parengimą karališkam pokyliui. Ireniejus mini ir išbandymus, ir Dievo Žodžio kantrybę. Ši senovinė metafora skirta ištvermei, ne leidimui kam nors kankinti kitą ar visą kančią vadinti Dievo siųsta bausme. Skaitinių šviesoje svarbu, kad žmogų brandina Kūrėjo ištikimybė.
ST → NT. Tėvo tipologija: pradžioje Dievo rankomis suformuotas žmogus → Sūnaus ir Dvasios tęsiamas ugdymas → kviečių derlius karališkam pokyliui.
Šaltinis: Ireniejus, Prieš erezijas V, 28.
Šv. Hilarijus: Įstatymas, Pranašai ir Evangelija susijungia Kristuje
Viešpats save palygina su raugu.
Hilarijus, Catena aurea prie Mt 13, 33 · vertimas į lietuvių kalbą
Vienodai Įstatyme, Pranašuose ir Evangelijose viską padaro viena.
Hilarijus, Catena aurea prie Mt 13, 33 · vertimas į lietuvių kalbą
Catena aurea pateiktame Hilarijaus aiškinime raugas žymi patį Kristų. Jis, prisiėmęs mūsų žmogiškumą, perduoda savo gyvybės galią visumai. Tris miltų saikus autorius sieja su Įstatymu, Pranašais ir Evangelija. Tai dvasinis Rašto skaitymas, papildantis tiesioginį palyginimo pasakojimą.
Hilarijui Kristaus mirtis ir jo veikimas atveria vieną išganymo istoriją: ką įsako Įstatymas, ką paskelbia Pranašai, tas išsipildo Evangelijoje. Jo senovinį sinagogos įvardijimą dera skaityti konkretaus alegorinio aiškinimo ribose, nepaverčiant kaltinimu visai žydų tautai. Pagrindinis akcentas — Testamentų vienybė ir Kristaus veikimo gelmė.
ST → NT. Tėvo tipologija: Įstatymas ir Pranašai → paslėpto raugo vaizdu nusakytas Kristus → Evangelijoje išryškėjusi vieninga Dievo išganymo istorija.
Šaltinis: Tomas Akvinietis, Catena aurea, Mt 13, 24–43.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Monika: ne kiekvieną širdį atveria laiku nesulauktas ginčas
Šv. Karolis de Fuko: atsivertimo pradžia dar nereiškė visų abejonių pabaigos
Šv. Mary MacKillop: buvęs skriaudėjas sutiktas ne kaip užbaigtas nuosprendis
Šv. Petras Faberis: prie susiskaldymo eiti su tikra meile žmogui
Šv. Fabijola: vieša atgaila neatėmė grįžimo į bendrystę
Šv. Marija Bertilla Boscardin: mažas katekizmas karo sumaištyje
Šv. Pranciškus Salezas: naujos bendruomenės pradžia — nuolankiai atliekama kasdienybė
Šv. Monika: ne kiekvieną širdį atveria laiku nesulauktas ginčas
Tik melsk už jį Dievą.
Augustinas, Išpažinimai III, 12, 21; cituojamas vyskupo atsakymas Monikai · vertimas į lietuvių kalbą
Neįmanoma, kad šių ašarų sūnus pražūtų.
Augustinas, Išpažinimai III, 12, 21; cituojamas vyskupo atsakymas Monikai · vertimas į lietuvių kalbą
Monika prašė išsilavinusio vyskupo pasikalbėti su jos sūnumi Augustinu ir sugriauti jo klaidingus įsitikinimus. Vyskupas atsisakė: šiuo metu jaunuolis pernelyg žavisi nauju mokymu ir nėra pasirengęs klausytis. Pats kadaise susipažinęs su manichėjų raštais, jis žinojo, kad žmogaus kelias ne visada paspartinamas vienu ginču.
Motina nenurimo ir verkdama kartojo prašymą. Vyskupo atsakymą Augustinas vėliau įrašė į Išpažinimus. Monika išgirdo ne kvietimą nustoti mylėti, o raginimą tęsti maldą ir leisti sūnui bręsti. Šis epizodas jungia psalmės pasitikėjimą išklausančiu Dievu, Evangelijos laukimą ir Rom 8 silpną, tačiau nenutrauktą maldą; vyskupo žodžiai nėra automatinė formulė kiekvienos šeimos ateičiai.
Šaltinis: Augustinas, Išpažinimai III, 12, 21: Monikos prašymas vyskupui.
Šv. Karolis de Fuko: atsivertimo pradžia dar nereiškė visų abejonių pabaigos
Ne viskuo įtikėjau per vieną dieną.
Šarlio de Fuko dvasinės šeimos biografija, 5 dalis; jo paties prisiminimų ištraukos · vertimas į lietuvių kalbą
Dievo malonė ir mano nuodėmklausio patarimai išsklaidė debesis.
Šarlio de Fuko dvasinės šeimos biografija, 5 dalis; jo paties prisiminimų ištraukos · vertimas į lietuvių kalbą
1886 m. Karolis Paryžiuje ieškojo atsakymo apie tikėjimą ir kreipėsi į kunigą Henri Huveliną. Jis norėjo religijos pamokų, tačiau susitikimas nuvedė prie išpažinties ir Komunijos. Vėliau pats prisiminė, kad šis žingsnis buvo labai tikras, bet ne stebuklingas visų klausimų išnykimas per vieną dieną.
Dar kildavo sunkumų priimant Evangelijos stebuklus; reikėjo malonės ir nuoseklaus dvasinio palydėjimo. Norėdamas tuoj pat tapti vienuoliu, jis sulaukė ir patarimo palaukti. Čia matome mažą Karalystės pradžią, kuri auga laike. Dievo kantrybė neužantspauduoja ieškančio žmogaus pagal jo pirmą netobulą žingsnį.
Šaltinis: Šarlio de Fuko dvasinė šeima, biografija su jo laiškų ištraukomis.
Šv. Mary MacKillop: buvęs skriaudėjas sutiktas ne kaip užbaigtas nuosprendis
Aš jam atleidžiu; atleidžiu visiems, kurie kaip nors dalyvavo šiuose dalykuose.
Šv. Juozapo seserys, Friendship; Cusacko epizodas ir atskirai pateikti Marijos 1871 m. žodžiai · vertimas į lietuvių kalbą
Mokytojaujant Portlande mokyklos vadovas Cusackas prieš inspektoriaus apsilankymą perskirstė klases: gerai parengti Marijos ir Annie mokiniai atsidūrė pas jį, o silpniau parengti — pas jas. Marijos tėvui ėmus ginti dukteris, abi neteko darbo. Seserų išsaugotame pasakojime ši neteisybė nepamirštama, tačiau ja istorija neužsibaigia.
Po daugelio metų Sidnėjuje Marija atpažino tą patį žmogų, dabar skurdžiai gyvenantį gatvėje. Ji pardavė laikrodį, kad galėtų pasirūpinti jo drabužiais ir pagalba. Kitas jos atleidimo sakinys, užrašytas 1871 m., parodo šio veiksmo kryptį. Gailestingumas nepaverčia ankstesnio poelgio geru; jis atsisako sutalpinti visą žmogų vien į jo padarytą skriaudą.
Šaltinis: Šv. Juozapo seserys, Friendship: Marijos MacKillop atleidimas.
Šv. Petras Faberis: prie susiskaldymo eiti su tikra meile žmogui
Turėtų jiems jausti daug meilės ir iš tikrųjų juos mylėti.
Adolfo Nicolás, 2013-12-17 laiškas, cituojantis Monumenta Fabri, 399–402 · vertimas į lietuvių kalbą
Su jais artimai bendrauti.
Adolfo Nicolás, 2013-12-17 laiškas, cituojantis Monumenta Fabri, 399–402 · vertimas į lietuvių kalbą
1540 m. Vormse ir 1541 m. Ratisbone Faberis dirbo religinio susipriešinimo apimtoje Europoje. Adolfo Nicolás laiške apie jo kanonizaciją pabrėžiama, kad jis siekė supratimo bei taikos ir jungė teologinį pasirengimą su jautriu pokalbiu. Nesutarimų rimtumas jam netapo priežastimi atsisakyti asmeninio santykio.
Faberio patarimas pagalbininkui prasidėjo nuo meilės tiems, kurių pažiūras laiko klaidingomis. Pažinti žmogų, su juo įprastai bendrauti ir norėti jo gėrio — ne tas pats, kas apsimesti, kad tiesa nesvarbi. Evangelijos lauke tai reiškia neskubėti rauti žmogaus kartu su tuo, kam priešiniesi jo mokyme.
Šaltinis: Adolfo Nicolás SJ, Šv. Petras Faberis, 2013-12-17.
Šv. Fabijola: vieša atgaila neatėmė grįžimo į bendrystę
Atkurta bendrystėje visos Bažnyčios akivaizdoje.
Jeronimas, Laiškas 77, 4–6; Jeronimo pasakojimo žodžiai · vertimas į lietuvių kalbą
Jeronimas pasakoja apie romėnę Fabijolą, po antrosios santuokos pasirinkusią viešą atgailą Laterano bazilikoje. Ji stovėjo tarp atgailautojų, nebesistengdama apsaugoti savo garbės išorinio įvaizdžio. Autoriaus aprašyme verkė ne vien ji — jos skausmą matė ir bendruomenė.
Jeronimas aiškina šį kelią pasitelkdamas Dovydo atgailą ir Petro trigubą meilės išpažinimą po išsižadėjimo. Žmogaus nuopuolis neturi tapti vieninteliu jo vardu. Laiške aiškiai įvardijamas ir Fabijolos priėmimas atgal į bendrystę. Tai konkretus atgailos laiko vaisius, ne abejingumas tam, kas anksčiau įvyko.
Šaltinis: Jeronimas, Laiškas 77, 4–5: Fabijolos vieša atgaila.
Šv. Marija Bertilla Boscardin: mažas katekizmas karo sumaištyje
Pati tapsiu šventa ir daug sielų nuvesiu pas Jėzų!
Pijus XII, 1952-06-09 kalba, pateikianti Bertillos žodžius ir katekizmo epizodą · vertimas į lietuvių kalbą
Vežimų kelias, pats įprasčiausias.
Pijus XII, 1952-06-09 kalba, pateikianti Bertillos žodžius ir katekizmo epizodą · vertimas į lietuvių kalbą
Pijus XII prisiminė, kaip per Pirmąjį pasaulinį karą Bertillai teko palikti Trevizą ir jos slaugomus ligonius. Ji neprašė pasiimti savo daiktų, bet norėjo išsaugoti katekizmą. Tas nuo naudojimo susidėvėjęs mažas leidinys lydėjo ją iki mirties ir buvo rastas drabužio kišenėje.
Dar vaikystėje sunkiau sekęsi mokykliniai dalykai neužkirto kelio nei pažinti tikėjimą, nei juo gyventi. Popiežius cituoja jos paprastą troškimą pačiai tapti šventai ir vesti sielas pas Jėzų. Garstyčios grūdelio vaizdas čia tampa apčiuopiamas: maža ištikimai naudojama priemonė, malda ir tarnystė subrandina daugiau, negu žada išorinis įspūdis.
Šaltinis: Pijus XII, apie Mariją Bertillą Boscardin, 1952-06-09.
Šv. Pranciškus Salezas: naujos bendruomenės pradžia — nuolankiai atliekama kasdienybė
Šlovinti mūsų Viešpatį savo nuolankumu.
Benediktas XVI, 2011-03-02 audiencija; Pranciškaus laiškas vyskupui de Marquemond, 1615 m. birželis · vertimas į lietuvių kalbą
Iš Pranciškaus Salezo dvasinės bendrystės su Joana Pranciška Šantal kilo Apsilankymo vienuolija. Benediktas XVI jos pradžią apibūdina kaip visišką atsidavimą Dievui paprastume ir nuolankume. Dideli sumanymai čia turi patikrinamą matą: kaip atliekami paprasti dienos darbai.
1615 m. laiške vyskupui de Marquemond Pranciškus paaiškino, kokio idealo trokšta seserims. Ne įspūdingo pasirodymo, o Dievo šlovinimo nuolankumu. Evangelijos raugas padeda suprasti tokį pašaukimą: jo tikrumas atsiskleidžia persmelktoje gyvenimo visumoje. Bendruomenė auginama kasdieniu atsaku, ne vien iškilmingu jos įkūrimo momentu.
Šaltinis: Benediktas XVI, Šv. Pranciškus Salezas, 2011-03-02.
Palyginimai
Turinys:
Seneka: kreivumo neištiesinsi be tiesaus mato
Origenas: ta pati saulė skirtingai veikia vašką ir molį
Markas Aurelijus: spindulys apšviečia kliūtį jos nedaužydamas
Epiktetas: pėda parodo bato matą, bet prabanga nebeturi ribos
Jonas Kasijonas: maldos pradžiamokslis primena raidžių vedžiojimą
Grigalius Nysietis: sielos skrydis į gėrį stiprėja jai kylant
C. S. Lewisas: žmogaus gyvenimui reikia jam skirto kuro
Seneka: kreivumo neištiesinsi be tiesaus mato
Seneka laiško pabaigoje primena liniuotę: norint ištiesinti tai, kas kreiva, reikia mato, pagal kurį būtų galima tiesinti. Charakterio ugdyme tokią vietą užima pasirinktas gyvenimo pavyzdys. Vien nepatenkintas žvilgsnis į savo trūkumus dar neparodo, kur link keistis.
Tai padeda kalbėti apie lauką, kuriame dar auga ir gera, ir bloga. Kantrybė nėra mato atsisakymas: ji leidžia pagal jį nuosekliai taisytis. Krikščioniškame pamoksle galutinė kryptis kyla iš Kristaus, o antikinio autoriaus vaizdas paaiškina, kodėl vien kitų žmonių kreivumo pastebėjimo neužtenka.
Šaltinis: Seneka, Laiškai Lucilijui 11, 10: tiesinimo liniuotė.
Origenas: ta pati saulė skirtingai veikia vašką ir molį
Svarstydamas faraono širdies užkietėjimą Origenas pasitelkia saulę. Viena ir ta pati jos šiluma tirpdo vašką, tačiau džiovina ir kietina molį. Šiuo vaizdu autorius atskiria Dievo veikimą nuo skirtingo žmogaus atsako: tas pats gerumas gali būti sutinkamas paklusnumu arba užsispyrimu.
Origenas gina laisvą apsisprendimą, todėl palyginimo nederėtų paversti dviejų nepakeičiamų žmonių prigimčių teorija. Šio sekmadienio klausimas asmeniškas: ką manyje daro Dievo kantrybė? Ar ji atveria atgailai, ar tampa dingstimi vėl atidėti pasikeitimą?
Šaltinis: Origenas, Apie pradus III, 1, 11: saulė, vaškas ir molis.
Markas Aurelijus: spindulys apšviečia kliūtį jos nedaužydamas
Tamsų kambarį per siaurą angą pasiekiantis saulės spindulys susiduria su kūnu. Jis nekrinta į šalį ir nepuola kliūties smūgiu: lieka prie jos, apšviesdamas tai, kas priima šviesą. Autorius šį vaizdą taiko proto laikysenai tarp pasipriešinimo ir kliūčių.
Evangelijos šviesoje palyginimas padeda įsivaizduoti tvirtumą be įniršio. Meilė gali aiškiai sakyti tiesą ir saugoti silpnąjį, nepradėdama naikinti žmogaus. Kantriai šviesti nereiškia skelbti kiekvieną veiksmą geru; tai reiškia neatsisakyti savo gėrio susidūrus su pasipriešinimu.
Šaltinis: Markas Aurelijus, Sau pačiam VIII, 57 (Casaubon vertimo VIII, LIV).
Epiktetas: pėda parodo bato matą, bet prabanga nebeturi ribos
Epiktetas daiktų poreikį lygina su batu: jo matas yra pėda. Peržengus šį matą, batą galima vis puošti auksu, purpuru, siuvinėjimais, o aiškios pabaigos nebelieka. Poreikis ir begalinis troškimas nėra tas pats.
Šis vaizdas padeda paaiškinti mažą, tikrą Karalystės augimą. Jo nereikia apkrauti vis naujais išorinio didumo reikalavimais. Ir gailestingumo darbe verta klausti ne vien, ar atrodome įspūdingai, bet ar suteikta tai, ko žmogui iš tiesų reikia.
Šaltinis: Epiktetas, Encheiridion 39, Dickinson College Commentaries.
Jonas Kasijonas: maldos pradžiamokslis primena raidžių vedžiojimą
Kasijonas primena vaikus, mokomus rašyti. Jie žiūri į vaške įspaustus raidžių pavidalus, juos kasdien atkartoja ir taip išmoksta tvirčiau valdyti ranką. Dvasiniam dėmesiui taip pat reikia paprasto pavyzdžio, prie kurio būtų galima nuolat sugrįžti.
Toliau autorius siūlo trumpą psalmės prašymą skubėti žmogui į pagalbą. Tai ne žodžių mechanika, bet grįžimas į pasitikėjimą įvairiomis būsenomis. Rom 8 silpnumas maldoje gali būti priimtas būtent taip: mokausi, kartoju, prašau ir leidžiuosi vedamas, užuot reikalavęs iš savęs iškart tobulos maldos.
Šaltinis: Jonas Kasijonas, Pokalbiai X, 10: raidžių mokymasis ir malda.
Grigalius Nysietis: sielos skrydis į gėrį stiprėja jai kylant
Grigalius sugretina du judesius. Paleistas kūnas šlaite rieda žemyn, o iš žemiško prisirišimo išlaisvinta siela juda priešinga kryptimi — aukštyn. Jos žvilgsnį traukia pats Gėris. Tai dvasinio judėjimo vaizdas, ne fizikos pažadas žmogaus kūnui.
Jau gautas gėris ne užbaigia troškimą, bet atveria kitą augimo galimybę. Todėl dabartinis netobulumas nebūtinai yra aklavietė. Evangelijos kantrybė palieka laiko tokiam judėjimui: ne pasiteisinti stovėjimą, o iš tikrųjų mokytis vis daugiau mylėti.
Šaltinis: Grigalius Nysietis, Mozės gyvenimas II, 225–239, Malherbe ir Ferguson vertimas.
C. S. Lewisas: žmogaus gyvenimui reikia jam skirto kuro
Lewisas žmogų palygina su mechanizmu, sukurtu veikti gaunant tinkamą kurą. Jo mintyje dvasios gyvybę maitina pats Dievas. Mėginimas visiškai nuo jo atsiskirti ir vis tiek pasiekti galutinę laimę prilygsta reikalavimui, kad mašina važiuotų be to, kam ji sukurta.
Šis palyginimas primena, kodėl Dvasios pagalba nėra silpniesiems skirta išimtis. Gyvenimas su Dievu atitinka žmogaus pašaukimą. Ir mažytė Karalystės pradžia auga ne vien iš savęs spaudimo: reikia priimti santykį, kuris maitina ir keičia visą gyvenimą.
Šaltinis: C. S. Lewis, Tiesiog krikščionybė II, 3, Reflections 2011-01.
Pasakojimai
Turinys:
Levas Tolstojus: „Per brangu!“ — kai teismo mašina pati tampa absurdiška
Hansas Christianas Andersenas: grikiai, kurie nepanoro palenkti galvos
Broliai Grimai: baltoji gyvatė ir tarnas, kurį per anksti pasmerkė
Antonas Čechovas: „Elgeta“ — malkas iš tiesų skaldė Olga
Saki: „Taikos žaislai“ — pakeisti daiktai dar nepakeičia širdies
George MacDonald: išmintingoji moteris neatsisako sunkiai ugdomų vaikų
Nathaniel Hawthorne: griežtame teisėjuje pasirodo vietos gailestingumui
Levas Tolstojus: „Per brangu!“ — kai teismo mašina pati tampa absurdiška
Mažoje Monako valstybėje žmogus nuteisiamas mirti, bet pasirodo, kad nėra nei giljotinos, nei budelio. Prancūzų pasiūlymas per brangus, italų — taip pat. Kareiviai tokio darbo imtis nenori. Nuosprendis pakeičiamas kalėjimu iki gyvos galvos, tačiau valdovui vėl užkliūva išlaidos: jaunas kalinys gali būti išlaikomas dar penkiasdešimt metų.
Atleidžiamas sargybinis, tikintis, kad kalinys pabėgs. Šis pats nueina pasiimti pietų ir grįžta į kamerą. Išvaryti jo irgi nepavyksta: nuosprendis sugadino vardą, o dirbti jis atprato. Galiausiai valstybė pasiūlo pensiją, kad tik sutiktų išvykti. Žmogus įsikuria už sienos, augina daržoves ir reguliariai grįžta pasiimti pinigų. Satyrinis pasakojimas užbaigiamas kandžia pastaba apie valstybes, kurios žudymui išlaidų negaili.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: istorija išbando mūsų norą viską išspręsti greitu nuosprendžiu ir primena, kad teisingumas turi matyti tikrą žmogaus ateitį.
Šaltinis: Levas Tolstojus, Per brangu!, 1897.
Hansas Christianas Andersenas: grikiai, kurie nepanoro palenkti galvos
Laukus supa senas gluosnis, o priešais jį auga išdidūs grikiai. Rugių ir avižų varpos sunkdamos linksta, bet grikiai laiko galvą aukštai ir giriasi savo žiedais. Artėjant audrai kiti augalai susiglaudžia; gluosnis perspėja nežvelgti tiesiai į dangaus žaibus. Grikiai atsisako klausyti ir mėgina savo akimis mesti iššūkį dangui.
Audrai praėjus jie pajuodę, o kiti augalai vėl pakelia galvas gaiviame ore. Gluosnis pravirksta, ir žvirbliai sužino jo liūdesio priežastį. Būtent iš jų pasakotojas esą išgirsta šią istoriją. Literatūrinis augalų ginčas kalba apie puikybę ir nenorą priimti perspėjimo; jis nėra agronominis aiškinimas ar įrodymas, kad tikras nederlius būtų ūkininko moralinė bausmė.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: Dievo duotas laikas ir perspėjimas priimami tik tada, kai žmogus sutinka nebūti pats sau aukščiausias matas.
Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas, Grikiai, 1841.
Broliai Grimai: baltoji gyvatė ir tarnas, kurį per anksti pasmerkė
Paragavęs karaliaus slaptai valgomo patiekalo — baltos gyvatės — tarnas ima suprasti gyvūnus. Tą pačią dieną dingsta karalienės žiedas, ir įtarimas krinta ant jo. Karalius grasina mirtimi, jei iki ryto nebus rastas vagis. Kieme tarnas išgirsta antį skundžiantis, kad prarijo žiedą. Jis randamas, ir žmogaus nekaltumas paaiškėja. Atsisakęs aukšto posto, tarnas išvyksta į pasaulį.
Kelionėje jis išgelbsti žuvis, pasuka arklį nuo skruzdėlių ir pamaitina iš lizdo išmestus varniukus. Vėliau, siekiant princesės rankos, žuvys suranda į jūrą mestą žiedą, skruzdėlės surenka išbarstytas soras, o varnai atneša Gyvybės medžio obuolį. Princesė su jaunuoliu pasidalija obuoliu ir jį pamilsta. Pasakos pradžios klaidingas nuosprendis užleidžia vietą kelionei, kurioje lemiamas pasirodo dėmesys silpnajam.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: pirmas įtarimas gali būti klaidingas; žmoguje paliktas gyvenimo kelias atveria dar nematytą gėrį.
Šaltinis: Broliai Grimai, Baltoji gyvatė, KHM 17.
Antonas Čechovas: „Elgeta“ — malkas iš tiesų skaldė Olga
Advokatas Skvorcovas pagauna elgetą meluojant: vienur šis prisistato mokytoju, kitur studentu. Pasipiktinęs pasiūlo užsidirbti skaldant malkas. Virtuvės darbininkė Olga nuveda vyrą į pašiūrę, bara jį, o jis vos pajudina kirvį. Vėliau žmogus grįžta įvairių darbų ir galiausiai gauna laišką, padedantį susirasti raštininko vietą.
Po dvejų metų prie teatro kasos Skvorcovas sutinka pasikeitusį Luškovą, dirbantį notaro kontoroje. Advokatas didžiuojasi savo pamoka. Tada išgirsta netikėtą prisipažinimą: nė vienos malkos Luškovas pats nesuskaldė — viską padarydavo Olga. Jos ašaros ir pagalba jį pakeitė labiau negu gėdinimas. Pasakojimas baigiasi ne teorija apie auklėjimą, bet dėkingumu moteriai, kurios tikrojo darbo šeimininkas net nebuvo matęs.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: gailestingumo raugas gali veikti nematomai ir pakeisti žmogų, kurį išoriškai jau buvome įvertinę.
Šaltinis: Antonas Čechovas, Elgeta, Constance Garnett vertimas.
Saki: „Taikos žaislai“ — pakeisti daiktai dar nepakeičia širdies
Harvey su seserimi Eleanor nusprendžia berniukams vietoj kareivėlių duoti taikių žaislų. Erikas ir Bertis gauna miesto pastatų modelius bei visuomenės veikėjų figūrėles. Dėdė entuziastingai aiškina administravimo ir taikaus pilietinio gyvenimo malonumus. Berniukai jo entuziazmo neperima, tad jis palieka juos žaisti ir pats ima svarstyti, ar būtų įmanoma parašyti istorijos vadovėlį beveik be karų.
Sugrįžęs išgirsta karo komandas. Miesto šiukšliadėžė jau virtusi tvirtove, pastatuose įrengtos įsivaizduojamos patrankos, o Johnas Stuartas Millis paskirtas maršalu. Taikios figūrėlės vaidina kruviną žygį. Harvey tyliai pasitraukia ir praneša seseriai, kad eksperimentas nepavyko — pradėta per vėlai. Saki satyra neduoda pedagoginio recepto, bet tiksliai parodo ribą: išorinis perstatymas savaime neperkuria vaizduotės.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: Karalystės raugas turi pasiekti žmogaus vidų, o ne vien pakeisti jo gyvenimo dekoracijas.
Šaltinis: Saki, Taikos žaislai, 1919 rinkinys.
George MacDonald: išmintingoji moteris neatsisako sunkiai ugdomų vaikų
Dviguboje istorijoje auga dvi išlepintos mergaitės: princesė Rosamonda ir piemenų duktė Agnesė. Išmintingoji moteris keičia jų aplinkybes, moko dirbti, leidžia susitikti su savo pačių laikysenos pasekmėmis. Vien magiškai perkelti vaiką į kitą vietą neužtenka. Rosamonda pamažu išmoksta pripažinti netobulumą ir elgtis švelniau, o Agnesės pasipūtimas taip lengvai nepasiduoda.
Pabaigoje Rosamonda grįžta į rūmus skarmaluota ir stoja ginti piemenų, kuriuos karalius ketina bausti. Išmintingoji moteris parodo ir tėvų aklumą; princesė dabar maldauja pagalbos jiems ir pasilieka šalia. Agnesės kelias dar neužbaigtas. Autorius sąmoningai nepadaro visų iš karto gerų: durys į ugdymą lieka, tačiau į jas dar reikia ateiti.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: kantrybė nėra blogo elgesio pateisinimas; ji kuria galimybę mokytis ir neapsimeta, kad visų atsakas jau vienodas.
Šaltinis: George MacDonald, Išmintingoji moteris / Dviguba istorija, 1875.
Nathaniel Hawthorne: griežtame teisėjuje pasirodo vietos gailestingumui
Merry Mount naujakuriai švenčia prie kaspinais ir gėlėmis išpuošto gegužės medžio. Tarp kaukėtų šokėjų tikra meile susijungia Edgaras ir Edita. Šventę nutraukia Endicotto vedami puritonai: medis nukertamas, dalyviams žadamos bausmės. Jaunavedžiai taip pat atsiduria prieš griežtą vadą, kuris iš pradžių mato tik jų puošnumą ir nepaklusnų būrį.
Edgaras prašo bausti jį, bet neliesti Editos; ši savo ruožtu nori prisiimti vyro bausmę. Endicottą paliečia abipusė meilė. Jis nurodo elgtis su jais švelniau ir pats užmeta ant jų galvų rožių vainiką nuo sugriauto medžio. Literatūrinėje alegorijoje nei paviršutiniškas linksmybių pasaulis, nei beatodairiškas griežtumas neturi paskutinio žodžio: tikra meilė atveria kitokią ateitį.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: žmoguje aptiktas gėris gali pakeisti ir to, kuris jau ruošėsi skelbti nuosprendį, laikyseną.
Šaltinis: Nathaniel Hawthorne, Merry Mount gegužės medis, Twice-Told Tales.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
313 m.: tikėjimas nebeprivalo slėptis, o atimtos vietos turi būti grąžintos
1573 m. Varšuva: pasižadėti nelieti kraujo dėl tikėjimo skirtumo
1663 m. Rod Ailandas: religinė laisvė pavadinama gyvu bandymu
1697 m. Bostonas: teisėjas leidžia viešai perskaityti savo kaltės pripažinimą
1928 m. laboratorija: užterštas mėginys neužbaigiamas žodžiu „išmesti“
1949 m. Velykos Taizé: septyni žmonės įsipareigoja visam gyvenimui
2026 m. Naujoji Zelandija: mažo paukščio augimo laikas skaičiuojamas dešimtmečiais
313 m.: tikėjimas nebeprivalo slėptis, o atimtos vietos turi būti grąžintos
Konstantino ir Licinijaus susitarimą, įprastai vadinamą Milano ediktu, išsaugojo Laktancijus. Tekste kalbama ne tik apie krikščionis: žmonėms leidžiama pasirinkti religijos laikymąsi. Po persekiojimo tai reiškė labai apčiuopiamą permainą — galimybę rinktis pamaldoms nebebaiminant valdžios trukdymo.
Dokumente yra ir konkreti turto grąžinimo tvarka. Krikščionių susirinkimų vietas nusipirkę ar dovanų gavę asmenys turi jas grąžinti bendruomenei; dėl atlyginimo jiems nurodoma kreiptis į valdžią. Tai nėra visas dabartinis žmogaus teisių supratimas, bet svarbus lūžis: religinio skirtumo klausimas sprendžiamas suteikiant vietos gyventi ir garbinti, o ne tęsiant naikinimą.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: jėga gali pasirodyti ir nutraukdama prievartą bei atkurdama nuskriaustos bendruomenės galimybę gyventi.
Šaltinis: Laktancijus / Fordham Sourcebook, Milano susitarimas, 313 m..
1573 m. Varšuva: pasižadėti nelieti kraujo dėl tikėjimo skirtumo
1573 m. sausio 28 d. Varšuvos konfederacijos akte Abiejų Tautų Respublikos luomai įvardijo religinį susiskaldymą ir susitarė saugoti taiką. Dokumento vertime išvardyta tai, ko dėl tikėjimo skirtumų neketinama daryti: lieti kraujo, konfiskuoti turto, kalinti ar tremti. Pažadėta priešintis tokiam persekiojimui ir tuomet, kai jis būtų pridengtas teisiniu pretekstu.
Perskaičius visą tekstą matyti ir epochos ribos: toliau išsaugoma ponų valdžia pavaldiniams. Todėl aktas nėra visų žmonių visiškos lygybės deklaracija. Vis dėlto jo konkretus įsipareigojimas svarbus Lietuvos istorijai: esant rimtam nesutarimui galima sutarti ne naikinti vienas kitą, o saugoti bendrą gyvenimą.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: atsisakyti skubaus susidorojimo nereiškia neturėti įsitikinimų; tai gali būti atsakingas taikos saugojimas.
Šaltinis: Lenkijos istorinių dokumentų centrinis archyvas, Varšuvos konfederacijos 1573-01-28 tekstas.
1663 m. Rod Ailandas: religinė laisvė pavadinama gyvu bandymu
Rogeris Williamsas, išvarytas iš Masačusetso dėl pavojingomis laikytų pažiūrų, 1636 m. įkūrė Providensą. Ilgainiui reikėjo ir teisinės apsaugos. Rod Ailando valstybės archyvas pasakoja apie 1663 m. Karolio II chartiją, suteikusią kolonijai savivaldą ir garantavusią individualią tikėjimo laisvę.
Dokumente ši laisvė nusakyta gyvo bandymo vaizdu: ar klestinti pilietinė bendruomenė gali laikytis, leisdama skirtingus religinius įsitikinimus? Tai klausimas žmonėms, kurie baiminosi, kad be vienodumo visuomenė sugrius. Istorinis bandymas neatšaukė visų kolonijinio pasaulio neteisybių, bet leido patikrinti kitą tvarkos kelią — sąžinės neprievartavimą.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: laukas, kuriame gyvena skirtingi žmonės, neturi būti tvarkomas prievarta siekiamu išoriniu vienodumu.
Šaltinis: Rod Ailando valstybės archyvas, 1663 m. Karališkoji chartija.
1697 m. Bostonas: teisėjas leidžia viešai perskaityti savo kaltės pripažinimą
1697 m. sausio 14 d. Old South bažnyčioje vyko pasninko ir maldos pamaldos. Teisėjas Samuelis Sewallas perdavė raštelį į sakyklą einančiam Samueliui Willardui. Klebonas perskaitė jo atgailą dėl vaidmens Salemo raganų teismuose. Asmuo, anksčiau sprendęs apie kitų kaltę, dabar prašė maldos ir pats prisiėmė gėdą.
Bažnyčios istorikė Kate Silfen primena ir ankstesnį Willardo priešinimąsi nepatikimiems „šmėklų įrodymams“ — liudijimams, kad apkaltinto žmogaus dvasia pasirodė sapne ar regėjime. Skirtumas tarp įtarimo ir kaltės jau tada buvo gyvybiškai svarbus. Atsiprašymas negalėjo sugrąžinti nužudytųjų, tačiau nutraukė bent vieną melagingo neklystamumo grandį.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: raugių rovimo uolumas gali suklysti; atsivertimo reikia ir tam, kuris buvo įsitikinęs teisingai teisiantis.
Šaltinis: Old South Church, Samuelio Sewallo viešas atsiprašymas, 1697-01-14.
1928 m. laboratorija: užterštas mėginys neužbaigiamas žodžiu „išmesti“
Savo Nobelio paskaitoje Alexanderis Flemingas prisimena pelėsiu užterštą stafilokokų kultūros lėkštelę. Aplink pelėsio koloniją bakterijų kolonijos pasidarė permatomos, vyko jų irimas. Jis ne tik pastebėjo neįprastą vaizdą, bet ir išskyrė pelėsį grynai kultūrai bei tyrė jo savybes. Vienus mikrobus pelėsio medžiaga slopino, kitų — ne.
Stebėjimas tapo tyrimų pradžia, o ne iškart paruoštu vaistu. Paskaitoje Flemingas pagerbia Florey ir Chaino darbą bei vėlesnę plėtrą. Šis kelias primena kantraus dėmesio vertę: tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik sugadinta, kartais slepia dar neištirtą galimybę. Mokslinis atradimas netapatinamas su Evangelijos teismu, bet padeda pamatyti mūsų pirmo įvertinimo ribas.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: žmogaus ateities juo labiau negalima užbaigti vien pirmu paviršutinišku vertinimu.
Šaltinis: Alexander Fleming, Nobelio paskaita Penicillin, 1945-12-11.
1949 m. Velykos Taizé: septyni žmonės įsipareigoja visam gyvenimui
Taizé istorija prasidėjo 1940 m., kai jaunas brolis Rogeris iš Šveicarijos atvyko į Prancūziją. Karo metais čia buvo priimami bėgliai; pavojui sustiprėjus teko pasitraukti, o 1944 m. pabaigoje broliai galėjo grįžti. Po karo bendruomenė rūpinosi ir našlaičiais bei netoliese laikomais vokiečių karo belaisviais.
1949 m. Velykų dieną septyni broliai visam gyvenimui įsipareigojo celibatui, bendram gyvenimui ir dideliam paprastumui. Čia dar nebuvo šiandien žinomų didžiulių jaunimo susitikimų. Buvo nedidelė bendruomenė ir kasdienio gyvenimo pasirinkimas. Oficialus pasakojimas leidžia atsekti, kaip maža pradžia augo per ištikimybę, o ne vien per iš anksto numatytą viešą sėkmę.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: garstyčios grūdelio mažumas nepaneigia būsimo vaisingumo; pradžioje svarbus tikras įsipareigojimas.
Šaltinis: Taizé bendruomenė, The Beginnings, 1949 m. Velykų įsipareigojimas.
2026 m. Naujoji Zelandija: mažo paukščio augimo laikas skaičiuojamas dešimtmečiais
2026 m. rugsėjo 1 d. Naujosios Zelandijos gamtosaugos tarnyba paskelbė, kad kākāpō populiacija pasiekė 325 paukščius. Į oficialų skaičių įtraukti 90 tų metų jauniklių, kai jauniausiam išgyvenusiam sukako 150 dienų. Programa 1995 m. prasidėjo turint vos 51 paukštį, iš jų 20 patelių; iš pradžių tiek jauniklių, kiek dabar per vieną sezoną, teko laukti šešiolika metų.
Pranešime svarbūs ne vien skaičiai. Lizdų nuotolinio stebėjimo duomenys padeda spręsti, kada įsikišti, o kada palikti daugiau natūralaus auginimo. Tikslas — sveikesnė, savarankiškesnė populiacija ir saugios buveinės. Laukimas čia nėra neveikimas: tai ilgalaikė priežiūra, kuri mokosi padėti tinkamu laiku ir nepasiskelbti pačios gyvybės šeimininke.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: kantrybė saugo augimo galimybę ir derina rūpestingą veikimą su pagarba tam, ko negalime pagreitinti vien įsakymu.
Šaltinis: Naujosios Zelandijos Department of Conservation, 2026-09-01: kākāpō populiacija.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Leonas XIV: mažumas palieka vietos laisvam atsakui
2. Pranciškus: atmesti blogį ir kantriai žvelgti į žmogų
3. Benediktas XVI: paslėpta pradžia turi tikrą gyvybės jėgą
4. Emily Dickinson: viena apsaugota širdis nėra mažas gyvenimo rezultatas
5. Williamas Blake’as: nutylėtas pyktis gali būti rūpestingai auginama piktžolė
6. George’as Herbertas: malda — Dievo alsavimas žmoguje ir širdies piligrimystė
7. Johnas Miltonas: laukimas taip pat gali būti tarnystė
8. Henry Wadsworthas Longfellow: mokytis ir dirbti, ir laukti
9. Rabindranathas Tagore: mažos gėlės nepavargsta liudyti grožio
10. Miguelis de Cervantesas: griežtumas savaime nepadaro teisėjo teisesnio
1. Leonas XIV: mažumas palieka vietos laisvam atsakui
Dievas renkasi mažumą — savo diskretiškos meilės ženklą, kuriuo palieka mus laisvus jį priimti arba atmesti.
Leonas XIV · Viešpaties Angelas, 2026-07-19 · vertimas į lietuvių kalbą
Karalystės augimas nesutapatinamas su prievarta.
Šaltinis: Leonas XIV, Viešpaties Angelas, 2026-07-19.
2. Pranciškus: atmesti blogį ir kantriai žvelgti į žmogų
Blogį, žinoma, reikia atmesti, tačiau jį darantys yra žmonės, su kuriais būtina elgtis kantriai.
Pranciškus · Viešpaties Angelas, 2020-07-19 · vertimas į lietuvių kalbą
Ši skirtis saugo ir tiesą apie blogą veiksmą, ir žmogaus atsivertimo galimybę.
Šaltinis: Pranciškus, Viešpaties Angelas, 2020-07-19.
3. Benediktas XVI: paslėpta pradžia turi tikrą gyvybės jėgą
Mumyse pasėta kažkas maža ir paslėpta, tačiau turinti nesulaikomą gyvybinę jėgą.
Benediktas XVI · Viešpaties Angelas, 2011-07-17 · vertimas į lietuvių kalbą
Dabartinis mažumas dar nepasako visos būsimo vaisiaus istorijos.
4. Emily Dickinson: viena apsaugota širdis nėra mažas gyvenimo rezultatas
Jei galiu apsaugoti bent vieną širdį nuo sudužimo, negyvensiu veltui.
Emily Dickinson · Poems, First Series, Life VI, pirmos dvi eilutės · vertimas į lietuvių kalbą
Mažas gailestingumo darbas gali turėti viso gyvenimo svorį.
Šaltinis: Emily Dickinson, Poems, Three Series: If I can stop one heart from breaking.
5. Williamas Blake’as: nutylėtas pyktis gali būti rūpestingai auginama piktžolė
Apie jį nekalbėjau, ir mano pyktis augo.
Williamas Blake’as · A Poison Tree, Songs of Experience, 1794, 4 eilutė · vertimas į lietuvių kalbą
Poemos kalbėtojo priešui auginamas pyktis primena, kad pirmiausia reikia tikrinti ir savo širdies lauką.
Šaltinis: William Blake, A Poison Tree, 1794.
6. George’as Herbertas: malda — Dievo alsavimas žmoguje ir širdies piligrimystė
Dievo alsavimas žmoguje, grįžtantis į savo pradžią; išsakyta siela, širdis piligrimystėje.
George’as Herbertas · Prayer (I), The Temple, 1633, 2–3 eilutės · vertimas į lietuvių kalbą
Poetinis vaizdas papildo Rom 8: malda nėra vien žmogaus vienišai pagaminti žodžiai.
Šaltinis: George Herbert, Prayer (I), 1633.
7. Johnas Miltonas: laukimas taip pat gali būti tarnystė
Tarnauja ir tie, kurie tik stovi ir laukia.
Johnas Miltonas · Sonetas 19, When I consider how my light is spent, 14 eilutė · vertimas į lietuvių kalbą
Sonete šiuos žodžius taria Kantrybė, atsakydama į skausmingą klausimą apie nebegalimą veiklumą. Tai ne raginimas vengti pareigų.
Šaltinis: John Milton, Sonetas 19, When I consider how my light is spent.
8. Henry Wadsworthas Longfellow: mokytis ir dirbti, ir laukti
Tad kilkime ir veikime, atvira širdimi sutikdami kiekvieną lemtį. Vis siekdami ir įgyvendindami, mokykimės dirbti ir laukti.
Henry Wadsworthas Longfellow · A Psalm of Life, 1838, paskutinis posmas · vertimas į lietuvių kalbą
Kantrybė suderinama su veikimu: grūdo augimo laikas neatšaukia sėjėjo darbo.
Šaltinis: Henry Wadsworth Longfellow, A Psalm of Life, 1838.
9. Rabindranathas Tagore: mažos gėlės nepavargsta liudyti grožio
Dievas pavargsta nuo didelių karalysčių, bet niekada — nuo mažų gėlių.
Rabindranathas Tagore · Stray Birds, 1916, 67 · vertimas į lietuvių kalbą
Tai poeto vaizdas apie mažumo vertę. Jis kviečia pastebėti tai, ko nepamatuoja galios ir didumo masteliai.
Šaltinis: Rabindranath Tagore, Stray Birds, 1916.
10. Miguelis de Cervantesas: griežtumas savaime nepadaro teisėjo teisesnio
Griežto teisėjo vardas nėra aukštesnis už gailestingojo.
Miguelis de Cervantesas · Don Kichotas II, 42; John Ormsby vertimas · vertimas į lietuvių kalbą
Taip Don Kichotas moko Sančą prieš jam imantis valdytojo pareigų. Literatūrinis patarimas perspėja nepainioti griežtumo su teisingumo pilnatve.
Šaltinis: Miguel de Cervantes, Don Quixote II, 42, John Ormsby vertimas.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Viljamui reikia ramybės. Tik kuriam Viljamui?
Maldos raidės jau paruoštos. Žodžius sudės tas, kuris supranta
Paukščių sėklos turi netikėtą pirkėją
Bauda beveik surinkta — trūksta tik trumpo pasivaikščiojimo
Pamokslo laikmatis šįkart niekaip neištirpo
Ranka prisiminė, kaip veikė prieš nelaimingą atsitikimą
Kantrybės porcija, pasirodo, liko seneliui
Viljamui reikia ramybės. Tik kuriam Viljamui?
Parduotuvėje moteris stebi senelį su trejų metų anūku. Vaikas reikalauja saldumynų, triukšmauja, prie kasos ima mėtyti daiktus iš vežimėlio. Senelis vis kartoja ramiu balsu: „Lengviau, Viljamai. Jau neilgai. Laikykis, berniuk. Dar kelios minutės, ir važiuosime namo.“
Automobilių aikštelėje moteris prieina pagirti: „Nuostabu, kaip išlaikėte ramybę! Mažajam Viljamui tikrai pasisekė turėti tokį senelį.“
„Ačiū, — atsako vyras. — Bet Viljamas esu aš. Šito išdykėlio vardas Kevinas.“
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: kantrybės pamoka neretai pirmiausia skirta pačiam suaugusiajam.
Šaltinis: GrownUps, Hang In There, William, humoristinis pasakojimas.
Maldos raidės jau paruoštos. Žodžius sudės tas, kuris supranta
Vėjas nupučia berniuko kepurę už per aukštos tvoros. Jis prisimena mamos mokymą prašyti Dievo pagalbos, atsiklaupia ir iškilmingai kartoja: „A, B, C, D…“ Praeivis sustoja: „Ką tu darai?“ — „Meldžiuosi.“ — „Bet juk tu sakai tik abėcėlę!“
„Viešpats žino, kaip iš jos sudėti maldą“, — paaiškina berniukas.
Sujaudintas vyras perlipa tvorą ir atneša kepurę. Vaikas išsyk pasitikslina: „Argi nesakiau, kad Viešpats atsakys į mano maldą?“
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: šiltas pasakojimas apie maldos silpnumą ir pagalbą, kuri gali ateiti per išgirdusį žmogų.
Šaltinis: Timeless Truths, A Little Boy’s ABC Prayer, 2000 m. birželis.
Paukščių sėklos turi netikėtą pirkėją
Berniukas labai nori paukščio. Nueina į parduotuvę ir rimtu balsu paprašo: „Norėčiau paukščių sėklų.“
Pardavėjas pasiteirauja: „O kokį paukštį turi?“
„Dar neturiu. Noriu vieną užsiauginti.“
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: prieš sprendžiant apie sėją ir augimą svarbu suprasti, ką iš tiesų reiškia girdimi žodžiai.
Šaltinis: Bird Observer 30(6), 2002, Holly Butler paukščių sėklų anekdotas iš 1973 m..
Bauda beveik surinkta — trūksta tik trumpo pasivaikščiojimo
Kišenvagis teisiamas dėl virtinės smulkių vagysčių. Teisėjas paskelbia: „Pone Brūsteri, pripažįstamas kaltu. Jums skiriama 150 dolerių bauda.“
Advokatas trumpai pasitaria su klientu ir atsistoja: „Gerbiamasis teisėjau, šiuo metu mano klientui šiek tiek trūksta. Kišenėje turi tik 125 dolerius. Bet jeigu leistumėte jam kelias minutes pabūti minioje…“
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: duotas laikas turi tapti atsivertimo, o ne dar vienos tos pačios skriaudos galimybe.
Šaltinis: Cybersalt / Pastor Tim, Fine Request.
Pamokslo laikmatis šįkart niekaip neištirpo
Pamokslininkas garsėja aiškiais dvidešimties minučių pamokslais. Tačiau vieną sekmadienį kalba jau trisdešimt penkias minutes ir vis nebaigia. Žmona parodo ženklą, ir jis pagaliau sustoja. Namuose ji paklausia, kas atsitiko.
„Prieš pradėdamas visada įsidedu į burną pastilę. Kai ištirpsta, žinau, kad laikas baigti. Deja, šiandien vietoj jos pasiėmiau apykaklės sagą.“
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: kartais laukiančiųjų kantrybė tikrinama visai ne tuo būdu, kurį įsivaizduoja pats kalbantysis.
Šaltinis: Cybersalt / Pastor Tim, Sermon Overtime.
Ranka prisiminė, kaip veikė prieš nelaimingą atsitikimą
Advokatas gina autobuso vairuotoją. Ieškovas tvirtina, kad dėl vairuotojo kaltės jam sužeista ranka. „Parodykite, kaip aukštai dabar galite ją pakelti“, — paprašo advokatas. Jaunuolis skausmingai susiraukia ir pakelia tik iki peties.
„Ačiū. O dabar parodykite, kaip aukštai galėjote ją pakelti prieš nelaimingą atsitikimą.“
Ranka akimirksniu iššauna virš galvos.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: pirmas vaizdas dar nėra visa tiesa; teisingumui reikia atidaus išklausymo ir tikrinimo.
Šaltinis: Cybersalt / Pastor Tim, Arm Injury.
Kantrybės porcija, pasirodo, liko seneliui
Penkiametis Angusas pietauja pas senelius ir jau sulaukė deserto. „Noriu pyrago!“ — pareiškia. „Turėk kantrybės“, — sako močiutė.
Senelis pasiteirauja: „O ko labiau norėtum, Angusai — kantrybės ar pyrago?“ — „Pyrago!“ — „Bet tada man gali nebelikti.“
„Na, tada tu ir turėk tos kantrybės“, — pasiūlo Angusas.
Ryšys su skaitiniais. Sąsaja: juokas atskleidžia, kaip lengvai sau pasiliekame vaisių, o kantrybę pasiūlome kitam.
Šaltinis: W. H. Howe, Scotch Wit and Humor: Patience or pie.
