Kartą vienas karalius labai įsimylėjo beturčio valstiečio dukterį ir pakvietė ją apsigyventi rūmuose, troško ją padaryti karaliene. Tačiau mergina susirgo ir jai kasdien darėsi vis blogiau. Visi kviesti gydytojai negalėjo nieko padėti. Karalius, mylėdamas merginą, paskvietė ir savo išminčius, kad jai padėtų. Vienas jų paprašė pasikalbėti su mergina akis į akį. Po pokalbio jis tarė…
Kartą gyveno berniukas, kuris su visais greitai susipykdavo, imdavo ieškoti priekabių ir susimušdavo. Jam pačiam toks būdas atnešdavo daug nemalonumų. Norėdamas jį pamokyti, tėvas davė jam maišelį vinių ir liepė įkalti vinį į tvorą kaskart, kai su kuo nors susipyksiąs. Po keleto savaičių berniukas išmoko save stebėti ir pasidžiaugė tėčiui, kad jau savaitę su niekuo…
Vienam chemikui, Nobelio premijos laureatui, labai sekėsi: jis dalyvaudavo konferencijose visame pasaulyje, lakstė po oro uostus, dalyvavo garbingiausiuose priėmimuose… Tačiau jo žmona, vieniša, liūdna ir nelaiminga. Kartą, matydamas žmoną verkiančią, profesorius šiurkščiai perbraukė pirštu ašarą ant jos veido ir šaltai tarė: „Žiūrėk, tai tik bevertė purvino vandens išskyra – truputis baltymų, natrio, klacio, gliukozės, anglies……
Šv. Pachomijus norėjo įminti Šventojo Rašto paslaptį ir kasdien jį mąstydavo. Vieną naktį Dievas, atlygindamas už uolumą studijuojant Šventuosius Raštus, siuntė tokį sapną: daug žmonių pasiklydę blaškosi oloje ir nerada išėjimo. Staiga vienam vyrui pavyko įžiebti žvakelę, kurią jis vienintelis turėjo. Visi metėsi prie šviesos, tačiau vietos nebuvo daug, visi netilpo. Tada visi išmoko sekti…
Kartą į vienos šeimos duris kažkas pasibeldė. Tėvas, atidaręs duris, pamatė elgetą, kuris atnešė parduoti daržovių. Kad greičiau juo atsikratytų, jis nupirko maišelį daržovių ir atsisveikino. Tačiau ilgainiui jis vis atnešdavo daržovių ir jie susidraugavo. Tuomet šeima sužinojo, jog šis elgeta dėl akių ligos beveik aklas. Kartą jis su džiaugsmu papasakojo, kaip atrado maišą drabužių…
Šiais įsakymais mylėti Dievą ir savo artimą grindžiami visi 613 Mozės Įstatymo įsakymų, ypač Dešimt įsakymų (Iš 20, 2-17; Įst 5, 6-21). Jahvės apreikštojo Įstatymo sudestiliavimą į du įsakymus išpranašavo dvi akmeninės Dekalogo plokštės (Iš 34, 1). 12:33 deginamąsias atnašas ir kitokias aukas: Rašto žinovas primena tai, kas dažnai kartojama Šventajame Rašte: moraliniai Dievo įstatymai…
„Nėra nenaudingesnio žmogaus už krikščionį, kuris nesistengia gelbėti kitų žmonių.” Šv. Jonas Auksaburnis
„Kiek kartų būtum mane palikęs, Sūnau, jei nebūčiau tavęs nukryžiavęs… Kryžius išmoko mylėti. O Aš jį ne visiems duodu, tik toms sieloms, kurios man brangiausios.” Jėzus kalbėjo šv. Tėvui Pijui
„Žmogus, gyvenantis tiesoje, būtinai yra žmogus, gyvenantis meilėje” Šv. Jonas Paulius II
„Nėra didesnio meilės veiksmo, kaip vesti žmogų į tiesą.” Šv. Tomas Akvinietis
Apsupę save tokių, kaip ir mūsų pažiūrų žmonėmis, tampame labiau kategoriški. Mums reikia atgaivinti tiesioginius „akis į akį” santykius su kitokiais, negu mes, kad suprastume, jog galime visiškai jiems nepritarti ir kartu likti draugais. Susitikę akis į akį pamatome, kad tie nepanašūs į mus žmonės yra tokie pat žmonės, kaip ir mes. Johnatan Sacks, Moralė
Meilė prasideda šiandien. Šiandien kažkas kenčia, šiandien kažką išmetė gyventi į gatvę, šiandien kažkas alksta. Šiandien turime imti darbuotis. Vakarykštė diena jau praėjo, rytdiena dar neatėjo. Tik šiandien galime skelbti Dievą mylėdami, tarnaudami, pamaitindami alkstančius, aprengdami neturinčius drabužių, suteikdami vargšams nakvynę. Nelauk, kol išauš rytojus. Jeigu šiandien jiems nieko neduosime, rytoj jie bus mirę. Šv….