18 eilinis sekmadienis (C)

Ieškoti homilijų medžiagos

Koheletas klausia, kam atiteks žmogaus triūsas. Psalmėje prašoma išmintingai gyventi ir sulaukti Dievo palaimos darbams. Laiškas kolosiečiams rodo, kaip prisikėlimas su Kristumi keičia gyvenimą. Evangelijoje Jėzus apie godumą prabyla pasakojimu apie žmogų, kuris tikisi rasti saugumą pilnuose kluonuose.

Pagrindinės skaitinių mintys

Pirmasis skaitinys · Koh 1, 2; 2, 21–23

Kam lieka žmogaus triūsas?

Koheletas darbą ir jo vaisius mato iš žmogaus baigtinumo perspektyvos. Išmintingai dirbęs žmogus gali palikti viską tam, kuris nepridėjo rankos, o pačiam ir naktį neduoda ramybės rūpestis. Rūko vaizdas nusako, kaip sunku išlaikyti savo rankose tai, kam atiduotas gyvenimas.

Atliepiamoji psalmė · Ps 89 (90), 3–4. 5–6. 12–13. 14 ir 17

Išmintinga širdis ir palaimintas darbas

Dievui tūkstantis metų kaip praėjusi diena, o žmogaus gyvenimas trumpas kaip rytą sužaliavusi žolė. Maldininkas prašo išmokti skaičiuoti savo dienas. Jis laukia Dievo gerumo ir tikisi, kad Viešpats suteiks svorio žmonių rankų darbui.

Antrasis skaitinys · Kol 3, 1–5. 9–11

Su Kristumi prikelti ir atnaujinami

Krikščionių gyvenimas paslėptas Dieve drauge su Kristumi. Iš šios tikrovės kyla kvietimas atsisakyti melo ir godumo, kurį laiškas vadina stabmeldyste. Naujas žmogus atnaujinamas pagal Kūrėjo paveikslą. Bendruomenėje galutinį žodį apie kiekvieną žmogų taria Kristus, esantis visuose.

Evangelija · Lk 12, 13–21

Kam atiteks pilni kluonai?

Išgirdęs prašymą įsikišti į ginčą dėl palikimo, Jėzus įspėja dėl godumo. Jo pasakojimo žmogus gausų derlių laiko būsimos ramybės garantija ir planuoja didesnius kluonus. Žinia, kad jo gyvybės bus pareikalauta jau tą naktį, atveria klausimą, ką reiškia tapti turtingam pas Dievą.

Medžiaga homilijai

Ryšiai su visa Biblija

Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.

Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai

Pirmajam skaitiniui · Koh 1, 2; 2, 21–23

1. Job 27, 16–17

nekaltasis sidabrą dalys.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Sukauptas sidabras gali atitekti žmogui, kuris jo nekaupė. Jobas įvardija įpėdinį ir suteikia Koheleto klausimui teisingumo matmenį.

2. Ps 39, 6–8

Kaupia turtus, bet nežino, kam jie atiteks!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žmogus krauna ir nežino, kas susirinks. Maldininkas iš šio nežinojimo pereina prie vilties Dieve.

3. Sir 14, 3–6

Ko pats atsisako, jis kitiems krauna

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Sykį kaupti pradėjusiam žmogui gali būti sunku iš savo gėrybių pačiam gyventi. Siracidas gretina šykštumą su darbu kitų naudai.

4. Iz 55, 1–3

Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir savo uždarbiu – už tai, kas nepasotina?

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dievas klausia, kodėl triūsas išeikvojamas tam, kas nepasotina. Jis kviečia klausytis ir siūlo gėrybes už dyką.

5. Hab 2, 12–14

Vargas tam, kuris stato miestą išliedamas kraują

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pranašas parodo, kaip smurtu statomo miesto darbas nueina perniek. Žemę galiausiai pripildo Dievo garbės pažinimas.

6. Pat 23, 4–5

Juk ūmai jie bus įgavę sparnus

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Turtui išdygsta sparnai ir jis nuskrenda. Išmintis ragina laiku pamatyti, ko negalima išlaikyti.

7. Jok 5, 1–4

Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Sukauptos gėrybės genda, o darbininkų skriauda šaukiasi Dievo. Jokūbas klausia, kieno triūsu sukrautas turtas.

8. 1 Tim 6, 6–8

Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žmogus ateina ir išeina tuščiomis. Paulius nubrėžia kasdienio pasitenkinimo ribas: pakanka maisto ir drabužio.

↑ Į šio skirtuko turinį

Psalmei · Ps 89 (90), 3–4. 5–6. 12–13. 14 ir 17

1. Pr 3, 17–19

Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dulkės primena žmogaus kilmę ir baigtį. Darbo prakaitas, apie kurį kalba Pradžios knyga, suteikia svorio psalmės prašymui palaiminti rankų darbą.

2. Job 14, 1–5

Iš tikrųjų jo dienos yra suskaitytos

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žmogaus gyvenimas prilyginamas trumpam žiedo žydėjimui, o jo dienos Dievui žinomos. Jobas parodo, kodėl verta prašyti išminties jas skaičiuoti.

3. Ps 103, 13–17

atsimena, kad mes esame dulkės.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Viešpats atsimena, kad žmogus dulkė. Psalmė sieja žmogaus laikinumą su ištikima Dievo meile.

4. Iz 40, 6–8

Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, bet Dievo žodis tveria amžiais.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žolė vysta, o Dievo žodis lieka. Pranašas aiškiai įvardija, į ką galima atsiremti.

5. Išm 7, 7–10

atėjo pas mane išminties dvasia.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Saliamonas prašo išminties ir vertina ją labiau už valdžią bei turtus. Taip išmintingos širdies troškimas tampa konkrečia malda.

6. Ps 127, 1–2

Jei VIEŠPATS nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žmogaus budėjimui ir triūsui reikia Viešpaties pagalbos. Psalmė sieja nerimastingą darbą su Dievo dovanojamu poilsiu.

7. 1 Kor 15, 56–58

jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Prisikėlimas leidžia Pauliui pasakyti, kad darbas Viešpatyje nėra tuščias. Psalmės prašymas palaiminti darbą atsiveria vilčiai anapus mirties.

8. Jok 4, 13–16

Esate garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jokūbas verslo planus pasveria vienos dienos trapumu. Jo siūlomi žodžiai palieka vietos Viešpaties valiai.

↑ Į šio skirtuko turinį

Antrajam skaitiniui · Kol 3, 1–5. 9–11

1. Pr 1, 26–28

Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą. Laiške kolosiečiams naujojo žmogaus atnaujinimas grąžina prie šios pirminės dovanos.

2. Ps 110, 1

Sėskis mano dešinėje,

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Viešpaties dešinė yra karaliui skirta vieta. Kolosiečiai ten kviečiami ieškoti prisikėlusio Kristaus.

3. Rom 6, 8–11

gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Mirusieji su Kristumi su juo gyvens. Paulius ragina jau dabar laikyti save gyvus Dievui.

4. 2 Kor 5, 14–17

Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Kristaus mirtis keičia žmogaus santykį su savimi ir su kitais. Naujo kūrinio vaizdas artimas naujojo žmogaus drabužiui.

5. Ef 4, 22–25

kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Senojo žmogaus nusivilkimas pasireiškia kalbant tiesą artimui. Laiške paaiškinta, kodėl melas žeidžia bendrystę.

6. Gal 3, 26–29

Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Apsivilkti Kristumi reiškia priimti bendrą paveldą. Socialiniai skirtumai nebegali lemti, kas priklauso Kristui.

7. Fil 3, 20–21

Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Dangaus pilietybė siejama su būsima kūno permaina. Paulius parodo, ko tikimasi iš Kristaus, į kurį kreipiamos mintys.

8. Ef 5, 3–5

joks stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės dalies.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Gobšumas įvardytas kaip stabmeldystė ir čia. Laiškas susieja kasdienius troškimus su Dievo karalystės paveldu.

↑ Į šio skirtuko turinį

Evangelijai · Lk 12, 13–21

1. Pr 41, 33–36

atsargos kraštui, idant nepražūtų kraštas nuo bado

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Juozapas irgi siūlo kaupti javus, bet ruošiasi maitinti šalį per badą. Ši vieta padeda klausti, kam bus skirti pilni kluonai.

2. Pat 11, 24–26

palaiminimas galvai to, kuris juos dalija.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Patarlių knyga priešpriešina dalijimąsi ir grūdų sulaikymą. Kaimynų reakcija parodo, kad derliaus laikymas paliečia ir kitus.

3. Sir 11, 18–19

nežino, kaip ilgai truks, kol paliks viską kitiems ir numirs.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Pasiturintis žmogus planuoja ramiai valgyti, bet nežino, kiek laiko jam liko. Išminčius palieka skaitytojui klausimą, kam atiteks jo darbas.

4. Job 1, 20–22

VIEŠPATS davė, VIEŠPATS ir atėmė!

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jobas vienu metu netenka daug gėrybių ir vis tiek kreipiasi į Dievą. Jo malda parodo, kur galima stovėti neturint ankstesnių atramų.

5. Lk 19, 5–9

pusę savo turto atiduodu vargšams

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Zachiejus gėrybių turi, bet gali jas skirti neturtingiesiems ir atitaisyti žalą. Jėzus šį atsivėrimą sieja su išganymu.

6. Lk 16, 10–13

Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Jėzus klausia, kam bus patikėtos tikrosios gėrybės. Turtą jis sieja su ištikimybe ir pasirinkimu, kam tarnauti.

7. 1 Tim 6, 17–19

Tegul jie daro gera, lobsta gerais darbais, esti dosnūs, dalijasi su kitais.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Turtingieji gali būti dosnūs ir susikrauti gerą pagrindą ateičiai. Laiškas konkretina, ką reiškia turtėti pas Dievą.

8. Apd 4, 32–35

kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.

Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998

Bendruomenė sutinka dalytis turtu pagal kiekvieno poreikius. Luko pasakojimas parodo, kaip gėrybės randa paskirtį prisikėlimo liudijime.

↑ Į šio skirtuko turinį

Katekizmas ir temos

Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.

Turinys:
Naujo dangaus ir naujos žemės viltis · KBK 661, 1042–1050, 1821
Godumo netvarka · KBK 2535–2540, 2547, 2728

Naujo dangaus ir naujos žemės viltis · KBK 661, 1042–1050, 1821

KBK 661, 1042–1050, 1821: naujo dangaus ir naujos žemės viltis;

Godumo netvarka · KBK 2535–2540, 2547, 2728


KBK 2535–2540, 2547, 2728: godumo netvarka.

Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29

↑ Į šio skirtuko turinį

Egzegetiniai komentarai

Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.

Turinys:
Koh 1, 2 · Rūkas Koheleto ištarmėje
Koh 2, 21–23 · Darbo vaisiai, kurių neįmanoma išlaikyti
Ps 89 (90), 3–6 · Viena sargyba ir vienos dienos žolė
Ps 89 (90), 12–17 · Išmintis suskaičiuoti ir malonė įtvirtinti
Kol 3, 1–5 · Prisikėlimas su Kristumi ir godumo vieta
Kol 3, 9–11 · Naujas drabužis ir Kūrėjo paveikslas
Lk 12, 13–18 · Palikimas ir vis didesni sandėliai
Lk 12, 19–21 · Gyvybė, kurią gali pareikalauti grąžinti

Koh 1, 2 · Rūkas Koheleto ištarmėje

Hăḇēl hăḇālîm pažodžiui yra „rūkų rūkas“. Hebrajų kalboje taip sustiprinamas vaizdas, kaip pasakyme „giesmių giesmė“. Pradžioje ištartas žodis primena akimirksnį matomą garą ar kvėptelėjimą. Jis parengia skaitytoją žmogaus bandymams sučiuopti tai, kas netrukus išsisklaido.

Hakkōl reiškia „visa“. Pakartojęs rūko ištarmę, Koheletas pritaiko ją visumai to, ką imsis tirti. Skaitinyje iš antro skyriaus paaiškėja vienas konkretus šio vaizdo atvejis: žmogus geba daug nuveikti, tačiau negali užsitikrinti, kas po jo naudosis darbo vaisiais.

Šaltinis: Koh 1, hebrajiškas tekstas; XVIII eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Koh 2, 21–23 · Darbo vaisiai, kurių neįmanoma išlaikyti

ʿĀmāl reiškia triūsą ir jo naštą. Koheleto pavyzdys tuo aštresnis, kad žmogus dirbo išmintingai, išmanė darbą ir turėjo įgūdžių. Kai ateina laikas visa palikti kitam, nė viena iš šių savybių nesuteikia teisės nuspręsti, kas bus daroma toliau.

Ḥelqô reiškia „jo dalis“. Ankstesnėje pastraipoje Koheletas savo darbo džiaugsmą vadina dalimi, kuri jam teko. Dabar tuo pačiu žodžiu nusakomas kitam atiduodamas darbo vaisius. Paskutinė eilutė priduria nemigos vaizdą: triūsas žmogų užima net tuo laiku, kurį jis tikėjosi pasilikti sau.

Šaltinis: Koh 2, hebrajiškas tekstas; XVIII eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Ps 89 (90), 3–6 · Viena sargyba ir vienos dienos žolė

ʾAšmûrāh – nakties sargybos tarpas. Tūkstantis metų Dievo akivaizdoje palyginamas iš pradžių su praėjusia diena, paskui su dar trumpesne jos dalimi. Maldininkas gretina du laiko mastelius. Žmogui metų daugybė atrodo sunkiai įsivaizduojama, o Dievui ji praeina kaip viena sargyba.

Ḥāṣîr reiškia žolę. Kitoje eilutėje tas pats trumpumas tampa regimas: auštant žolė išdygsta, vakarop džiūsta. Vėliau išgirstame du rytmečio vaizdus. Žolė ryte trumpam sužaliuoja, o žmogus ryte prašo, kad Dievo gerumas pasotintų jį, kol jam dar duota gyventi.

Šaltinis: 90 psalmė, hebrajiškas tekstas; XVIII eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Ps 89 (90), 12–17 · Išmintis suskaičiuoti ir malonė įtvirtinti

Limnôt reiškia „skaičiuoti“. Prašymas skaičiuoti dienas siejamas su išmintinga širdimi. Skaičius čia rūpi todėl, kad žmogaus laikas ribotas. Širdis hebrajų kalboje yra ir žmogaus sprendimų vieta: prašoma išminties nuspręsti, ką per tą laiką daryti.

Kônenāh reiškia „įtvirtink“. Psalmės pabaigoje prašymas pakartojamas, abu kartus įvardijant rankų darbą. Dulkės ir žolė anksčiau išryškino žmogaus trapumą. Giesmė vis dėlto baigiasi darbu ir prašymu suteikti jam tvarumo, kurio vien dirbančiojo pastangos negali laiduoti.

Šaltinis: 90 psalmė, hebrajiškas tekstas; XVIII eilinio sekmadienio C skaitiniai.

Kol 3, 1–5 · Prisikėlimas su Kristumi ir godumo vieta

Synēgérthēte reiškia „buvote drauge prikelti“. Šitaip laiškas pradeda ne nuo įsakymo, bet nuo jau įvykusios permainos. Kristus sėdi Dievo dešinėje, o tikinčiųjų gyvenimas su juo paslėptas Dieve. Iš šios priklausomybės kyla du kvietimai: ieškoti ir rūpintis tuo, kas aukštybėse.

Pleonexía – godumas, noras turėti vis daugiau. Jis pavadintas stabmeldyste. Čia žemiško ir dangiško gyvenimo skirtumą paaiškina labai konkretus pasirinkimas: kai žmogus viską ima spręsti pagal tai, kiek dar gali įsigyti, gėrybės užima vietą, kurią laiškas skiria Kristui.

Šaltinis: Kol 3, graikiškas tekstas, SBLGNT; Kol 3, USCCB paaiškinimai apie skitus ir naują žmogų.

Kol 3, 9–11 · Naujas drabužis ir Kūrėjo paveikslas

Endysámenoi reiškia „apsivilkę“. Nusivilkimas ir apsivilkimas aiškina, kuo pagrįstas raginimas vienas kitam nemeluoti. Laiško autorius pirmiausia primena, kas jau nutiko žmogui. Būdamas naujas žmogus, jis turi ir kitaip elgtis su šalia esančiu.

Eikóna reiškia „paveikslą“. Naujas žmogus nuolat atnaujinamas pagal savo Kūrėjo paveikslą, kaip Pr 1 žmogaus kilmė siejama su Dievo paveikslu. Sąraše minimi graikai ir žydai, vergai ir laisvieji, net skitai, graikų ir romėnų pasaulyje laikyti svetimais ir necivilizuotais. Nė viena iš šių etikečių nenulemia žmogaus vietos Kristuje.

Šaltinis: Kol 3, graikiškas tekstas, SBLGNT; Kol 3, USCCB paaiškinimai apie skitus ir naują žmogų.

Lk 12, 13–18 · Palikimas ir vis didesni sandėliai

Meristḗs reiškia „dalytojas“. Žmogus iš minios nori, kad Jėzus priverstų brolį pasidalyti palikimu. Jėzus klausimą perkelia nuo šios šeimos ginčo prie visiems girdimo perspėjimo. Didesnė turto dalis savaime nepadaro gyvenimo saugesnio. Palyginimas leidžia pamatyti, ką žmogus gali daryti su savo turto pertekliumi.

Apothḗkas yra „sandėlius“ arba „kluonus“. Apie apsčias grūdų atsargas Masadoje rašo ir I a. istorikas Juozapas Flavijus. Ten jos turėjo išlaikyti žmones ilgą laiką. Jėzaus pasakojimas išskiria kitą sandėlio paskirtį: savininkas įsivaizduoja tik savo būsimas vaišes. Kiti valgytojai jo planuose nepasirodo.

Šaltinis: Lk 12, graikiškas tekstas, SBLGNT; Juozapas Flavijus, Žydų karas VII, 8, 4, apie Masados sandėlius.

Lk 12, 19–21 · Gyvybė, kurią gali pareikalauti grąžinti

Psychḗ reiškia „sielą“ ir gali nusakyti pačią gyvybę. Žemvaldys kreipiasi į save tarsi į pašnekovą ir skiria sau ilgus poilsio metus. Dievo atsakyme sugrįžta tas pats žodis, tačiau dabar kalbama apie gyvybę, kurios žmogus savo planais nepratęs.

Apaitoûsin reiškia „pareikalaus“, su galimu atspalviu „pareikalaus grąžinti“. Graikų tekste vartojama daugiskaita nenurodant, kas pareikalauja. Sakinio dėmesys tenka tam, ko ūkininkas netenka ir kas nutiks jo gėrybėms. Evangelijos tęsinys susieja turtingumą pas Dievą su rūpesčiu kitais ir lobiu, kurio negali pasiimti vagis.

Šaltinis: Lk 12, graikiškas tekstas, SBLGNT; XVIII eilinio sekmadienio C skaitiniai.

↑ Į šio skirtuko turinį

Bažnyčios tėvų komentarai

Turinys:
Šv. Jeronimas apie rankraštį ir derlių, kurie atitenka kitam
Šv. Augustinas apie rytą, kurio laukiame maldoje
Šv. Jonas Auksaburnis apie naująjį žmogų ir jo bendruomenę
Šv. Grigalius Nysietis apie žmogų, kurio negalima įkainoti
Šv. Bazilijus Didysis apie išmaldą, atidėtą iki antrųjų klėčių
Šv. Kirilas Aleksandrietis klausosi turtuolio nerimo
Asterijus Amasijietis apie gausą Dievo rankoje

Šv. Jeronimas apie rankraštį ir derlių, kurie atitenka kitam

Kiekvienas tegul įsižiūri į save ir pamatys, kiek triūso reikia knygoms parašyti.

Prie Koh 2, 20–23

Mirusiojo prakaitas tampa gyvojo malonumu.

Prie Koh 2, 20–23

Aiškindamas Koheleto svarstymą apie palikimą, Jeronimas prisimena Saliamoną ir jo sūnų Roboamą. Net išmintingo tėvo palikimą gavęs sūnus pats turi išmokti išmintingai spręsti. Jeronimas įsivaizduoja ir rašto žinovą, kuris dieną ir naktį studijuoja Raštą, taiso rankraštį ir nori perduoti savo darbą ateičiai. Vėliau svetimos rankos paima jo knygą ir gali iškreipti jos mintį. Taip komentatorius pritaiko Koheleto klausimą net išminties darbui.

Jeronimas aiškindamas gretimas eilutes jau primena evangelinį pasakojimą apie žmogų, kurį ištinka netikėta mirtis. Luko turtuolis kalba apie ilgus poilsio metus, tačiau vienintelė naktis atima iš jo galimybę spręsti, kam tarnaus jo derlius. Tėvas, rašytojas ir ūkininkas gali šiandien pasirūpinti žmogumi, kuriam teks jų darbo vaisius. Psalmės prašymas laiminti mūsų rankų darbą suteikia žodžių ir tai jo daliai, kurios patys jau nevaldysime.

ST → NT. Koheleto išmintingo triūsiančiojo ir palikimą gaunančio įpėdinio vaizdas (Koh 2, 21) parengia Luko klausimą, kam atiteks pasėlių derlius, kai pats savininkas bus pašauktas (Lk 12, 20). Kristus šį klausimą atveria turtui pas Dievą (Lk 12, 21).

Ryšys su skaitiniais. Dar šią savaitę pasirūpinti tuo, kas po mūsų naudosis darbo vaisiais.

Šaltinis: Jeronimas, Commentarius in Ecclesiasten, prie Koh 2, 18–23, PL 23, sk. 405–406.

Šv. Augustinas apie rytą, kurio laukiame maldoje

Pranašystė mums uždegta kaip žiburys tamsioje vietoje.

§15

Toji diena yra diena be pabaigos.

§15

Psalmės rytą Augustinas skaito kaip pažadėtą susitikimą su Dievu. Psalmistas gali kalbėti taip, lyg jo gerumas jau būtų jį pasotinęs, nes viltis leidžia iš anksto džiaugtis tuo, ko žmogus tebelaukia. Augustinas dabarties vargus palygina su naktimi, kurioje šviečia pranašystės žiburys. Paskui jis atsigręžia į Jėzaus palaiminimą tyraširdžiams ir į pažadą, kad mylinčiam žmogui Kristus pats apsireikš.

Toks rytas padeda suprasti Pauliaus žodžius apie gyvenimą, kuris dabar su Kristumi paslėptas Dieve, o Kristui apsireiškus taps regimas (Kol 3, 3–4). Laukdami galime melstis dar nematydami, kaip bus atsakyta į mūsų prašymą. Augustino žiburys paaiškina, ką tokiu metu duoda Rašto žodis. Jis apšviečia artimiausią žingsnį ir palaiko širdies troškimą sulaukti ryto, apie kurį gieda psalmė.

ST → NT. Psalmės rytas, kai žmones pasotina Dievo gerumas (Ps 89, 14), Augustinui pranašauja amžinąją dieną. Šią viltį išskleidžia žvaigždės aušrinės vaizdas (2 Pt 1, 19) ir Kristaus pažadas apsireikšti (Jn 14, 21).

Ryšys su skaitiniais. Meldžiantis užsitęsusioje bėdoje įvardyti vieną veiksmą, kuriam šiandien jėgų duoda pažadėta Kristaus artuma.

Šaltinis: Augustinas, Enarrationes in Psalmos, Ps 89 (90), §15, lotyniškas tekstas.

Šv. Jonas Auksaburnis apie naująjį žmogų ir jo bendruomenę

Geriausias gyvenimas vadinamas kūriniu pagal Kristaus paveikslą.

VIII homilija, prie Kol 3, 10

Jūs visi tapote vienu Kristumi, būdami Jo kūnas.

VIII homilija, prie Kol 3, 11

Jonas Auksaburnis atkreipia dėmesį į Pauliaus žodžius „su jo darbais“ (Kol 3, 9). Aiškindamas, ką reiškia nusivilkti senąjį žmogų, jis kalba apie žmogaus pasirinkimus ir jų vaisius. Naujojo žmogaus augimą Jonas nusako neįprastai. Kuo daugiau žmogus pažįsta Kristų, tuo labiau jis atjaunėja ir kartu bręsta. Šį naują gyvenimą pamokslininkas sieja su tuo, kad žmogus įgyja savo Kūrėjo paveikslą.

Auksaburnis tada perskaito Pauliaus išvardytas skirtis ir parodo jų vietą Kristaus kūne. Kilmė ar padėtis savaime nesuteikia žmogui aukštesnio laipsnio bendruomenėje, kurioje tas pats Kristus gyvena visuose. Kai sprendžiame, ko klausytis, kam patikėti užduotį ar ką pakviesti prie savo stalo, galime pastebėti, kaip lengvai pirmenybę teikiame pažįstamiems ir panašiems į save. Naujojo žmogaus pažanga įgauna konkretų pavidalą, kai erdvės atsiranda ir kitam.

ST → NT. Pr 1, 26–27 žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą. Kol 3, 10–11 Kūrėjo paveikslas naujai ryškėja žmonėse, kuriuos Kristus atnaujina ir telkia į vieną kūną.

Ryšys su skaitiniais. Pastebėti, kam parapijoje ar namuose mūsų įprastos draugijos ir padėties skirtumai apsunkina galimybę būti išgirstam.

Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Laišką kolosiečiams VIII, prie Kol 3, 9–11, J. A. Broadus vertimas, NPNF.

Šv. Grigalius Nysietis apie žmogų, kurio negalima įkainoti

Argi po mirties abu nėra tos pačios dulkės?

IV homilija, prie Koh 2, 7

Jei Dievas nepavergia laisvojo, kas iškelia savo valdžią aukščiau Dievo?

IV homilija, prie Koh 2, 7

Ankstesnėje Koheleto vietoje apie sukauptą nuosavybę kalbama ir apie įsigytus vergus (Koh 2, 7). Grigalius Nysietis klausia, kokią kainą būtų galima mokėti už žmogų, sukurtą pagal Dievo paveikslą. Jis piešia prekiautoją su sutartimi ir suskaičiuotomis monetomis, tada primena, kad vos keli vandens lašai gali nutrinti sutarties raidyną. Abu žmonės, vadinamas šeimininku ir laikomas vergu, kvėpuoja tuo pačiu oru, vienodai regi saulę, serga ir galiausiai sugrįžta į dulkes.

Šio sekmadienio psalmėje mirtingumas irgi primenamas dulkėmis (Ps 89, 3). Kolosiečiams Paulius žengia toliau. Žmones atnaujina tas pats Kūrėjas, ir Kristuje vergo bei laisvojo padėtis nelemia, kiek žmogus vertas ar kiek vietos jam priklauso (Kol 3, 10–11). Kokią įtaką mums šiandien daro darbo sutartis, skola ar pareigų skirtumas? Grigaliaus klausimas leidžia atpažinti akimirką, kai iš žmogaus paslaugų pradedame spręsti apie jo vertę.

ST → NT. Pr 1, 26–28 visiems žmonėms suteikia Dievo paveikslą ir kūrinijos priežiūrą. Kol 3, 10–11 Kristuje atnaujintas paveikslas leidžia kartu priimti žmones, kuriuos visuomenė skiria į vergus ir laisvuosius.

Ryšys su skaitiniais. Darbo ar finansiniuose santykiuose gerbti žmogaus orumą nepriklausomai nuo pareigų ir jo priklausomybės nuo kitų.

Šaltinis: Grigalius Nysietis, In Ecclesiasten IV, prie Koh 2, 7, PG 44, 664 ir toliau, graikiškas tekstas.

Šv. Bazilijus Didysis apie išmaldą, atidėtą iki antrųjų klėčių

Argi tavo klėtys jau nepilnos?

VI homilija, §6

Duok stokojančiam šiandien tai, kas rytoj supus.

VI homilija, §6

Bazilijus svarsto, ką Evangelijos turtuolis darytų pripildęs ir didesnes klėtis. Gal vėl jas griautų ir vėl statytų? Tada pamokslininkas įdeda jam į lūpas pasiteisinimą, kad vargšams duos, kai užpildys antrąsias klėtis. Bazilijus žvelgia į dabartį ir klausia, ar klėtys jau nėra pilnos ir ar žmogus, kuriam reikia pagalbos, nėra čia pat. Žmogus gali laikyti save būsimu geradariu ir vis atidėti progą padėti.

Patarlė draudžia liepti artimui sugrįžti rytoj, kai galime jam duoti dabar (Pat 3, 27–28). Jėzaus pasakojime turtuolis savo gerovei paskiria ilgus metus, o Dievas jam prabyla dar tą pačią naktį. Bazilijaus aiškinimas kviečia patikrinti vieną dosnų pažadą, kurio įvykdymą vis nukeliame. Jei žmogui šiandien reikia maisto, darbo laiko, atlygio ar kitos pagalbos ir galime ją suteikti, šiandien galime ir atverti savo klėtį.

ST → NT. Pat 3, 27–28 kreipia žmogų nuo pažado rytoj prie galimybės duoti šiandien. Lk 12, 19–21 paskutinė turtuolio naktis atskleidžia, kiek daug tas atidėjimas gali kainuoti.

Ryšys su skaitiniais. Išpildyti vieną pagalbos pažadą dabar, jei tam jau turime reikalingų išteklių.

Šaltinis: Bazilijus Didysis, I Will Pull Down My Barns, VI homilija, §6, C. P. Schroeder vertimas.

Šv. Kirilas Aleksandrietis klausosi turtuolio nerimo

Sielvartaudamas ir nerimaudamas jis kalba vargšo žodžiais.

LXXXIX homilija, p. 413

Tarsi ir juos galėtų nuimti nuo laukų.

LXXXIX homilija, p. 413

Kirilas Aleksandrietis pastebi, kad gausiausio derliaus savininkas prabyla taip, kaip dažnai prabyla žmogus, kuriam trūksta būtinų dalykų. Turtuolis klausia, ką daryti, ir tą akimirką jaučiasi įspraustas į kampą. Jam gėrybių pakaktų gausiam miestui, tačiau rūpestis dėl vietos naujiems javams užstoja kitus žmones. Kirilas šalia skaito Izaijo priekaištą tiems, kurie jungia lauką prie lauko ir nori gyventi žemėje vieni.

Koheletas pažįsta triūsiančio žmogaus nerimą, kai net naktį širdis neranda ramybės (Koh 2, 23). Pasak Kirilo, Luko turtuolis iš savo laukų tikisi susirinkti ir ilgus gyvenimo metus. Nė vienas derlius tiek neatneša. Galima iš anksto rūpintis žiema, atsargomis ir savo namais, o kartu klausti, kam dar jos galėtų pasitarnauti. Kirilo aiškinime didžiausią pasikeitimą parodo atvira žmogaus ranka, pastebinti kenčiančio artimo poreikius.

ST → NT. Iz 5, 8–10 smerkia laukų ir namų kaupimą, kuris išstumia kaimyną. Lk 12, 16–21 šis pranašų įspėjimas atsiveria iš turtuolio monologo, kai jis laiko derlių vien savo ateities garantija.

Ryšys su skaitiniais. Peržvelgiant savo atsargas, įtraukti į planus ir žmones, kuriems jos galėtų padėti.

Šaltinis: Kirilas Aleksandrietis, Luko evangelijos aiškinimas, LXXXIX homilija prie Lk 12, 13–21, R. Payne Smith vertimas, p. 411–413.

Asterijus Amasijietis apie gausą Dievo rankoje

Tegul Dievo dešinė būna žmonių viltis ir lobynas.

III homilija, p. 109

Padaugino penkis miežinius kepalus, kad jų užtektų kaip gausaus derliaus.

III homilija, p. 109–110

Pamoksle apie godumą Asterijus Amasijietis išvardija, ką žmonės daro, kad išlaikytų sukauptą turtą, ir kiek mažai jie gali pakeisti, kai užgriūva nelaimė. Pamokslo pabaigoje jis pats parodo, kurioje vietoje krikščionis gali ieškoti atramos. Tą pačią Dievo ranką jis atpažįsta išvedant tautą iš Egipto, aprūpinant ją dykumoje ir Kristui pasotinant minią penkiais miežiniais kepalais. Iš to, kas atrodė vieno žmogaus pietūs, valgo daugybė žmonių.

Luko palyginime gausus derlius tampa proga klausti, kaip žmogus elgsis su jam tekusiu gėriu (Lk 12, 16–21). Asterijaus gretinamos istorijos leidžia pamatyti gausą iš alkstančių žmonių pusės. Kai baigiamojoje psalmės eilutėje prašome palaiminti savo rankų darbą, galime klausti, kam jo vaisius šiandien bus duona. Pats darbas ir jo vaisiai gauna kryptį, kai dėl jų kas nors iš tiesų gali valgyti, pailsėti ar toliau gyventi.

ST → NT. Dykumoje alkstančiai tautai Viešpats duoda maisto (Iš 16). Tą pačią Dievo dosnumo ranką Asterijus atpažįsta Kristui padauginant miežinę duoną (Jn 6, 9–13).

Ryšys su skaitiniais. Prašant Dievo palaiminti savo darbą, pasirinkti konkretų žmogų ar bendruomenę, su kuria galima pasidalyti jo vaisiumi.

Šaltinis: Asterijus Amasijietis, III homilija „Prieš godumą“, G. Anderson ir E. J. Goodspeed vertimas, 1904, p. 107–110.

↑ Į šio skirtuko turinį

Šventieji: žodis tampa gyvenimu

Turinys:
Šv. Kazimieras gina stokojančiųjų reikalus
Šv. Oskaras Romero apie rankų darbą La Palmos dirbtuvėse
Šv. Jonas Paulius II kalba apie rytmetį ir rankų darbus
Šv. Alfonsas Liguoris apie gėrybes, kurios išlieka po mirties
Šv. Klara laiške Agnietei kalba apie paslėptą lobį
Šv. Elzbieta nuo Trejybės palieka seseriai užrašus apie paslėptą gyvenimą
Šv. Jonas nuo Kryžiaus laiške klausia, kam kaupiame

Šv. Kazimieras gina stokojančiųjų reikalus

Stokojančių ir vargstančių žmonių reikalus jis gynė ir rėmė kaip savuosius.

Fereris apie Kazimierą, Av r

Ankstyvajame Kazimiero gyvenimo aprašyme Zacharijas Fereris pasakoja, kaip karalaitis kalbėdavosi su tėvu karaliumi apie teisingumą valdant kraštą. Pastebėjęs aplaidumą, jis drįsdavo jį pagarbiai įvardyti. Toje pačioje vietoje Fereris rašo, kad net vargingiausiems žmonėms buvo lengva užkalbinti karaliaus sūnų. Jis rūpindavosi jų reikalais kaip savais. Pasak biografo, dėl to žmonės jį vadino vargšų gynėju.

Luko turtuolis savo klėčių reikalus sprendžia kalbėdamasis vienas su savimi (Lk 12, 17–19). Kazimiero biografo pasakojime žmogaus padėtis leidžia jam išklausyti ir perduoti rūpesčius tų, kuriems sunkiau pasiekti valdovą. Paulius primena, kad naujajame žmoguje Kristus gyvena ir aukštas pareigas einančiame, ir tarnaujančiame žmoguje (Kol 3, 10–11). Viena proga tuo gyventi atsiranda, kai sprendime, kurį galime paveikti, išgirstame paprastai neišklausomo žmogaus balsą.

Ryšys su skaitiniais. Pasinaudoti savo padėtimi, kad sprendimą priimantis žmogus išgirstų labiausiai jo paveikiamą asmenį.

Šaltinis: Zacharijas Fereris, Vita beati Casimiri confessoris (1521), Av r, dvikalbis leidimas, p. 144–145.

Šv. Oskaras Romero apie rankų darbą La Palmos dirbtuvėse

Dvasinis gyvenimas įgyja pavidalą konkrečiuose kasdieniuose veiksmuose.

Homilija, p. 221

1977 m. liepos 31 d. Salvadoro radijo klausytojai išgirdo iš anksto į magnetofono juostą įrašytą arkivyskupo Oskaro Romero pamokslą. Jis turėjo išvykti į vyskupų susitikimą Kosta Rikoje, tad įraše pasidalijo ir ankstesnio apsilankymo La Palmoje įspūdžiais. Menininko Fernando Llorto ir jo bendradarbių dirbtuvėse „La semilla de Dios“ jis matė žmones, kurie kartu lavino amato įgūdžius, meldėsi ir svarstė Dievo žodį. Romero tą darbą suprato kaip žodžio įsikūnijimą praktiniame gyvenime.

Tą dieną buvo skaitomas tas pats Koheleto ir Luko tekstas apie triūsą bei sukauptas gėrybes. Romero klausė, kas iš jų pasilieka žmogui, kuris turės viską palikti. Dirbtuvių pavyzdys leidžia įsivaizduoti vieną atsakymą. Per darbą žmonės gauna progą padėti kitiems išmokti amato, sustiprinti bendruomenę ir drauge atsigręžti į Dievą. Prašydami palaiminti rankų darbus (Ps 89, 17) galime pagalvoti, ar kitam žmogui mūsų darbovietėje atsiranda vietos ir laiko mokytis.

Ryšys su skaitiniais. Prašant palaimos savo darbui, pastebėti, kam galime perduoti įgūdį ar suteikti erdvės kartu dirbti.

Šaltinis: Óscar Romero, „La trascendencia, perspectiva hacia lo eterno“, 1977-07-31, Homilías I, p. 220–225; Archbishop Romero Trust, 1977 m. homilijų sąrašas, „Transcendence and Eternity“, 31 July 1977.

Šv. Jonas Paulius II kalba apie rytmetį ir rankų darbus

Tik Viešpaties malonė gali suteikti mūsų kasdieniams veiksmams tvirtumo ir tvarumo.

Bendroji audiencija, §4

2003 m. kovo 26 d. bendrojoje audiencijoje Jonas Paulius II skaitė Psalmę 89, giedamą Valandų liturgijos rytmetinėje. Jis sustojo ties ryto žole, kuri netrukus girdi dalgio švilpesį, ir ties prašymu išmokyti skaičiuoti dienas. Baigdamas popiežius pastebėjo, kad žmogus, žinantis, kiek mažai gali garantuoti sau laiko, vis tiek prašo Dievo suteikti jo rankų darbui tvarumo. Šį prašymą Jonas Paulius II sieja su prisikėlusio Kristaus dovanojama viltimi.

Koheletas kalba apie triūsą, po kurio net naktį širdis nerimsta (Koh 2, 23). Ši audiencija siūlo į tą patį darbą pažvelgti rytą, kai diena dar prieš akis. Meldžiantis galima vieną užduotį sąmoningai patikėti Dievui ir prisiminti, kam ji skirta. Psalmė suteikia žodžių žmogui, kuriam tenka rūpintis atlikimo kokybe ir kartu priimti, kad būsimi jo triūso vaisiai liks kitų rankose.

Ryšys su skaitiniais. Rytinėje maldoje patikėti Dievui vieną atsakingą dienos darbą ir žmogų, kuriam tas darbas skirtas.

Šaltinis: Jonas Paulius II, 2003-03-26 bendroji audiencija, „Salmo 89 – Su di noi sia la bontà del Signore“, §§3–5.

Šv. Alfonsas Liguoris apie gėrybes, kurios išlieka po mirties

Pasirūpinti čia, gyvenime, tik tomis gėrybėmis, kurių nė mirštant neprarandame.

Pasirengimas mirčiai, XIII, I

„Pasirengimo mirčiai“ tryliktajame svarstyme Alfonsas Marija Liguoris įsivaizduoja žmogų, kuris po mirties mėgintų pasiimti bent vieną monetą ar savo karališkojo drabužio siūlą. Tada jis primena Ambraziejaus mintį apie žmogų lydinčias dorybes. Svarstymo pabaigoje pats autorius atsigręžia į Kristų. Maldoje jis prisipažįsta, kaip dažnai praleisdavo Jo draugystės progą, ir Jam patiki tai, ką dar turi šiandien, savo gyvenimą ir laisvę.

Koheletas kalba apie žmogų, turėsiantį visą savo triūsą perduoti kitam (Koh 2, 21). Luko pasakojime Dievas turtuolio apie tai paklausia netikėtai, kai šis įsitikinęs, kad turi dar daug metų. Alfonso svarstymas leidžia ramiai sau tą klausimą užduoti iš anksto. Gebėjimas atleisti, išmokta kantrybė ir dosnumas, kuriuo šiandien galime pasitarnauti, turi kitokį svorį negu dar viena sukaupta atsarga.

Ryšys su skaitiniais. Įvardyti vieną dorybę, kurią šiandien galima stiprinti konkrečiu veiksmu.

Šaltinis: Alfonsas Marija Liguoris, Apparecchio alla Morte, XIII svarstymas „Vanità del mondo“, I dalis, p. 121–123.

Šv. Klara laiške Agnietei kalba apie paslėptą lobį

Apkabinti nuolankumu, tikėjimo jėga ir neturto rankomis.

Trečiasis laiškas, §7

Apie 1238 m. Klara iš Asyžiaus parašė Agnietei Prahiškei, pasirinkusiai neturtingųjų seserų gyvenimą Prahoje. Sužinojusi, kaip Agnietei sekasi, Klara džiaugiasi ir jos ištikimybę supranta kaip pagalbą sau ir kitoms seserims. Ji prisimena Evangelijos lobį, paslėptą lauke, ir praplečia vaizdą iki žmogaus širdies. Jos laiške Agnietė apkabina lobį tikėjimu ir nuolankumu, o paskui įvardijama Dievo bendradarbe, palaikančia silpstančius Kristaus kūno narius.

Luko turtingasis matuoja gausą tuo, kiek jos gali uždaryti savo klėtyse. Klaros laiške lobis atpažįstamas iš to, kad žmogus gali palaikyti kitą ir pats priimti jo pagalbą. Paulius tokį ryšį apibūdina sakydamas, kad Kristus yra visuose (Kol 3, 11). Verta prisiminti, kas sustiprino mūsų tikėjimą iš tolo, laišku ar vienu sakiniu, ir pagalvoti, kam dabar galime duoti tokį pat ženklą.

Ryšys su skaitiniais. Pasidalyti tikėjimu su žmogumi, kurio indėlis į bendruomenę kitiems lengvai lieka nepastebėtas.

Šaltinis: Klara Asyžietė, trečiasis laiškas Agnietei Prahiškei, 1238 m., §§3–8, Epistolae lotyniškas tekstas.

Šv. Elzbieta nuo Trejybės palieka seseriai užrašus apie paslėptą gyvenimą

Noriu padaryti vietos savo Mokytojui.

Heaven in Faith, §12

1906 m. rugpjūčio pradžioje, jau sunkiai sirgdama, Elzbieta iš Dižono karmelio į mažą sąsiuvinį surašė apmąstymus savo seseriai Margeritai, kurią vadino Gita. Trečiosios dienos antrojo apmąstymo pradžioje ji cituoja Pauliaus žodžius, kad mūsų gyvenimas paslėptas su Kristumi Dieve (Kol 3, 3). Paskui prisimena kitą apaštalo posakį apie kasdienį mirimą. Savo seseriai Elzbieta šį pasiryžimą nusako kaip norą savo gyvenime vis daugiau vietos skirti Kristui.

Pauliaus naujasis žmogus auga pagal Kūrėjo paveikslą (Kol 3, 10). Elzbieta rašo norinti taip gyventi Kristuje, kad Tėvas joje atpažintų savo mylimo Sūnaus atvaizdą. Toks augimas sesers namuose galėjo būti beveik nepastebimas. Jis gali prasidėti tada, kai šeimos rūpestyje atiduodame laiką kitam žmogui arba išklausome iki galo, nors turėtume ką pasakyti. Šitaip paslėptas gyvenimas su Kristumi keičia ir mūsų matomus veiksmus.

Ryšys su skaitiniais. Viename kasdieniame darbe sąmoningai skirti Kristui vietos per kantrų dėmesį kitam žmogui.

Šaltinis: Elzbieta nuo Švč. Trejybės, Heaven in Faith / Le Ciel dans la foi, §§11–12, Aletheia Kane OCD vertimas, ICS; Elisabeth de Dijon, Le Ciel dans la foi, archyvinis įvadas apie rankraštį.

Šv. Jonas nuo Kryžiaus laiške klausia, kam kaupiame

Kas kaupia iš meilės, kaupia kitam.

Laiškas Nr. 23

Trumpame laiške dvasinei ugdytinei Jonas nuo Kryžiaus kalba apie pinigus, dėl kurių žmogus baiminasi vagystės, ir apie sielos lobį, galintį likti paslėptą net nuo jo savininko akių. Jonas prie šio vaizdo prideda netikėtą mintį. Žmogus gali pats tapti tuo vagimi, kuris savinasi dvasinį vaisių. Todėl Jonas meldžia, kad Dievas duotų tai, kas Jam patinka, ir pats pasirinktų, kada dovaną parodyti.

Luko turtuolis skaičiuoja tai, ką sukrovė sau, o Paulius kalba apie gyvenimą, paslėptą su Kristumi Dieve (Lk 12, 21 ir Kol 3, 3). Laiške Jonas klausia, kam priklauso iš meilės atlikto darbo vaisius. Kartu jis kviečia džiaugtis paties Dievo džiaugsmu. Kai pagelbstime ir mūsų pastangos lieka nepastebėtos, galime prisiminti žmogų, kurį norėjome pradžiuginti, ir patikėti Dievui to darbo vaisių.

Ryšys su skaitiniais. Padaryti vieną meilės darbą ir patikėti Dievui jo vaisių, nesistengiant išgauti pagyrimo.

Šaltinis: Jonas nuo Kryžiaus, Epistolario, laiškas Nr. 23 „A una dirigida espiritual“, ispaniškas tekstas.

↑ Į šio skirtuko turinį

Palyginimai

Turinys:
Seneka · Savo gyvenimo apskaita
Pranciškus · Trapūs kaulai
Jonas Kalvinas · Trumpas ratas
Henry Edwardas Manningas · Matomas tik apšviestas kraštas
Charlesas Spurgeonas · Žvilgsnis per gyvatvorę
Grigalius Didysis · Paukštis prie masalo
Pranciškus · Vienas saldainis prašosi kito

Seneka · Savo gyvenimo apskaita

Seneka Paulinui primena, kaip rūpestingai šis tvarko Romos grūdų apskaitą. Tada tą patį atidumą siūlo skirti savo gyvenimui. Verta taip pat atidžiai žiūrėti, kur išeina tavo dienos ir kam jas skiri.

Koh 2, 22–23 ir Ps 89 (90), 12. Koheletas klausia, kas lieka iš viso triūso. Psalmė prašo išminties skaičiuoti savo dienas. Senekos sugretinimas padeda išgirsti abu klausimus, kai visą dėmesį atiduodame tam, ką galime suskaičiuoti darbe.

Šaltinis: Seneka · „Apie gyvenimo trumpumą“.

Pranciškus · Trapūs kaulai

Aiškindamas Koheleto žodžius apie tuštybę, popiežius Pranciškus pasitelkia osteoporozės vaizdą. Iš išorės kaulai gali atrodyti sveiki, nors viduje jau yra praradę tvirtumą. Rūpindamasis vien įspūdžiu žmogus gali panašiai apleisti savo vidinį gyvenimą.

Koh 1, 2 ir 2, 22–23. Koheletas klausia, ką žmogui duoda nuolatinis triūsas. Pranciškaus vaizdas sukonkretina vieną galimą atsakymą. Daug pastangų gali nueiti tam, kad gyvenimas gerai atrodytų, o žmogų iš vidaus stiprinantys dalykai liktų apleisti.

Šaltinis: Pranciškus · Šv. Mortos namų homilija, 2016 m. rugsėjo 22 d..

Jonas Kalvinas · Trumpas ratas

Aiškindamas 90 psalmę, Jonas Kalvinas žmogaus gyvenimo kelią palygina su nedideliu ratu. Dievas žmogų pastato žemėje, žmogus apeina jam duotą kelią ir, pasiekęs paskutinį tašką, staiga yra pašaukiamas atgal.

Ps 89 (90), 3–4.12. Psalmėje Dievas žmogų grąžina į dulkes ir kviečia jį grįžti. Kalvino nubrėžtas trumpas ratas padeda įsivaizduoti laiką, kurio ribas žmogus pamato aiškiau tik atsigręžęs.

Šaltinis: Jonas Kalvinas · 90 psalmės komentaras.

Henry Edwardas Manningas · Matomas tik apšviestas kraštas

Henry Edwardas Manningas svarsto, kiek pažįstame net labai artimą žmogų. Matome jį besišypsantį, abejojantį ar ryžtingai kalbantį. Manningui tai primena apšviestą kraštelį. Visa žmogaus dvasinio gyvenimo gelmė atsiveria Dievui.

Kol 3, 3–4. Paulius sako, kad tikinčiųjų gyvenimas paslėptas su Kristumi Dieve. Matomas kraštelis primena, kiek daug lieka mūsų žvilgsniui neprieinama, kai kitas žmogus tyliai meldžiasi, atgailauja ar brandina apsisprendimą.

Šaltinis: Henry Edwardas Manningas · „The Hidden Life“.

Charlesas Spurgeonas · Žvilgsnis per gyvatvorę

Charlesas Spurgeonas kviečia įsivaizduoti, kad netrukus tau atiteks žemės valda, kurios dar nematei. Eidamas pro šalį norėtum bent dirstelėti per gyvatvorę. Taip pamokslininkas nusako, kaip tikintysis gali mintimis pažvelgti į gyvenimą, kurio laukia su Kristumi.

Kol 3, 1–4. Paulius kviečia ieškoti to, kas aukštybėse, kur yra Kristus. Žvilgsnis per gyvatvorę Spurgeonui reiškia, kad ši viltis gali paguosti žmogų jau dabar, kai jis serga arba stokoja.

Šaltinis: Charlesas Spurgeonas · „Following the Risen Christ“.

Grigalius Didysis · Paukštis prie masalo

Grigalius Didysis žmogų, skubantį praturtėti, palygina su paukščiu prie masalo. Paukštis mato, ką gali pagriebti, ir nepastebi kilpos. Taip ir žmogus gali taip susitelkti į naudą, kad pražiūrėtų, kuo dėl jos rizikuoja.

Lk 12, 15–21. Jėzaus turtuolio dėmesį užima derlius ir būsimi sandėliai. Grigaliaus vaizdas padeda pastebėti, kas atsitinka, kai visas žmogaus akiratis susiaurėja iki vienos viliojančios gėrybės.

Šaltinis: Grigalius Didysis · „Ganytojo taisyklė“.

Pranciškus · Vienas saldainis prašosi kito

Popiežius Pranciškus godumą palygina su ranka, kuri vėl tiesiasi prie saldainių. Vienas patiko, tad norisi antro. Su juo ateina noras paimti dar vieną, ir taip noras auga nuo to, kuo mėginta jį pasotinti.

Lk 12, 15–21 ir Kol 3, 5. Jėzaus turtuoliui padidėjęs derlius pažadina norą turėti didesnes klėtis. Pauliaus perspėjimas dėl godumo padeda paklausti, kur nuves įprotis kiekvieną pasiektą ribą tuojau pat pastumti toliau.

Šaltinis: Pranciškus · Viešpaties angelo malda, 2019 m. rugpjūčio 4 d..

↑ Į šio skirtuko turinį

Pasakojimai

Turinys:
Čarlzas Dikensas · Ko pinigai negalėjo?
Broliai Grimmai · Ropė, kurios karalius dar nebuvo matęs
Entonis Trolopas · Hardingo laiškas vyskupui
Šarlotė Brontė · Kam atiteks dvidešimt tūkstančių svarų?
Edgaras Alanas Po · Vidurnaktis už užvirintų vartų
Onorė de Balzakas · Ko prigrūsti Gobseko kambariai
Hermanas Melvilis · Vakarienė už kalėjimo sienų

Čarlzas Dikensas · Ko pinigai negalėjo?

Mažasis Paulas sėdi prie židinio ir klausia tėvo, kas yra pinigai. Tėvas mintyse perbėga tai, ką suaugusiam paaiškintų apie prekybą ir valiutą. Pažvelgęs į žemą vaiko kėdutę, apsiriboja auksu, sidabru ir variu. Paului rūpi kas kita. Ką pinigai gali padaryti? Dombis patapšnoja jam per galvą ir atsako, kad pinigai gali viską. Paskui dar priduria: beveik viską.

Paulas patraukia ranką ir vėl žiūri į ugnį. Tada klausia, kodėl pinigai neišgelbėjo mamos. Tėvas atsako, kad pinigai nėra žiaurūs, nes jie yra geras dalykas. Vaikas grįžta prie to paties klausimo. Jėzus sako, kad žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto. Dikenso scenoje tai suprasti padeda vaikas, kuriam prie židinio vis dar trūksta mamos.

Šaltinis: Charles Dickens, Dombey and Son, VIII skyrius, Paulas ir jo tėvas kalbasi prie židinio.

Broliai Grimmai · Ropė, kurios karalius dar nebuvo matęs

Du broliai tarnauja kareiviais, bet vienam nuolat trūksta iš ko gyventi. Jis nusivelka raudoną mundurą, ima dirbti žemę ir pasėja ropių. Viena užauga tokia didelė, kad reikia jaučių jai nuvežti. Jis atiduoda ją karaliui, o šis, išklausęs žmogaus istoriją, duoda jam žemės, gyvulių ir aukso.

Turtingasis brolis suskaičiuoja, ko galėtų tikėtis iš kur kas brangesnės dovanos. Jis atveda karaliui puikių žirgų ir atneša aukso. Karalius jam duoda vienintelį daiktą, kurį laiko vertą tokios dovanos: tą pačią milžinišką ropę. Pasaka leidžia pasijuokti iš žmogaus, kuris net dovanodamas jau planuoja, kiek iš to gaus. Evangelijoje turtuolio mintys irgi nuolat grįžta prie to, ką dar galima pridėti prie savo gėrybių.

Šaltinis: Brolių Grimmų pasaka „The Turnip“ („Die Rübe“, KHM 146), sodininko dovana ir brolio atsakas.

Entonis Trolopas · Hardingo laiškas vyskupui

Septimas Hardingas prižiūri pagal seną testamentą įkurtus prieglaudos namus. Dabar jo pajamos kelia ginčą. Kiti ragina jų neatsisakyti ir ginti savo teises. Hardingas svarsto, ar pagal steigėjo valią jam tikrai dera imti aštuonis šimtus svarų per metus. Galų gale jis parašo vyskupui du laiškus. Vienas oficialus, o kitame jis gali pasakyti, kas slegia sąžinę.

Hardingas prisipažįsta, kad viešus išpuolius sunkiai pakelia. Vis dėlto pareigų laikytųsi, jeigu būtų įsitikinęs, kad tos pajamos jam teisingai priklauso. Tokio įsitikinimo jis neturi ir pasitraukia. Koheletas teiraujasi, kam atitenka tai, ką sukaupė kiti. Trolopas iškelia kitą šio klausimo pusę: kaip elgtis žmogui, kuriam atiteko dalis svetimo darbo vaisių?

Šaltinis: Anthony Trollope, The Warden, XIX skyrius „The Warden Resigns“, privatus atsistatydinimo laiškas.

Šarlotė Brontė · Kam atiteks dvidešimt tūkstančių svarų?

Džeinė Eir išgirsta dvi žinias. Dėdė jai paliko dvidešimt tūkstančių svarų, o ją anksčiau priglaudę Diana, Merė ir jų brolis pasirodo esą jos giminės. Kol jos pašnekovas svarsto, ką pinigai jai leistų nuveikti, Džeinė skaičiuoja kitaip: jų yra keturi, vadinasi, kiekvienam gali tekti po penkis tūkstančius. Ji prašo rytoj parašyti seserims ir pakviesti jas grįžti namo.

Pusbrolis sako, kad jie ir taip laikys ją seserimi, ir prašo pasilikti tai, kas jai teisėtai priklauso. Džeinė laikosi savo sprendimo. Ji ilgai troško namų, brolių ir seserų, o dabar gali padaryti, kad jų namuose niekam nereikėtų gyventi iš malonės. Evangelijoje vienas brolis prašo, kad kitas pasidalytų palikimu. Brontės romane įpėdinė pati pastebi gimines, su kuriais norėtų dalytis tuo, ką gavo.

Šaltinis: Charlotte Brontë, Jane Eyre, XXXIII skyrius, Džeinė sužino apie palikimą ir giminaičius.

Edgaras Alanas Po · Vidurnaktis už užvirintų vartų

Krašte siaučia mirtina liga. Princas Prosperas pasikviečia tūkstantį dvariškių į įtvirtintą abatiją. Vartus liepia užvirinti, maisto turi į valias. Po kelių mėnesių svečiams surengia kaukių puotą septyniose salėse. Paskutinėje stovi juodmedžio laikrodis. Kiekvieną valandą, kai jis muša, muzikantai nutyla, šokėjai sustoja. Laikrodžiui nutilus, šokiai vėl prasideda.

Vidurnaktį svečiai pamato figūrą su kauke, primenančia nuo ligos mirusio žmogaus veidą. Prosperas ją nusiveja į paskutinę salę ir krinta negyvas. Svečiai nutveria figūrą, bet po drabužiais neranda kūno. Užrakinta abatija nebegali jų apsaugoti. Evangelijos turtuolis irgi pasirūpina atsargomis ilgiems metams. Abiejuose pasakojimuose vidurnaktis priverčia žmones pripažinti, kad jie negali užverti durų tam, ko nenori įsileisti.

Šaltinis: Edgar Allan Poe, “The Masque of the Red Death,” Project Gutenberg eBook 1064..

Onorė de Balzakas · Ko prigrūsti Gobseko kambariai

Pas seną pinigų skolintoją Gobseką daiktai vis keliauja į vidų. Atnešama laukienos, žvakių ir auksinė tabakinė. Už durų sukrauta tiek, kad jo pažįstamas Dervilis tik po Gobseko mirties gali apžiūrėti, kur visa tai dingdavo. Pradėjęs nuo židinio, Dervilis tarp pelenų randa aukso ir sidabro. Raktai nuveda jį į kitus kambarius.

Viename šalia arbatos ir kavos dėžių genda pyragai ir žuvys. Sidabrinė sriubinė prigrūsta pranešimų apie uoste laukiančias prekes. Knygoje Dervilis randa tūkstančio frankų banknotą. Balzakas leidžia apeiti gėrybes po vieną, tarsi atsakydamas į Koheleto klausimą, kam jos liks. Dar galima suskaičiuoti pinigus, tačiau maistu, kurį Gobsekas galėjo parduoti ar atiduoti, jau niekas nebepasinaudos.

Šaltinis: Honoré de Balzac, Gobseck, vert. Ellen Marriage, Project Gutenberg eBook 1389..

Hermanas Melvilis · Vakarienė už kalėjimo sienų

Volstrito teisininko kontoroje Bartlbis iš pradžių kruopščiai perrašo dokumentus. Paskui ramiai atsisako juos sutikrinti ir po vieną atmeta kitus pavedimus. Teisininkas kartais pyksta, kartais jo gailisi. Galų gale perkelia kontorą, bet raštininkas iš pastato nesitraukia. Naujieji nuomininkai iškviečia pareigūnus. Bartlbį uždaro kaip valkatą.

Teisininkas ateina jo aplankyti ir pasirūpina, kad šis gautų vakarienę. Bartlbis atsisako. Dar kartą atėjęs teisininkas randa jį mirusį prie kalėjimo sienos. Pasakotojas nežino, kas paskatino Bartlbį taip užsisklęsti. Kolosiečiams laiškas sako, kad žmogaus vietos Kristuje nenulemia jo socialinė padėtis. Melvilio scena leidžia klausti, ką pastebime žmoguje, kai jis jau nebedirba jokio mums naudingo darbo.

Šaltinis: Herman Melville, “Bartleby, the Scrivener: A Story of Wall-Street,” Project Gutenberg eBook 11231..

↑ Į šio skirtuko turinį

Istoriniai pavyzdžiai

Turinys:
1930–1936 m., Kaunas · Kur saugoti Maironio palikimą
1538 m., Lionas · Mirtis prie pinigų stalo
1666 m., Londonas · Ką per gaisrą užkasė sode
1894 m., Čikaga · Kiek likdavo sumokėjus nuomą
1947 m., Sent Luisas · Arkivyskupo laiškas dėl katalikiškų mokyklų
1966 m., JAV · Psalmė su vargonais ir varpais
2024 m., Bronksas · Žinia medicinos studentams

1930–1936 m., Kaunas · Kur saugoti Maironio palikimą

1930 m. gruodžio 17 d. Maironis Kaune savo ranka surašė testamentą. Baldais, knygomis ir kitais kambariuose esančiais daiktais iki mirties galėjo naudotis jo sesuo Marcelė. Vėliau istorinės vertės daiktus jis norėjo matyti savo vardo muziejuje Aleksote.

Po Maironio mirties jo daiktus pradėta vežti į naująjį namą Aleksote. Muziejininkas Paulius Galaunė viešai siūlė muziejų įkurti ten, kur poetas gyveno ir rašė. Pagrindinius eksponatus galiausiai grąžino į senuosius Maironio kambarius.

Ryšys su skaitiniais. Koh 2, 21 ir Lk 12, 20. Skaitiniai kelia klausimą, kam atiteks žmogaus sukauptos gėrybės. Kaune testamentas tapo pradžia darbo, kurio ėmėsi poeto artimieji ir muziejininkai.

Šaltinis: Maironio testamentas · Maironio lietuvių literatūros muziejus; Liudas Gira · „Maironio muziejus“.

1538 m., Lionas · Mirtis prie pinigų stalo

1538 m. Lione išleistoje „Mirties šokio“ knygoje išspausdintas Hanso Holbeino Jaunesniojo sukurtas „Turčius“. Kambarys pilnas skrynių ir maišų, o ant stalo supiltos monetos.

Prie stalo kaulėta Mirties figūra semia monetas į krepšį. Turčius tiesia rankas į atėjūnę, lyg norėtų ją išvaryti. Šį medžio raižinį leidėjai spausdino ir vėliau. Vienas tokių atspaudų išliko 1546 m. leidime.

Ryšys su skaitiniais. Lk 12, 19–21. Evangelijos turtuolis jau skaičiuoja būsimus sotaus gyvenimo metus. Raižinyje į pilną kambarį įžengia ta, kurios turčius į savo skaičiavimus neįtraukė.

Šaltinis: Hansas Holbeinas Jaunesnysis · „Turčius“; Holbeino „Turčius“ · 1546 m. leidimo egzempliorius.

1666 m., Londonas · Ką per gaisrą užkasė sode

1666 m. rugsėjo 4 d. Samuelis Pepysas rytą dar gabeno daiktus iš namų, o dieną stebėjo, kaip ugnis plinta abipus siauros gatvės prie Londono Tauerio. Jo kaimynas Williamas Battenas sode iškasė duobę vynui. Pepysas ten sudėjo ir įstaigos dokumentus, kurių nepajėgė išgabenti.

Vakare Pepysas ir Williamas Pennas iškasė kitą duobę. Į ją abu sudėjo savo vyną. Dienoraštyje Pepysas prie išgelbėti mėgintų gėrybių atskirai paminėjo ir parmezano sūrį.

Ryšys su skaitiniais. Lk 12, 16–21. Gausaus derliaus savininkas tikisi, kad atsargos užtikrins jam ilgą ramybę. Gaisro dienoraštyje matyti, kaip greitai pakitus aplinkybėms tenka ieškoti saugios vietos tam, ką vakar ramiai laikei namie.

Šaltinis: Samuelis Pepysas · Dienoraštis apie Londono gaisrą.

1894 m., Čikaga · Kiek likdavo sumokėjus nuomą

Po 1894 m. Čikagos streiko federalinė komisija aiškinosi, kiek uždirbo „Pullman“ geležinkelio vagonų gamyklos darbininkai. Bendrovė pateikė keturių darbuotojų dirbtų valandų ir atlygio lentelę. Komisija išklausė ir pačius darbuotojus.

Kai kurie liudytojai prisiekę teigė, kad už dviejų savaičių darbą jiems kartais išmokėdavo vos nuo keturių centų iki vieno dolerio, atskaičius nuomą. Ataskaitoje komisija pažymėjo, kad tuo pat metu vadovų algos nesumažėjo.

Ryšys su skaitiniais. Koh 2, 21–23. Koheletas klausia, kas žmogui lieka iš jo triūso ir rūpesčių. Komisijos ataskaitoje šis klausimas įgauna darbininko šeimai suprantamą pavidalą.

Šaltinis: JAV streiko komisija · 1894 m. Čikagos streiko ataskaita.

1947 m., Sent Luisas · Arkivyskupo laiškas dėl katalikiškų mokyklų

1947 m. Sent Luiso arkivyskupas Josephas Ritteris nusprendė, kad arkivyskupijos katalikiškos mokyklos priims vaikus nepaisydamos rasės. Dalis baltųjų katalikų priešinosi ir ketino kreiptis į teismą, kad sprendimas būtų sustabdytas.

Rugsėjo 20 d. arkivyskupas išsiuntė laišką parapijoms. Jame priminė, kad prieš Dievą kiekviena siela lygi. Ketinusius ginčyti sprendimą teisme jis įspėjo apie galimą ekskomuniką. Priešininkai ketinimo paduoti jį į teismą atsisakė.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3, 9–11. Paulius išvardija skirtis, kuriomis žmonės įpratę vieni kitus skirstyti. Sent Luiso laiške matyti, ką lygybės prieš Dievą išpažinimas pareikalavo pakeisti katalikiškose mokyklose.

Šaltinis: Josephas Ritteris · 1947 m. rugsėjo 20 d. laiškas.

1966 m., JAV · Psalmė su vargonais ir varpais

1966 m. išleistas pirmasis Charleso Iveso „Psalmės 90“ įrašas. Greggo Smitho vadovaujami dainininkai ir Itakos koledžo choras giedojo tekstą, kuris lietuviškuose sekmadienio skaitiniuose žymimas 89 (90) numeriu.

Ivesas kūrinį užrašė mišriam chorui, vargonams ir varpams. Įraše skamba eilutės apie žmogaus trumpą gyvenimą ir prašymas, kad Dievas palaimintų žmogaus rankų darbą. Vėlesnį partitūros leidimą su dirigento Roberto Shaw užrašais saugo Jeilio universiteto biblioteka.

Ryšys su skaitiniais. Ps 89 (90), 12.17. Psalmė leidžia kartu ištarti du prašymus. Prašome išmokti skaičiuoti savo dienas ir sulaukti palaimos darbui, kurį per jas nuveikiame.

Šaltinis: Yale University Library · Roberto Shaw archyve saugomos Charleso Iveso natos; „Charles Ives: Music for Chorus“ · 1966 m. įrašas; Charles Ives Society · Pirmasis „Psalm 90“ įrašas.

2024 m., Bronksas · Žinia medicinos studentams

2024 m. vasarį Ruth Gottesman susirinkusiems Alberto Einsteino medicinos kolegijos studentams pasakė, kad nuo šiol jiems nebereikės mokėti už studijas. Auditorijoje pasigirdo šūksnių, studentai atsistojo ir plojo.

Jos dovana leido kolegijai įsteigti stipendijų fondą. Tų pačių metų rudenį dekanas paskelbė, kad 2028 m. laida bus pirmoji, kuriai fondas apmokės visus ketverius medicinos studijų metus.

Ryšys su skaitiniais. Lk 12, 16–21. Jėzaus pasakojime visa derliaus nauda numatoma vien jo savininkui. Bronkso kolegijoje vieno žmogaus sprendimas iš sukauptų lėšų atvėrė galimybes būsimų gydytojų laidoms.

Šaltinis: Albert Einstein College of Medicine · Ruth Gottesman pranešimas studentams; Yaronas Tomeras · Medicinos kolegijos dekano kreipimasis.

↑ Į šio skirtuko turinį

10 citatų homilijos minčiai

Turinys:
1. Pranciškus · Ar mūsų pastangos ką nors pakeitė?
2. Kristijonas Donelaitis · Krepšiai grūdų ir skuba į karčemą
3. Pranciškus · Senatvės laikas ir viltis
4. Šv. Jonas Paulius II · Darbu dalyvaujame kūrime
5. Benediktas XVI · Naujas žmogus gyvena tarp žmonių
6. Vatikano II Susirinkimas · Pašlovinti žmogaus triūso vaisiai
7. Benediktas XVI · Dalijantis žvilgsnis krypsta į kitus
8. Benediktas XVI · Trapus gyvenimo pagrindas
9. Pranciškus · Palikimas ir nutrūkę pokalbiai
10. Leonas XIV · Dievas kaip priebėga

1. Pranciškus · Ar mūsų pastangos ką nors pakeitė?

Ar mūsų pastangos pakeitė pasaulį? Ar kas nors gali parodyti, kad teisingojo ir nedorėlio keliai iš tiesų skiriasi?

Pranciškus · vertimas į lietuvių k.

Pranciškus klausimus taria įsivaizduodamas senatvėje nusivylusį žmogų. Koheleto klausimas apie darbo vaisius leidžia duoti balsą tokiam nusivylimui. Toliau audiencijoje popiežius kalba apie tai, ką duoda išsaugotas teisingumo troškimas.

Šaltinis: Pranciškus · Bendroji audiencija apie Koheleto knygą, 2022 m. gegužės 25 d., pastraipa apie nusivylimą.

2. Kristijonas Donelaitis · Krepšiai grūdų ir skuba į karčemą

Vėtyt skubinas ir, krepšus grūdų prisibėręs, Tuo pasilinksmint ir prisikošt į karčemą bėga.

Kristijonas Donelaitis · lietuviškas originalas

Donelaičio Dočys grūdus skuba išleisti, o Evangelijos žmogus juos ruošiasi laikyti didesniuose kluonuose. Abu iš derliaus laukia to paties: galimybės sočiai ir linksmai gyventi.

Šaltinis: Kristijonas Donelaitis · Metai, „Rudenio gėrybės“, Dočys iškūlęs javus skuba į karčemą.

3. Pranciškus · Senatvės laikas ir viltis

Senatvė gali būti itin vaisingas metas liudyti Evangelijos skelbiamą viltį.

Pranciškus · vertimas į lietuvių k.

Psalmė prašo išmintingai nugyventi ribotą laiką. Šalia jos Pranciškaus žodžiai leidžia kalbėti apie tai, ką dar galima perduoti kitiems gyvenimui einant į pabaigą.

Šaltinis: Pranciškus · Bendroji audiencija, 2022 m. rugpjūčio 10 d., pabaigos santrauka anglų k..

4. Šv. Jonas Paulius II · Darbu dalyvaujame kūrime

Kol gyvuos žmogus, išliks ir darbas – laisvas veiksmas, kuriuo jis iš tiesų dalyvauja kūrime.

Šv. Jonas Paulius II · vertimas į lietuvių k.

Psalmės maldininkas prašo įtvirtinti rankų darbus. Popiežiaus žodžiai padeda paaiškinti, kodėl toks prašymas prasmingas net pripažįstant, kad visų darbo vaisių savo rankose neišlaikysime.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II · Žinia tarptautinio simpoziumo apie darbą dalyviams, 2001 m. rugsėjo 14 d., § 3.

5. Benediktas XVI · Naujas žmogus gyvena tarp žmonių

Jau dabar dalyvaudami Prisikėlusio Kristaus gyvenime, turime gyventi šiame pasaulyje, pačioje žemiškojo miesto širdyje.

Benediktas XVI · vertimas į lietuvių k.

Kolosiečiams siūloma siekti to, kas aukštybėse. Benediktas šį siekį randa paprastame gyvenime tarp žmonių, kuriems krikščionis gali atleisti, padėti ir būti atidus.

Šaltinis: Benediktas XVI · Bendroji audiencija Velykų oktavoje, 2011 m. balandžio 27 d., pastraipa po Kol 3, 12–14.

6. Vatikano II Susirinkimas · Pašlovinti žmogaus triūso vaisiai

Juos vėl atrasime, apvalytus nuo dėmės, nušvitusius ir perkeistus.

Vatikano II Susirinkimas · vertimas į lietuvių k.

Konstitucijoje kalbama apie žmogaus orumo, brolybės ir laisvės vaisius, kuriuos žmonės puoselėja Viešpaties Dvasioje. Šitaip atsiveria ryšys tarp paslėpto gyvenimo su Kristumi ir to, ką žmogus šiandien nuveikia dėl kitų.

Šaltinis: Vatikano II Susirinkimas · Gaudium et spes, § 39, pastraipa apie žmogaus veiklos vaisius.

7. Benediktas XVI · Dalijantis žvilgsnis krypsta į kitus

Išmalda primena, kad Dievui priklauso pirmoji vieta, ir nukreipia mūsų dėmesį į kitus.

Benediktas XVI · vertimas į lietuvių k.

Palyginimo žmogaus mintyse nuolat skamba „mano“. Benediktas siūlo apčiuopiamą veiksmą, kuris į kasdienius svarstymus sugrąžina ir Dievą, ir kitus žmones.

Šaltinis: Benediktas XVI · 2011 m. Gavėnios žinia, § 3, pastraipa po Lk 12, 19–20 citatos.

8. Benediktas XVI · Trapus gyvenimo pagrindas

Todėl kvaila savo gyvenimą grįsti tokia trumpalaike tikrove.

Benediktas XVI · vertimas į lietuvių k.

Popiežius prieš tai išvardija ne vien turtą. Praeina ir jaunystė, fizinė jėga, įtakingos pareigos. Šis platesnis sąrašas padeda atpažinti Evangelijos žmogaus klaidą ir ten, kur javų kluonų nėra.

Šaltinis: Benediktas XVI · Viešpaties angelo malda, 2010 m. rugpjūčio 1 d., pastraipa po Lk 12, 20.

9. Pranciškus · Palikimas ir nutrūkę pokalbiai

Kiek brolių ir seserų, kiek tos pačios šeimos narių, deja, susipyksta dėl palikimo ir galbūt vieni su kitais daugiau nebesikalba!

Pranciškus · vertimas į lietuvių k.

Evangelijos pradžioje girdimas tik vienas iš dviejų brolių. Pranciškus atkreipia dėmesį, kas šeimai gali nutikti, kai pokalbyje telieka klausimas, kuriam kiek priklauso.

Šaltinis: Pranciškus · Viešpaties angelo malda, 2022 m. liepos 31 d., pirmoji pastraipa.

10. Leonas XIV · Dievas kaip priebėga

Vargstantys žmonės geriau atpažįsta tai, kas svarbiausia, nes gyvena iš to, kas būtina.

Leonas XIV · vertimas į lietuvių k.

Žinioje Dievo priebėga siejama su tikru saugumu. Vargstančių žmonių patirtis padeda perskaityti psalmę greta Evangelijos pasakojimo apie žmogų, kuris saugumą matavo sukauptu derliumi.

Šaltinis: Leonas XIV · Žinia X Pasaulinei vargstančiųjų dienai, 2026 m. birželio 13 d., § 2.

↑ Į šio skirtuko turinį

Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos

Turinys:
Pagalvė ramiam miegui
Kiek dienų dar liko?
Kiek Tomui metų?
Kas parveš skrybėlę?
Vynuogės už dolerį ir 87 centus
Palikimas su nuolaida
Pelė prašo nakvynės

Pagalvė ramiam miegui

Mirė pirklys, turėjęs daugybę skolų. Jo daiktus išstatė parduoti. Vienas pirkėjas iš viso namų turto išsirinko vien pagalvę.

– Ant jos turbūt puikiai miegasi. Juk net jis su šitiek skolų ant jos užmigdavo.

Ryšys su skaitiniais. Koh 2, 22–23. Koheletas kalba apie žmogų, kuriam rūpesčiai atima miegą. Pirkėjas nusprendžia, kad pirklys bus palikęs jam tinkamą priemonę nuo tokios nemigos.

Šaltinis: Francis Baconas · „Apophthegms“, Nr. 164.

Kiek dienų dar liko?

Samas dėdei gimtadienio proga įteikė dailų sieninį kalendorių, perrištą mėlynu kaspinu. Dėdė išvyniojo dovaną, sunkiai atsiduso ir tarė, kad turbūt nebesulauks, kol praeis visos kalendoriaus dienos.

Samas tą kalendorių pats buvo gavęs dovanų. Jis buvo pernykštis.

Ryšys su skaitiniais. Ps 89 (90), 12. Psalmėje prašome išmokti skaičiuoti savo dienas. Dėdė jau išsigando dėl tų, kurias buvo nugyvenęs.

Šaltinis: Ellisas Parkeris Butleris · „Many Happy Returns of the Day!“.

Kiek Tomui metų?

Į svečius atėjęs žmogus paklausė mažojo Tomo, kiek jam metų. Tomas pasvarstė, nes vieno atsakymo jam neužteko.

– Namuose man penkeri, mokykloje šešeri, o traukinyje ketveri.

Ryšys su skaitiniais. Ps 89 (90), 12. Tomas metus skaičiuoja pagal aplinkybes. Giesmininkui rūpi išmintingai gyventi kiekvieną jam duotą dieną.

Šaltinis: „Toaster’s Handbook“ · „Age“.

Kas parveš skrybėlę?

Ministras iš klubo išėjo paskutinis. Rūbinėje rado vieną skrybėlę, naujutėlę. Jo paties senosios nebebuvo. Lauke pylė lietus, tad ministras užsidėjo svetimąją ir įsėdo į karietą.

Rytą jam atnešė jo senąją skrybėlę ir skulptoriaus Schadow raštelį. „Vakar lijo. Pasiėmiau jūsų skrybėlę, nes savosios nenorėjau sušlapinti. Žinojau, kad jūs maniškę saugiai parvešite karieta.“

Ryšys su skaitiniais. Kol 3, 9–11. Paulius kviečia nusivilkti senąjį žmogų su jo darbais. Nauja skrybėlė dar neišmoko žmogaus pagalvoti apie kitą.

Šaltinis: „German Wit and Humor“ · „Saved His New Hat“, 1903.

Vynuogės už dolerį ir 87 centus

Per vakarienę milijonierius pasakojo svečiams, kiek jam kainavo kiekvienas patiekalas. Atnešus vynuogių iš jo paties ūkio, jis ėmė skaičiuoti, kiek atsiėjo viena kekė.

Svečias ištiesė tuščią lėkštę. „Prašyčiau dar vynuogių už dolerį ir aštuoniasdešimt septynis centus.“

Ryšys su skaitiniais. Kol 3, 5. Paulius godumą vadina stabmeldyste. Prie šio stalo kaina užėmė tiek dėmesio, kad svečias jau ir vynuogių paprašė doleriais.

Šaltinis: „Jokes For All Occasions“ · „Money Value“.

Palikimas su nuolaida

Turtingas biržos prekiautojas sutiko neturtingą giminaitį ir pasigyrė, kad įrašė jį į testamentą. Šis padėkojo ir prisipažino, kad šeima pinigų labai stokoja jau dabar.

– Klausyk, jei sutiksi, kad sumokėčiau gerokai mažiau, palikimą galiu išmokėti šiandien.

Ryšys su skaitiniais. Lk 12, 13–15. Jėzaus prašoma padalyti palikimą, o jis perspėja saugotis godumo. Juokelio turtuolis net artimo rūpestį išgirsta kaip progą nusiderėti.

Šaltinis: „English Jests and Anecdotes“ · „Ready Money Legacy“.

Pelė prašo nakvynės

Šykštuolis Asklepiadas išvydo namuose pelę. „Mieloji pele, ko čia atėjai?“ – paklausė.

– Ramiai, bičiuli. Pas tave tik nakvosiu. Pavalgyti rasiu kitur.

Ryšys su skaitiniais. Lk 12, 16–21. Evangelijos turtuolis įsivaizduoja, kiek metų valgys iš savo atsargų. Net pelė iš Lukilijaus epigramos jau žino, kad šykštuolio namuose jai kąsnio neatsiras.

Šaltinis: Lukilijus · „Graikų antologija“, 11.391.

↑ Į šio skirtuko turinį