Dievas kviečia laisvai rinktis gyvenimą, o Kristus atskleidžia įsakymų gelmę: ištikimybė prasideda širdyje, tampa susitaikymu, pagarba kitam ir tiesiu žodžiu. Šiam gyvenimui reikia ne vien išorinio taisyklingumo, bet ir Dvasios atveriamos Dievo išminties.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Sir 15, 15–20
Pasirinkimas turi kryptį ir pasekmes
Prieš žmogų padėtas gyvenimas ir mirtis; jis kviečiamas laisvai rinktis ištikimybę Dievui. Viešpats nėra nuodėmės autorius: jo išmintis ir visa regintis žvilgsnis neatšaukia mūsų atsakomybės.
Atliepiamoji psalmė · Ps 118 (119), 1–2. 4–5. 17–18. 33–34
Viešpaties mokymas priimamas visa širdimi
Psalmė laimingais vadina einančius Dievo keliu ir kartu prašo jo pagalbos: atvertų akių, įžvalgumo bei tvirtumo. Įsakymų laikymasis yra gyvas santykis su Viešpačiu, kurio ieškoma visa širdimi.
Antrasis skaitinys · 1 Kor 2, 6–10
Dvasia atskleidžia Dievo išmintį Nukryžiuotajame
Pauliaus skelbiama išmintis nesutampa su praeinančių valdovų galia. Nukryžiuotame Viešpatyje atsiskleidžia nuo amžių Dievo numatytas gėris, o į šį slėpinį įveda jo Dvasia.
Evangelija · Mt 5, 17–37; trumpoji forma: Mt 5, 20–22a. 27–28. 33–34a. 37
Įsakymų išsipildymas pasiekia pyktį, žvilgsnį ir žodį
Jėzus atėjo įvykdyti Įstatymo ir Pranašų. Jis kviečia ne vien vengti išorinio nusikaltimo, bet atsisakyti žmogų niekinančio pykčio, ugdyti ištikimą širdį ir kalbėti tiesą. Prie aukuro nešama dovana negali pakeisti susitaikymo su broliu.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Sir 15, 15–20
1. Joz 24, 14–18
bet aš ir mano šeimyna – mes tarnausime VIEŠPAČIUI
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apsisprendimas tarnauti Viešpačiui įgyja bendruomenės atsakymo formą. Dievo išlaisvinimo atminimas padeda suprasti, kuo remiasi laisvas pasirinkimas.
2. Pr 4, 6–7
Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas perspėja Kainą dar prieš žmogžudystę: nuodėmė tyko, tačiau žmogus kviečiamas jai nepasiduoti. Pasirinkimo vieta atsiveria širdyje.
3. Įst 30, 11–14
Tas žodis yra tau labai arti
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo žodis nėra nepasiekiamas ar paslėptas vien danguje. Įsakymas duodamas, kad žmogus jį priimtų ir vykdytų.
4. Jok 1, 13–17
Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas nevaizduojamas gundymo į blogį autoriumi. Atpažinus savo geismo augimą galima prisiimti atsakomybę, o gėrio šaltinio ieškoti pas Tėvą.
5. Rom 6, 16–18
jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pasirinkimas, kam paklusti, ugdo žmogaus gyvenimo kryptį. Išlaisvinimas iš nuodėmės kviečia į širdies paklusnumą teisumui.
6. Gal 6, 7–10
Ką žmogus sėja, tai ir pjaus.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sėjos ir pjūties vaizdas parodo, kad sprendimai turi vaisių. Gyvenimas pagal Dvasią tęsiasi kantriu gėrio darymu visiems.
7. Apr 3, 19–22
Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus beldimas kviečia atsiliepti, atsiversti ir priimti bendrystę. Asmens atsakymas svarbus, bet kvietimo pradžia priklauso Viešpačiui.
8. Ez 18, 30–32
Aš netrokštu nė vieno mirties
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas nenori žmogaus mirties, bet kviečia nusigręžti nuo blogio ir gyventi. Atsivertimas atveria kelią ten, kur praeitis rodėsi viską nulemti.
Psalmei · Ps 118 (119), 1–2. 4–5. 17–18. 33–34
1. Ps 19, 8–11
VIEŠPATIES įstatai yra teisūs, – džiugina širdį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties mokymas atgaivina ir apšviečia, nėra vien išorinė kontrolė. Įsakymų kelias susiejamas su žmogaus džiaugsmu ir išmintimi.
2. Pat 3, 1–4
įsirašyk savo širdies lentelėje.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Mokymas saugomas širdyje, o ištikimybė ir gerumas tarsi įrašomi jos lentoje. Paklusnumas formuoja santykį, ne vien išorinį elgesį.
3. Jer 31, 31–34
įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Naujosios sandoros pažadas kalba apie į širdį įrašytą įstatymą ir nuodėmių atleidimą. Psalmės malda prašo tokio vidinio artumo.
4. Ez 36, 25–27
Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nauja širdis ir Dievo Dvasia įgalina gyventi pagal jo įstatus. Tikintysis prašo ne vien geresnės atminties, bet perkeičiančios dovanos.
5. Lk 11, 27–28
Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus palaiminimą susieja su Dievo žodžio klausymu ir saugojimu. Tikroji artumo vieta yra tikėjimu atsiliepiantis gyvenimas.
6. Jn 14, 21–24
Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Įsakymų laikymasis kyla iš meilės Kristui ir veda į Tėvo artumą. Psalmės širdies paklusnumas išsiskleidžia kaip bendrystė.
7. 1 Jn 5, 1–4
O jo įsakymai nėra sunkūs.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilė Dievui ir jo vaikams negali būti atskirta nuo įsakymų. Tikėjimas leidžia juos suprasti kaip naujo gyvenimo kelią, ne vien naštą.
8. 2 Tim 3, 14–17
kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Raštas moko ir ugdo geriems darbams, o išganymo išmintis siejama su tikėjimu Kristumi. Žodžio pažinimas turi praktinį vaisių.
Antrajam skaitiniui · 1 Kor 2, 6–10
1. Job 28, 20–23
Vien Dievas kelią į ją težino, jis težino josios buveinę.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Žmogaus akims paslėptos išminties kelią pažįsta Dievas. Tai padeda išgirsti Pauliaus skirtumą tarp Dievo gelmių ir vien žmogaus galios.
2. Dan 2, 20–23
Jis apreiškia, kas gilu ir paslėpta
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Danielius dėkoja Dievui už išmintį ir slaptų dalykų atskleidimą. Pažinimas priimamas kaip dovana, kuri nesutampa su valdovo prestižu.
3. Iz 55, 8–11
Nes mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo sumanymas pranoksta žmogaus matus, o jo žodis nelieka bevaisis. Išminties slėpiningumas nereiškia Dievo neveiklumo ar abejingumo.
4. Išm 9, 13–17
Kas būtų sužinojęs tavo užmojį, jeigu tu nebūtum davęs išminties
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Trapus žmogaus pažinimas prašo iš aukštybių ateinančios išminties ir Šventosios Dvasios. Pauliaus žodžiai tęsia biblinę pažinimo kaip dovanos giją.
5. Ef 3, 8–12
kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Anksčiau paslėptas Dievo planas atsiskleidžia Kristuje ir per Bažnyčios bendrystę. Slėpinys nėra uždaras kelių išrinktųjų žinojimas.
6. Kol 2, 1–3
kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Išminties ir pažinimo lobiai sutelkiami Kristuje. Pažinimo pilnatvė siejama su meile suvienytomis širdimis, ne tarpusavio varžymusi.
7. Rom 16, 25–27
kad jos paklustų tikėjimui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nuo amžių nutylėto slėpinio atskleidimas skirtas visoms tautoms ir tikėjimo klusnumui. Dievo išmintis veda į gyvą atsakymą.
8. Jn 16, 12–15
Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dvasia veda į tiesos pilnatvę ir atskleidžia tai, kas priklauso Kristui. Ji nėra varžovė Sūnaus žodžiui, bet įveda į jo gelmę.
Evangelijai · Mt 5, 17–37; trumpoji forma: Mt 5, 20–22a. 27–28. 33–34a. 37
1. Pr 33, 8–11
man matyti tavo veidą yra tarsi matyti Dievo veidą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jokūbo ir Ezavo susitikime dovana susiejama su atkurto santykio džiaugsmu. Brolybė yra daugiau negu išoriškai tvarkingas atsiskaitymas.
2. Kun 19, 16–18
Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilės įsakymas jau draudžia neapykantą širdyje, kerštą bei šmeižtą. Jėzaus mokymas atskleidžia gilesnę paties Įstatymo kryptį.
3. Pat 6, 25–29
Negeisk jos grožio savo širdyje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Geismas ir svetimavimas vaizduojami kaip ugnis, kurios negalima laikyti nepaliestam. Širdies pasirinkimas turi padarinių kito žmogaus santykiams.
4. Job 31, 1–4
Sudariau sandorą su savo akimis niekad gašliai nežvelgti į mergelę.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jobas kalba apie sandorą su savo akimis ir Dievo matomą kelią. Žvilgsnio ugdymas yra atsakingo vidinio gyvenimo dalis.
5. Sir 23, 9–11
Nepratink savo burnos prisiekinėti nei be reikalo Šventojo vardą tarti.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Išminties mokytojas perspėja nepratinti burnos prie priesaikų. Nuolatinis prisiekinėjimas pats savaime nepadaro žmogaus žodžio patikimo.
6. 1 Jn 3, 11–15
Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Broliška meilė priešpriešinama Kaino keliui, o neapykanta parodoma kaip mirties veikimas. Jėzaus žodis apie pyktį atskleidžia rimtą širdies kryptį.
7. Ef 4, 25–29
Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tiesa, neįsisenėjęs pyktis ir kitą ugdantis žodis yra naujo gyvenimo ženklai. Susitaikymas pradedamas kasdieniu bendravimu.
8. 1 Pt 3, 8–12
Tegu jis bėga nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Atsakymas palaiminimu vietoj įžeidimo susiejamas su taikos ieškojimu ir liežuvio saugojimu. Teisumas tampa ryžtinga taikios kalbos praktika.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Jėzus ir Įstatymas
Senasis Įstatymas – pasirengimas Kristui
Dekalogas Bažnyčios tradicijoje
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Sir 15: Dievo visažinystė nepaverčia jo mūsų nuodėmės autoriumi
Ps 118 (119): nuo laimingo žmogaus aprašymo pereinama prie „tu“ ir prašymo
1 Kor 2: „tobulieji“ nėra slaptas elitas, o Dievo išmintis nevaldoma prestižu
Mt 5: įvykdyti Įstatymą reiškia atskleisti visą jo kryptį Kristuje
Mt 5: pyktis rimtas tada, kai brolį paverčiame niekinamu objektu
Mt 5: žvilgsnio ugdymas ir santuokos ištikimybė saugo kitą žmogų
Mt 5: tikras „taip“ neturi būti gelbėjamas vis stipresne priesaika
Sir 15: Dievo visažinystė nepaverčia jo mūsų nuodėmės autoriumi
Skaitinį paaiškina ankstesnės eilutės, kuriose atmetami pasiteisinimai: esą pats Dievas privertęs žmogų nuklysti. Ben Sira, rašęs Jeruzalės išminties tradicijoje helenistiniu laikotarpiu, nepripažįsta tokio atsakomybės perkėlimo. Gyvenimo ir mirties pasirinkimas tęsia Pakartoto Įstatymo knygos sandoros kalbą. Tai ne atsitiktinė dviejų vienodai gerų galimybių pasiūla.
Dievo galia, išmintis ir visa regintis žvilgsnis paminėti greta tikro žmogaus atsakymo. Tekstas neišsprendžia visų vėlesnių filosofinių klausimų apie laisvę ir apvaizdą; jis atmeta mintį, kad nuodėmė būtų Dievo įsakymas. „Jei pasirenki“ kviečia veikti ir nesiteisinti likimu. Šios vietos nereikia paversti atskiru teiginiu, kad žmogui visai nereikia Dievo pagalbos.
Šaltinis: Michael Fallon MSC, Siracido komentaras, 14–23 skyriai: laisvas pasirinkimas; USCCB, Sir 15 ir pastabos; Xi Li, Ben Sira on the Free Will Problem: A Comparison with Chrysippus, Harvard Theological Review 114/3, 2021.
Ps 118 (119): nuo laimingo žmogaus aprašymo pereinama prie „tu“ ir prašymo
Psalmės tôrâ reiškia Dievo mokymą, nurodymą gyvenimui, o ne vien draudimų sąrašą. Jos dvidešimt dvi aštuonių eilučių strofos rikiuojamos pagal hebrajų abėcėlę. Tačiau sandara nėra vien atminties pratimas: pradžioje apie Viešpatį kalbama trečiuoju asmeniu, o nuo ketvirtos eilutės kreipiamasi tiesiogiai – „tu“. Mokymas tampa maldos santykiu.
Pripažinimą, kad laimingi eina Dievo keliu, lydi noras pačiam tokiu tapti. Psalmės širdis yra ir valios, supratimo bei apsisprendimo centras; „visa širdimi“ reiškia nepadalytą kryptį. Liturgijos prašymai atverti akis ir suteikti įžvalgumo parodo, kad klusnumas nėra vien pasitikėjimas savo tvirtumu. Žmogus prašo, kad pats Dievas mokytų eiti jo keliu.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Ps 119; Joel LeMon, Ps 119, 1–8 komentaras (2014, pakartotinai 2023-02-12); Mark Throntveit, Ps 119, 1–8 komentaras (2015, pakartotinai 2024-11-03); Ps 119, 1 hebrajiškas tekstas, Bible Hub.
1 Kor 2: „tobulieji“ nėra slaptas elitas, o Dievo išmintis nevaldoma prestižu
Žodis téleioi gali reikšti subrendusius, pasiekusius brandą. Tai paaiškina, kodėl Paulius po ankstesnio išminties demonstravimo atmetimo vis dėlto sako skelbiąs išmintį: jos centras yra Dievo sumanymas Kristuje. Vėliau korintiečių varžymąsi jis vadins dvasinės kūdikystės ženklu. Brandumas čia nesutampa vien su žiniomis ar įtakinga padėtimi.
Dėl „šio amžiaus valdovų“ reikšmės tyrėjai nesutaria: kalbama apie žemiškuosius valdovus, dvasines blogio galybes arba abu lygmenis. To negalima išspręsti vien žodynu. Aiški sakinio priešprieša – Nukryžiuotojo šlovė ir jo nepažinusi praeinanti galia. O „akis neregėjo“ nėra vien pažadas apie būsimą dangų: tuoj priduriama, kad Dievas tai jau apreiškė per Dvasią.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, 1 Kor 2, 6–10; 1 Kor 2, 6 graikiškas tekstas, Bible Hub; Michael B. Evanson, The Rulers of This Age (1 Cor. 2.6–8): A Review of Current Research, 2026.
Mt 5: įvykdyti Įstatymą reiškia atskleisti visą jo kryptį Kristuje
Πληρῶσαι reiškia įvykdyti, pripildyti iki pilnatvės. Jėzus kalba apie Įstatymą ir Pranašus – Izraelio Rašto visumą. Jis nepasiskelbia priešininku tam, kas anksčiau duota Dievo. Tolesni pavyzdžiai parodo, kad įvykdymas negali būti sutrauktas į kuo siauresnį leidžiamo elgesio minimumą: žodis turi pasiekti širdį ir santykį su žmogumi.
Raidelės ir brūkšnelio vaizdas pasitelkia pačias mažiausias rašto detales; „jota“ primena hebrajų jod. Tai pabrėžia Dievo žodžio rimtumą. Vis dėlto pati Evangelija rodo, kaip jis išsipildo per Jėzaus mokymą ir gyvenimą. Didesnis teisumas nėra kvietimas girtis savo pranašumu prieš kitus: mokinys kviečiamas gyventi tuo, ką išgirsta iš Kristaus.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 5, 17–37; Scott Hahn, Affair of the Heart, St. Paul Center; Mt 5, 17 graikiškas tekstas, Bible Hub.
Mt 5: pyktis rimtas tada, kai brolį paverčiame niekinamu objektu
Ῥακά perteikia aramėjišką niekinamą kreipinį. Jo jėga priklauso ne vien nuo žodyninės reikšmės, bet ir nuo paniekos, su kuria kalbama. Todėl teksto negalima paversti draudžiamų skiemenų sąrašu. Jėzus pasiekia žmogžudystę maitinančią kryptį: kitame žmoguje nebenorima matyti brolio. Kylanti jausmo banga ir sąmoningai puoselėjama neapykanta neturi būti mechaniškai sutapatintos.
Vietinio teismo, tarybos ir Dievo teismo vaizdai išdidina šio blogio rimtumą. Pasakojimas tuoj nukreipiamas į veiksmą: susitaikyti dar prieš aukojant ir neatidėti susitarimo iki prievartinio teismo sprendimo. Kulto dovana neapeina sužeisto santykio. Didesnis teisumas neapsiriboja tvirtinimu, kad pats nieko nenužudžiau; jis imasi atkurti santarvę.
Šaltinis: Ellicott’s Commentary for English Readers, Mt 5, 21–26; Mt 5, 22 graikiškas tekstas, Bible Hub.
Mt 5: žvilgsnio ugdymas ir santuokos ištikimybė saugo kitą žmogų
Graikiška formuluotė su ἐπιθυμῆσαι kalba apie žvilgsnį, nukreiptą geisti. Jėzus neaptaria vien atsitiktinio kito žmogaus pastebėjimo: matomas sąmoningai maitinamas troškimas pasisavinti kitą. Akies išlupimo ir rankos nukirtimo kalba yra griežta hiperbolė apie ryžtingą atsiskyrimą nuo nuodėmės priežasties. Ji nėra nurodymas žaloti kūną.
Žodis apie skyrybų raštą toliau kelia ištikimybės klausimą: formalaus dokumento neužtenka viską paversti teisu. Mato išlygos πορνεία aiškinimas diskutuojamas; katalikiškose pastabose ji siejama ir su neteisėtu, kraujomaišos pobūdžio ryšiu. Vienu neapibrėžtu žodžiu nederėtų išspręsti visų skirtingų situacijų. Teksto kryptis – saugoti santuokinę ištikimybę ir žmogų, kurį mūsų sprendimas paliečia.
Šaltinis: USCCB, Mt 5, 17–37 ir pastabos; Mt 5, 28 graikiškas tekstas, Bible Hub.
Mt 5: tikras „taip“ neturi būti gelbėjamas vis stipresne priesaika
Priesaika, šaukiantis Dievo liudijimo, turėjo patvirtinti žodžio tikrumą. Jėzus parodo, kad net dangumi ar žeme prisiekiantis žmogus negali šių dalykų atskirti nuo Dievo. Vadinasi, negalima sukurti patogios išlygos: šitaip pažadėta dar neva nebūtų rimta. Žmogus nevaldo net kiekvieno savo plauko, juo labiau negali Dievo paversti savo kalbos garantavimo priemone.
Paliepimas kalbėti „taip“ arba „ne“ saugo pasitikėjimą bendruomenėje. Jei kalba atitinka tikrą ketinimą, jai nebereikia naujo iškilmingumo sluoksnio, kuris pridengtų galimą melą. Tai platesnė mintis negu trumpų sakinių taisyklė: Kristaus mokinys ugdo tokį tiesumą, kad jo žodis ir elgesys nesiskirtų.
Šaltinis: Melanie A. Howard, Mt 5, 21–37 komentaras, Working Preacher, 2023-02-12.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Kirilas Jeruzalietis: pagunda dar nėra žmogaus sprendimas
Šv. Augustinas: visa širdis įsakymuose ieško meilės
Šv. Ireniejus: laisvė nepaverčia meilės įsakymo mažesniu
Šv. Jonas Auksaburnis: Kristus įvykdo Įstatymą ir mumyse
Šv. Jonas Auksaburnis: Dvasia leidžia atpažinti iš anksto parengtą išganymą
Šv. Augustinas: tarp pasiūlymo ir pritarimo yra pasirinkimo vieta
Šv. Bazilijus Didysis: prievarta išgauta priesaika nepadaro žmogaus patikimo
Šv. Kirilas Jeruzalietis: pagunda dar nėra žmogaus sprendimas
Abu veikia pasirinkdami.
Katechezė 4, 18–21 · vertimas į lietuvių kalbą
Jis neturi galios priversti prieš valią.
Katechezė 4, 18–21 · vertimas į lietuvių kalbą
Kirilas nepriskiria žmogaus nuodėmės nei žvaigždėms, nei iš anksto blogai sielos prigimčiai. Vyro ir moters siela vienodai pajėgi apsispręsti; nėra atskiros žmonių rūšies, kuri būtų sukurta nuodėmei. Todėl Siracido žodžiai apie pasirinkimą netampa kaltinimu Kūrėjui. Kūnas taip pat nėra blogio gamintojas, nuo kurio reikėtų išsigelbėti: žmogus atsakingas už tai, kam leidžia jam tarnauti.
Katechetas vieną šalia kito skaito Izaijo kvietimą norėti ir klausyti bei Pauliaus raginimą atiduoti savo narius teisumui. Jis atskiria įpirštą mintį nuo jos priėmimo. Šis skirtumas padeda blaiviai girdėti Evangeliją apie žvilgsnį: netikėtai pasirodžiusi pagunda nėra tas pat, kas sąmoningai ją maitinti. Atsakomybė nereiškia vienišumo – katechezė skirta žmonėms, besirengiantiems priimti Krikštą.
ST → NT. Izaijo kvietimas laisvai klausyti Dievo → Pauliaus mokymas kūną atiduoti teisumui → krikštui besirengiančio žmogaus atsakingas atsakas. Šiuos ST ir NT tekstus sieja pats Kirilas.
Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 4, 18–21: siela ir laisvas pasirinkimas.
Šv. Augustinas: visa širdis įsakymuose ieško meilės
Mano troškimas bejėgis, jei tu pats nevedi manęs ten, kur trokštu.
Psalmės 118 (119) aiškinimas, 33–35 · vertimas į lietuvių kalbą
Kurioje glūdi visa jo prasmė.
Psalmės 118 (119) aiškinimas, 33–35 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas psalmės prašymą suteikti supratimo, Augustinas nesiūlo vien didinti žinių apie taisykles. Įstatymo gelmėje jis atpažįsta Kristaus įvardytą Dievo ir artimo meilę. Todėl laikytis jo visa širdimi nėra padalyti gyvenimą į nepriekaištingą religinį kampelį ir likusią kasdienybę. Tai leisti meilei vienyti ir supratimą, ir veiksmą.
Tačiau psalmininkas ne vien pažada: jis meldžia, kad Dievas pats vestų įsakymų taku. Augustinas čia sustabdo savipakankamumą. Žmogaus noras yra tikras, bet jam reikia malonės, kad taptų gyvenimu. Net siaurame kelyje galima eiti išplėsta širdimi. Siracido skatinamas pasirinkimas ir psalmės prašoma pagalba todėl neprieštarauja vienas kitam.
ST → NT. Psalmėje ieškomas Įstatymo supratimas → Kristaus dvejopas meilės įsakymas, kuriuo remiasi Įstatymas ir Pranašai → malonės vedama, vientisa širdis. Šią grandinę dėlioja pats Augustinas.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Psalmės 118 (119) aiškinimas.
Šv. Ireniejus: laisvė nepaverčia meilės įsakymo mažesniu
Ne tik susilaikyti nuo blogų darbų, bet net ir nuo jų troškimo.
Prieš erezijas, IV, 13, 1–4 · vertimas į lietuvių kalbą
Juo labiau turime jį mylėti.
Prieš erezijas, IV, 13, 1–4 · vertimas į lietuvių kalbą
Ireniejus polemizuoja su bandymu supriešinti Senojo Testamento Dievą ir Kristų. Jėzus neatmeta draudimo žudyti ar svetimauti: jis veda prie troškimo, iš kurio gali išaugti veiksmas. Įsakymo gelmė saugo kitą žmogų anksčiau, negu jam padaryta matoma skriauda. Todėl pyktis ir savininkiškas geismas nėra nesvarbūs vien dėl to, kad dar nevirto nusikaltimu.
Autorius šį judėjimą aiškina kaip perėjimą iš tarnų laikysenos į laisvų vaikų santykį. Laisvas žmogus nėra mažiau įsipareigojęs tiesai. Gavęs daugiau malonės jis kviečiamas daugiau mylėti ir nesitenkinti bausmės vengimu. Tai padeda suprasti Evangelijos reikalaujamą didesnį teisumą: ne susikurti pranašesnio žmogaus įvaizdį, o gyventi iš priimtos Dievo dovanos.
ST → NT. Mozės įstatyme išsakyti prigimtiniai įsakymai → juos širdyje įvykdantis Kristaus mokymas → laisvų Dievo vaikų didesnė meilės atsakomybė. Tai Ireniejaus pabrėžiamas vieno Dievo išganymo darbo tęstinumas.
Šaltinis: Šv. Ireniejus, Prieš erezijas, IV, 13: Kristus ir įstatymo įvykdymas.
Šv. Jonas Auksaburnis: Kristus įvykdo Įstatymą ir mumyse
Jis ne tik pats jį įvykdė, bet ir mums tai suteikė.
Mato Evangelijos homilija 16, 3–4 · vertimas į lietuvių kalbą
Jų išskleidimas ir užpildymas.
Mato Evangelijos homilija 16, 3–4 · vertimas į lietuvių kalbą
Auksaburnis išskiria kelias įvykdymo prasmes. Kristuje išsipildo pranašystės; pats Jėzus gyvena be nuodėmės; jo mokymas išskleidžia įsakymų turinį. Draudimas pykti nepanaikina draudimo žudyti, bet saugo gyvybę ties blogio šaknimi. Šitaip Evangelijos reiklumas negriauna ankstesnio Dievo ugdymo.
Ypač svarbi dar viena mintis: Kristus ne tik pats padaro tai, ko buvo reikalauta. Remdamasis Laišku romiečiams, Auksaburnis sako, kad Viešpats leidžia Įstatymo teisumui išsipildyti ir mumyse. Tikėjimas nėra leidimas apsimesti, jog gyvenimas nesvarbus. Jis atveria Dievo veikimą žmoguje, kuris nebepalieka meilės vien išorinių taisyklių priežiūrai.
ST → NT. Pranašų pažadai ir Įstatymo reikalavimas → be nuodėmės gyvenantis Kristus → jo Dvasia Įstatymo teisumą įvykdo tikinčiuosiuose. Tai paties Auksaburnio cituojama Iz 53 ir Rom 8 grandinė.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Mato Evangelijos homilija 16.
Šv. Jonas Auksaburnis: Dvasia leidžia atpažinti iš anksto parengtą išganymą
Išmintimi jis vadina Evangeliją.
Pirmojo laiško korintiečiams homilija 7, 1–8 · vertimas į lietuvių kalbą
Išgelbėjimas per kryžių.
Pirmojo laiško korintiečiams homilija 7, 1–8 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas Pauliaus žodžius apie išmintį, Auksaburnis jų centre mato Evangeliją ir kryžių. Slėpinys nėra tiesiog patraukli paslaptis siauram išrinktųjų ratui. Dievas jį skelbia viešai, tačiau jo prasmė atsiveria ne vien pagal išorinius galios ir sėkmės matmenis. Pažemintas Nukryžiuotasis tampa pasaulio išganymu ir susitaikymu su Dievu.
Autorius primena Izaijo žodžius apie tai, ko žmogus pats nebūtų išgirdęs ar supratęs. Pranašų klausa jam jau buvo Dvasios dovana; dabar ta pati Dvasia atveria Kristaus darbą. Vėliau jis pateikia ir konkrečias figūras: Jonos išgelbėjimą sugretina su prisikėlimu, nevaisingų moterų motinystę – su Dievo galia dovanoti naują pradžią. Paulius kviečia ne pasigirti slaptomis žiniomis, bet dėkingai priimti Mokytoją.
ST → NT. Dvasios atverta pranašų klausa, Jona ir netikėta motinystės dovana → Kristaus kryžius, prisikėlimas ir naujas gyvenimas → Dvasios mokoma Bažnyčia. Šiuos ST pavyzdžius autorius pats pateikia homilijos 7–8 dalyse.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Pirmojo laiško korintiečiams homilija 7.
Šv. Augustinas: tarp pasiūlymo ir pritarimo yra pasirinkimo vieta
Tas, kuris įkalbinėja, nepriverčia.
Apie Viešpaties Kalno pamokslą, I, 12, 33–35 · vertimas į lietuvių kalbą
Kristui vadovaujant ir padedant.
Apie Viešpaties Kalno pamokslą, I, 12, 33–35 · vertimas į lietuvių kalbą
Augustinas skiria pasiūlymą, pasimėgavimą ir pritarimą. Jusles pasiekęs vaizdas ar atmintyje iškilusi mintis savaime dar nėra visas žmogaus sprendimas. Kalno pamokslo reiklumas siekia būtent sutikimą: ar žmogus sąmoningai leidžia geismui jį valdyti? Ši skirtis ne ragina įtariai tikrinti kiekvieną pojūtį, o padeda atpažinti, kur iš tikrųjų atiduodama valia.
Pradžios knygos žalčio, Ievos ir Adomo figūromis jis alegoriškai vaizduoja viename žmoguje vykstantį gundymą, potraukį ir sutikimą. Tai nėra teiginys, kad moterys labiau kaltos. Vėliau nuodėmę širdyje, veiksme ir įprotyje autorius sugretina su trimis Evangelijos mirusiaisiais: mergaite namuose, jaunuoliu už vartų ir Lozoriumi kape. Visus juos pasiekia prikeliantis Kristaus balsas – net įprotis nėra paskutinis žodis.
ST → NT. Pr 3 nuopuolio figūros → žmogaus širdyje vykstantis sutikimas su nuodėme → Kristaus prikėlimai atskleidžia išlaisvinimo galimybę. Šią moralinę alegoriją ir tris prikėlimus sieja pats Augustinas.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Apie Viešpaties Kalno pamokslą, I.
Šv. Bazilijus Didysis: prievarta išgauta priesaika nepadaro žmogaus patikimo
Neleisti, kad jų sielos būtų sužeistos.
Laiškas 85 · vertimas į lietuvių kalbą
Apgaulės priemonę ir progą vilkinti.
Laiškas 85 · vertimas į lietuvių kalbą
Laiške apie mokesčių rinkimą Bazilijus prašo nustoti versti žemdirbius prisiekinėti. Jis apie tai kalbėdavęs ir susirinkimuose, ir privačiai; dabar kreipiasi raštu. Rinkėjas turi rasti kitą būdą atlikti savo darbą, užuot vertęs žmogų rizikuoti sąžine. Religinis žodis negali tapti patogia administracinio spaudimo priemone.
Bazilijus nurodo ir praktinę nesėkmę: įpratę melagingai prisiekti žmonės atranda dar vieną išsisukinėjimo bei vilkinimo galimybę. Taigi daugėjant iškilmingų patvirtinimų pasitikėjimas gali mažėti. Evangelijos „taip“ ir „ne“ kviečia kurti kitokią aplinką: kalbėti tiesą ir nespausti kito religiniu grasinimu, kai pirmiausia reikia sąžiningo susitarimo.
ST → NT. Rengėjo sąsaja: ST draudimas melagingai prisiekti Dievo vardu → Kristaus reikalaujamas tiesus žodis → Bazilijaus pastanga apsaugoti žemdirbių sąžinę. Pats laiškas šios ST citatos atskirai nepateikia.
Šaltinis: Šv. Bazilijus Didysis, Laiškas 85: mokesčių rinkėjai ir priesaikos.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Domininkas Savio: prieš pakeldami akmenį pažvelkite į Nukryžiuotąjį
Šv. Marija Goreti: atleidimas nepanaikina nusikaltėlio atsakomybės
Šv. Jonas Gualbertas: nulipti nuo žirgo, kad nebetęstum keršto
Šv. Pranciškus Salezas: paklusnumą ugdo meilė, o ne nerimo spaudimas
Šv. Jonas Paulius II: užpuolikas nepavadinamas nežmogumi
Šv. Benediktas: susitaikymui reikia vietos tos pačios dienos darbotvarkėje
Šv. Tomas Akvinietis: protas ir malda tarnauja tai pačiai tiesai
Šv. Domininkas Savio: prieš pakeldami akmenį pažvelkite į Nukryžiuotąjį
Prieš pradėdami kovą turite pažvelgti į šį kryžių ir pirmą akmenį mesti į mane.
Domininko žodžiai saleziečių skelbiamoje biografijoje · vertimas į lietuvių kalbą
Saleziečių skelbiamoje biografijoje pasakojama apie du berniukus, dėl įžeidimo nusprendusius susiremti akmenimis. Domininkas mėgino juos perkalbėti, bet šie nenusileido. Nuėję už oratorijos, jie atsistojo vienas prieš kitą, pasiruošę svaidyti. Tuomet Domininkas išėjo į tarpą ir parodė mažą kryžių. Jo siūloma sąlyga pavertė tariamą garbės gynimą visai kitu klausimu: į ką iš tikrųjų bus nukreipta jų ranka?
Abu atsisakė mesti į draugą. Domininkas priminė nekaltą Kristų, pasirinkusį kentėti, užuot keršijusį. Berniukai padėjo akmenis; vienas vėliau pasakojo atleidęs jį įžeidusiam draugui ir paprašęs padėti susirasti nuodėmklausį. Evangelijos raginimas susitaikyti čia pasiekia dar nepadarytą skriaudą. Tai drąsaus taikdario hagiografinis epizodas, o ne patarimas vaikams vieniems stoti į pavojingą konfliktą.
Ryšys su skaitiniais. Taika prasideda dar prieš smurtą: pyktis neprivalo tapti veiksmu.
Šaltinis: Saleziečių skelbiama šv. Domininko Savio biografija: sustabdyta dvikova.
Šv. Marija Goreti: atleidimas nepanaikina nusikaltėlio atsakomybės
Visiškas savo kaltės pripažinimas ir atsakomybės prisiėmimas.
Šv. Jonas Paulius II apie atleidimą, 2002-07-06, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
1902 m. liepos 5 d. Le Ferjere kaime užpulta Marija Goreti kitą dieną mirė Netūno ligoninėje. Jai nebuvo nė dvylikos. Jonas Paulius II, minėdamas jos mirties šimtmetį, ypač išskyrė prieš mirtį suteiktą atleidimą užpuolikui ir troškimą kada nors sutikti jį danguje. Šis atsakas nepridengė to, kas jai padaryta, ir nepavertė smurto menkesniu blogiu.
Popiežiaus žinioje pabrėžiama ir kita istorijos pusė: žudikas turėjo pripažinti savo kaltę, prašyti Dievo bei šeimos atleidimo ir atsakyti už nusikaltimą. Marijos motina šeimos vardu atleido teismo salėje. Šis pavyzdys leidžia kartu kalbėti apie širdies laisvę ir tikrą teisingumą. Už smurtą atsakingas jį įvykdęs žmogus; aukos orumas nepriklauso nuo to, ar ji galėjo fiziškai apsiginti.
Ryšys su skaitiniais. Jėzaus mokymas apima ir keršto atsisakymą, ir pagarbą kito kūnui bei orumui.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, žinia Marijos Goreti mirties šimtmečiui, 2002-07-06.
Šv. Jonas Gualbertas: nulipti nuo žirgo, kad nebetęstum keršto
Jam dieną naktį buvo skaitomas Šventasis Raštas.
Andriejus Strumietis, Jono Gualberto gyvenimas, 32, cituojamas popiežiaus · vertimas į lietuvių kalbą
Jono Pauliaus II laiške Valombrozos vienuoliams prisimenamas jų steigėjo gyvenimą pakeitęs susitikimas. Dar būdamas riteris Jonas Gualbertas sutiko savo brolio žudiką. Jis nulipo nuo žirgo ir apkabino jį, suteikdamas atleidimą. Keršto galimybė netapo privalomu šeimos garbės įrodymu: pergalė pirmiausia buvo laimėta prieš neapykantą savyje.
Šis posūkis vedė į benediktinišką gyvenimą ir atsinaujinimo darbą Bažnyčioje. Ankstyvasis biografas Andriejus Strumietis rašo, kad menkai išsilavinęs Jonas dieną naktį klausydavosi skaitomo Rašto ir taip išmoko Dievo įstatymo bei išminties. Tai gražiai sujungia psalmės prašymą suprasti ir Evangelijos kvietimą susitaikyti: žodis įsisavinamas ne vien knygiškai, bet keičiant savo gyvenimo kryptį.
Ryšys su skaitiniais. Dievo išminties klausymasis gali išlaisvinti iš paveldėto keršto rato.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, laiškas Valombrozos benediktinams, 1999-03-21.
Šv. Pranciškus Salezas: paklusnumą ugdo meilė, o ne nerimo spaudimas
Viską daryk iš meilės, nieko – iš prievartos.
Šv. Pranciškus Salezas, laiškas, 1604-10-14 · vertimas į lietuvių kalbą
Laisvę, kuri pašalina prievartą, nerimą ir skrupulus.
Tas pats laiškas, cituojamas Benedikto XVI · vertimas į lietuvių kalbą
1604 m. spalio 14 d. laiške Joanai Pranciškai de Šantal Salezas dvasinio gyvenimo taisyklę išsako didžiosiomis raidėmis: viską daryti iš meilės. Jis nenori, kad žmogų valdytų vien baimė suklysti. Ši laisvė jam nesutampa su visų įsipareigojimų atmetimu – ji pašalina prievartą ir nuolatinį skrupulingą nerimą iš santykio su Dievu.
Benediktas XVI šį laišką pateikia kaip raktą į Salezo vadovavimą žmonėms. Pats šventasis padėjo jungti maldą, darbą ir konkrečios gyvenimo padėties pareigas, užuot kūręs šventumą vienai išskirtinei grupei. Siracido kvietimas rinktis ir Evangelijos reiklumas taip gali būti girdimi be vergystės baimei: laisvė auga, kai žmogus mokosi ne vengti meilės, o atsakyti į ją visa širdimi.
Ryšys su skaitiniais. Didesnis teisumas nėra vis stipresnė baimė: tai meilės perkeista valia.
Šaltinis: Benediktas XVI, šv. Pranciškus Salezas ir jo 1604-10-14 laiškas, 2011-03-02.
Šv. Jonas Paulius II: užpuolikas nepavadinamas nežmogumi
Malonę susitikti kaip žmonėms ir broliams.
Šv. Jonas Paulius II, kalinėms Rebibbia, 1983-12-27; Vatikano radijo įrašas · vertimas į lietuvių kalbą
Po 1981 m. gegužės 13-osios pasikėsinimo Jonas Paulius II iš ligoninės viešai atleido jį pašovusiam žmogui ir kvietė už jį melstis. Po daugiau kaip dvejų metų, 1983 m. gruodžio 27 d., Rebibbia kalėjime jis susitiko su Ali Agca. Pokalbio turinys liko privatus. Tačiau pats susitikimas buvo matomas ženklas, kad užpuolikas popiežiui netapo žmogaus vardą praradusiu priešu.
Tą dieną kreipdamasis į kalines popiežius sakė gavęs malonę susitikti kaip žmonėms ir broliams, nes bendras Tėvas yra Dievas. Jo žodžiai nebuvo pasikėsinimo paneigimas: jis tiesiai įvardijo, ką sutiktas žmogus padarė. Tai padeda suprasti Evangelijos perspėjimą apie panieką. Teisingai pavadinti blogį galima ir nepaskelbiant nusikaltusiojo nebevertu žmogiško santykio.
Ryšys su skaitiniais. Jėzus draudžia panieką, kuri kitą žmogų mintyse jau pašalina iš brolių tarpo.
Šaltinis: Vatican News, Le voci dei Papi: Jono Pauliaus II 1981 ir 1983 m. įrašai, 2021-05-12; Šventojo Sosto pontifikato kronika, Regina Caeli, 1981-05-17.
Šv. Benediktas: susitaikymui reikia vietos tos pačios dienos darbotvarkėje
Nerodyti netikros taikos.
Regula, 4, 25 · vertimas į lietuvių kalbą
Niekada nenusivilti Dievo gailestingumu.
Regula, 4, 74 · vertimas į lietuvių kalbą
Regulos ketvirtame skyriuje Benediktas sudeda labai konkrečius gerųjų darbų įrankius. Čia pat draudžiama maitinti apgaulę širdyje, rodyti netikrą taiką, melagingai prisiekti ir atsakyti blogu už bloga. Išorinis mandagumas jam dar nėra tikras susitaikymas. Burna ir širdis turi kalbėti tą pačią tiesą.
Skyriaus pabaigoje jis kviečia susitaikyti su tuo, su kuriuo susivaidyta, dar nenusileidus saulei, ir niekada nenusivilti Dievo gailestingumu. Darbų sąrašą vainikuoja būtent šio sekmadienio Pauliaus žodžiai apie Dievo parengtą gėrį. Taip bendruomenės kasdienybė ir būsimoji dovana susijungia: vienuolis mokosi tikėtis Dievo pažado neapeidamas šalia gyvenančio brolio.
Ryšys su skaitiniais. Širdies tiesa, susitaikymas ir viltis priklauso tam pačiam tikėjimo gyvenimui.
Šaltinis: Šv. Benediktas, Regula, 4: gerųjų darbų įrankiai, Saint Meinrad Archabbey leidimas.
Šv. Tomas Akvinietis: protas ir malda tarnauja tai pačiai tiesai
Apie Kristų, kuris kaip žmogus yra mūsų kelias į Dievą.
Šv. Tomas Akvinietis, Teologijos suma, I, 2, įvadas, cituojamas Benedikto XVI · vertimas į lietuvių kalbą
1273 m. gavėnią Neapolio San Domenico Maggiore bažnyčioje Tomas aiškino tikėjimą, Viešpaties maldą ir Dievo įsakymus. Gilių teologinių veikalų autorius tuos pačius dalykus skelbė ir tikintiesiems. Benediktas XVI primena šį jo darbo bruožą: aiškus mąstymas neturi uždaryti Dievo slėpinio vien specialistų kalboje.
„Teologijos sumos“ antroje dalyje Tomas nagrinėja laisvą pasirinkimą, proto, valios ir jausmų santykį, dorybes bei malonės pagalbą. Moralinis gyvenimas todėl nėra vien draudimų rinkimas. Žmogus keliauja Dievo link, o Kristus yra jo kelias. Pauliaus kalba apie Dvasios atveriamą išmintį neskatina atsisakyti proto: ji kviečia tyrinėjimą jungti su malda ir gyvenimu priimama tiesa.
Ryšys su skaitiniais. Dvasios išmintis perkeičia ne vien žinias, bet ir žmogaus pasirinkimus.
Šaltinis: Benediktas XVI, šv. Tomo Akviniečio katechezė (3), 2010-06-23.
Palyginimai
Turinys:
Jonas Kasijonas: akis uždengęs auksas ne geriau už šviną
Seneka: krisdamas akmuo sužeidžia ir pats sudūžta
Epiktetas: stiprus treniruočių varžovas parodo, ko dar reikia mokytis
Markas Aurelijus: į šaltinį mestas purvas neužgesina jo tėkmės
Šv. Kryžiaus Jonas: paukštį gali laikyti ir plonas siūlas
Šv. Pranciškus Salezas: tylos reikalaujantys pareigūnai kartais triukšmauja garsiausiai
Šv. Tomas Akvinietis: veiksmai, kaip skaičiai, turi savo matą
Jonas Kasijonas: akis uždengęs auksas ne geriau už šviną
Kasijonas pykčio aptemdytą sprendimą aiškina uždengtų akių vaizdu. Nesvarbu, ar ant vokų uždėtos aukso, ar švino plokštelės: brangesnis metalas neleidžia geriau matyti. Taip ir tariamai kilni pykčio priežastis savaime nepadaro žmogaus žvilgsnio aiškaus.
Evangelijos perspėjimas apie pyktį kviečia patikrinti ne vien savo argumento teisumą. Reikia pastebėti, ar dar pajėgiu matyti priešais esantį žmogų ir blaiviai spręsti.
Šaltinis: Šv. Jonas Kasijonas, Institucijos, VIII, 1: auksas ar švinas ant akių.
Seneka: krisdamas akmuo sužeidžia ir pats sudūžta
Seneka nevaldomą pyktį lygina su krintančiu akmeniu, kuris dūžta į tai, ką pats sutraiško. Kerštas gali atrodyti nukreiptas tik į priešą, tačiau jo judesys griauna ir keršijantį žmogų. Ši analogija jo veikale išryškina aistros praradusią savitvardą kryptį.
Jėzus sustabdo mokinį dar iki žmogžudystės. Panieka ir puoselėjamas pyktis jau žaloja santykį bei paties žmogaus laisvę; susitaikyti nėra tas pat, kas pralaimėti.
Epiktetas: stiprus treniruočių varžovas parodo, ko dar reikia mokytis
Epiktetas sunkumą lygina su imtynių trenerio parinktu stipriu partneriu. Norint pergalės neužtenka pasigirti gebėjimais: treniruotėje teks suprakaituoti. Šis stoikų įvaizdis kalba apie žmogaus atsaką į kliūtį, o ne suteikia teisę treneriui ar kitam žmogui skriausti silpnesnį.
Rengėjo sąsaja: Siracido skatinamas pasirinkimas tampa tikras ne vien palankiomis aplinkybėmis. Susidūręs su įžeidimu ar pagunda galiu mokytis atsakyti laisvai, užuot laikęs pirmą impulsą neišvengiamu.
Markas Aurelijus: į šaltinį mestas purvas neužgesina jo tėkmės
Markas Aurelijus klausia, ar išniekintas žmogus gali išlikti teisingas ir santūrus. Jis pasitelkia gyvą skaidraus vandens šaltinį: metamas purvas nesustabdo versmės, kuri toliau teka. Autorius ragina ugdyti savyje laisvę, gerumą ir paprastumą, užuot leidus įžeidimui nustatyti visą savo elgesį.
Evangelijos mokiniui tai gali priminti, kad kito panieka neprivalo tapti mano panieka jam. Atsisakyti keršto nereiškia apsimesti, jog skriaudos nebuvo.
Šaltinis: Markas Aurelijus, Sau pačiam, VIII: gyvas šaltinis; Merico Casaubono vertimas.
Šv. Kryžiaus Jonas: paukštį gali laikyti ir plonas siūlas
Kryžiaus Jonas pažymi, kad prie kojos pririštas paukštis nepakils, kol saitas nenutrūks – net jei tai tik plonas siūlas. Jis kalba apie sąmoningai puoselėjamą prisirišimą, kuris neleidžia žmogui visiškai atsiverti Dievui. Autorius atskiria tokį įprotį nuo netyčinės, nepasirinktos silpnybės.
Jėzaus mokymas apie širdį parodo, kodėl neužtenka atsisakyti vien pačių didžiausių nusikaltimų. Maža, bet nuolat ginama neištikimybė taip pat gali laikyti valią pririštą.
Šaltinis: Šv. Kryžiaus Jonas, Kopimas į Karmelio kalną, I, 11, 4.
Šv. Pranciškus Salezas: tylos reikalaujantys pareigūnai kartais triukšmauja garsiausiai
Salezas primena teismo salę, kurioje tvarką palaikantys pareigūnai, tildydami kitus, patys gali sukelti daugiau triukšmo. Taip nutinka ir širdžiai, kai žmogus su pykčiu puola slopinti savo pyktį. Vidinė sumaištis tik padidėja. Jo siūlomas kelias – švelniai susikaupti, prašyti Dievo pagalbos ir atitaisyti skriaudą konkrečiu gerumu.
Evangelijos reiklumas nereikalauja neapkęsti savęs už kiekvieną sukilusį jausmą. Svarbu grįžti prie laisvo, tiesaus ir artimą gerbiančio veiksmo.
Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Filotėja, III, 8: pykčio sutramdymas.
Šv. Tomas Akvinietis: veiksmai, kaip skaičiai, turi savo matą
Tomas įstatymą vadina veiksmų taisykle ir matu. Aiškindamas principo vaidmenį jis primena vienetą skaičių srityje: matas leidžia ne atsitiktinai spėlioti, o suprasti tvarką. Žmogaus veiksmuose šis vaidmuo tenka protui, nukreipiančiam į tikslą. Todėl įstatymas nėra vien stipresniojo užgaida.
Rengėjo sąsaja su psalme ir Evangelija: prašyti supratimo reiškia ieškoti įsakymo tikslo. Jėzus leidžia matyti, kokį gėrį saugo draudimas žudyti, svetimauti ar meluoti.
Šaltinis: Šv. Tomas Akvinietis, Teologijos suma, I–II, 90, 1: įstatymas ir matas.
Pasakojimai
Turinys:
Levas Tolstojus: viena kibirkštis išplečia dviejų kaimynų kivirčą
O. Henry: seifą atveriantis žmogus rizikuoja atverti ir savo praeitį
Oscaras Wilde’as: išmintis, kuri bijojo būti išdalyta
Nathanielis Hawthorne’as: antra jaunystė nepakeitė senų troškimų
Hansas Christianas Andersenas: kaip viena plunksna pavirto penkiomis vištomis
Broliai Grimmai: jauniausiojo gerumas pasirodė išmintingesnis už brolių pašaipą
Ezopas: kai pagaliau tikrai atėjo vilkas, žodžiu nebebuvo tikima
Levas Tolstojus: viena kibirkštis išplečia dviejų kaimynų kivirčą
Ivano ir Gavrilos šeimos anksčiau gražiai sugyveno, kol dėl kaimyno kieme padėto kiaušinio kilo ginčas. Įtarimą pakeitė įžeidimai, bylinėjimasis ir kerštas. Ivano senas tėvas ragino sustoti, bet sūnui labiau rūpėjo įrodyti savo teisumą. Galiausiai vieną naktį jis pastebėjo Gavrilą su degančiu šiaudų ryšuliu prie savo pastogės.
Užuot užgesinęs pirmą ugnį, Ivanas puolė vytis padegėjo. Kai sugrįžo, jau degė ūkiniai pastatai; vėjas nunešė liepsnas ir į kaimyno namus, sudegė pusė kaimo. Mirštantis tėvas privertė Ivaną pamatyti ir savo puoselėtą neapykantą. Po nelaimės abu kaimynai gyveno vienuose namuose, kol atsistatė savo sodybas. Jie nutraukė kivirčus ir vėl pasirinko gyventi greta.
Ryšys su skaitiniais. Jėzus stabdo blogį prie šaknies: užgesinti pirmą kibirkštį lengviau negu jau įsiliepsnojusį kerštą.
Šaltinis: Levas Tolstojus, A Spark Neglected Burns the House, vert. L. ir A. Maude.
O. Henry: seifą atveriantis žmogus rizikuoja atverti ir savo praeitį
Išėjęs iš kalėjimo seifų laužytojas Džimis Valentinas iš pradžių grįžo prie seno amato. Tačiau Elmore jis įsimylėjo Anabelę, pasivadino Ralfu Spenseriu, atidarė batų parduotuvę ir daugiau kaip metus gyveno dorai. Jau artėjo vestuvės, kai apsilankymas su sužadėtinės šeima banke staiga virto nelaime: žaisdama vyresnė mergaitė uždarė mažąją Agatą naujame seife.
Bankininkas nebegalėjo atidaryti durų, o iš vidaus girdėjosi vaiko šauksmas. Džimis nusivilko švarką, atidarė lagaminą ir išsidėliojo savo senus įrankius. Per dešimt minučių mergaitė buvo išlaisvinta. Tada jis nuėjo prie duryse laukusio detektyvo Beno Praiso, pasirengęs būti suimtas. Šis apsimetė jo neatpažįstantis ir nuėjo. Pasikeitimą parodė ne naujas vardas, o pasirinkimas gelbėti kitą, rizikuojant savo ateitimi.
Ryšys su skaitiniais. Širdies kryptis pasirodo ten, kur geras veiksmas kainuoja daugiau negu nepriekaištinga išorė.
Šaltinis: O. Henry, A Retrieved Reformation, Roads of Destiny, X.
Oscaras Wilde’as: išmintis, kuri bijojo būti išdalyta
Jaunas mokytojas ėjo per miestus ir kalbėjo žmonėms apie Dievą. Tačiau didėjant mokinių būriui jį apėmė baimė: jam atrodė, kad dalydamas pažinimą pats jį praranda. Jis nutilo, pasitraukė į olą ir saugojo likusį dvasinį turtą. Pro šalį kas vakarą eidavo jaunas plėšikas, o ryte grįždavo su purpuru ir perlais. Mokytojas jo gailėjosi, bet kalbėti nedrįso.
Sužinojęs apie jo brangesnį turtą, plėšikas pareikalavo pažinimo, paskui išėjo į Septynių nuodėmių miestą. Atsiskyrėlis tris dienas sekė iš paskos, maldaudamas grįžti. Prie pat vartų jis pagaliau atsisakė savo saugaus pasilikimo: pasikvietė jaunuolį ir atidavė jam visa, ką dar žinojo apie Dievą. Parkritusį ir verkiantį mokytoją pakėlė dieviška figūra: pažinimą dabar vainikuos tobula meilė. Tai literatūrinė alegorija apie uždarą išmintį, ne teiginys, kad mokant tikėjimas išsenka.
Ryšys su skaitiniais. Dvasios išmintis negali būti saugoma kaip nuo artimo užrakintas turtas.
Šaltinis: Oscaras Wilde’as, Poems in Prose: The Teacher of Wisdom (1894), CELT, University College Cork.
Nathanielis Hawthorne’as: antra jaunystė nepakeitė senų troškimų
Daktaras Heidegeris pakvietė keturis senus pažįstamus išbandyti jaunystės šaltinio vandenį. Pirmiausia inde atgijo daugelį metų saugota rožė. Prieš svečiams geriant daktaras pasiūlė apgalvoti taisykles naujam gyvenimui: juk dabar jie turį visą patirties išmintį. Šie tik nusijuokė – ar įmanoma po tiek klaidų jas pakartoti?
Jaunėjant kūnams sugrįžo ir ankstesni įpročiai: vienas vėl skaičiavo pelną, kitas kalbėjo politines kalbas, o trys vyrai ėmė varžytis dėl tos pačios moters. Susigrūmę jie apvertė stalą ir išliejo vandenį; rožė vėl nuvyto, visi paseno. Daktaras pareiškė pats jaunystės neberagautų, bet svečiai nusprendė keliauti į Floridą ir ieškoti šaltinio. Jų troškimas liko tas pats, nors pamoka buvo prieš akis.
Ryšys su skaitiniais. Kitokios aplinkybės ar nauja pradžia savaime nesuteikia naujos širdies; reikia keisti patį pasirinkimą.
Šaltinis: Nathanielis Hawthorne’as, Dr. Heidegger’s Experiment, Twice-Told Tales.
Hansas Christianas Andersenas: kaip viena plunksna pavirto penkiomis vištomis
Prieš užmigdama balta višta pasikrapštė, pametė plunksną ir pajuokavo apie savo grožį. Kaimynė išgirdo savaip: esą viena višta išsipešusi visas plunksnas ir nenorinti rodytis. Pelėdoms žinia pasirodė tokia nepadori, kad ją būtinai reikėjo perduoti toliau. Balandžių ir kitų paukščių pasakojime daugėjo ir nuogų vištų, ir tragiškų aplinkybių.
Galiausiai gandas sugrįžo į tą pačią vištidę: jau kalbėta apie penkias vištas, kurios iš meilės gaidžiui nusipešė ir žuvo. Pirmoji višta savęs neatpažino. Ji pasipiktino tokiu elgesiu ir panoro, kad pamokanti žinia patektų į laikraštį. Taip paukščiai vieni kitiems vis tvirčiau laidavo tiesą, nors visas triukšmas prasidėjo nuo vienos nukritusios plunksnos.
Ryšys su skaitiniais. Tiesus žodis reikalauja tikrinti tai, ką perduodame; pasipiktinimas dar nėra tiesos įrodymas.
Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas, It is quite True, vert. H. B. Paull.
Broliai Grimmai: jauniausiojo gerumas pasirodė išmintingesnis už brolių pašaipą
Jauniausias karaliaus sūnus iškeliavo ieškoti dviejų vyresniųjų. Jie juokėsi iš jo paprastumo, tačiau būtent jis neleido pramogai išardyti skruzdėlyno, nužudyti ančių ir padegti bičių lizdo dėl medaus. Trise jie pasiekė užkerėtą pilį. Norint ją išvaduoti pirmiausia reikėjo iki saulėlydžio surinkti samanose pabirusius tūkstantį perlų. Abu vyresnieji nesugebėjo ir pavirto akmenimis.
Jauniausias taip pat atsisėdo verkdamas, bet jo išsaugotos skruzdės surinko perlus. Antys iš ežero dugno ištraukė kitai užduočiai reikalingą raktą. Galiausiai bičių motinėlė padėjo tarp trijų vienodų princesių atpažinti tą, kuri buvo ragavusi medaus. Kerai nutrūko, akmeniniais tapę žmonės atgijo. Anksčiau pašieptas gerumas pasirodė turėjęs daugiau išminties negu tariamai pranašesnių brolių gudrumas.
Ryšys su skaitiniais. Žmogaus išmintį atskleidžia ir tai, kaip jis pasielgia su negalinčiu apsiginti.
Šaltinis: Broliai Grimmai, The Queen Bee, KHM 62, Project Gutenberg leidimas.
Ezopas: kai pagaliau tikrai atėjo vilkas, žodžiu nebebuvo tikima
Piemenukas nuobodžiavo ganykloje prie miško. Sugalvojęs pramogą jis ėmė šaukti apie vilką. Kaimo žmonės metė darbus ir atskubėjo gelbėti avių, tačiau rado tik besijuokiantį berniuką. Po kelių dienų jis iškrėtė tą patį pokštą. Žmonės ir vėl bėgo padėti, o jis džiaugėsi juos apgavęs.
Vieną vakarą iš krūmų iš tiesų puolė vilkas. Šįkart piemenuko šauksmas buvo tikras, bet kaimiečiai nutarė trečiąsyk nebesileisti mulkinami. Vilkas išpjovė daug avių ir pasitraukė į mišką. Pasakėčios skaudžioje pabaigoje paaiškėja, kad melas sunaikina ne vien konkretaus sakinio vertę: jis suardo pasitikėjimą, kurio prireiks tikros nelaimės valandą.
Ryšys su skaitiniais. Jėzaus „taip“ ir „ne“ saugo bendrą gyvenimą, kuriame kitu žmogumi galima pasitikėti.
Šaltinis: Ezopas, The Shepherd Boy & the Wolf, Library of Congress leidimas.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
V a. pr. Kr. pabaiga: Atėnams reikėjo išmokti vėl būti vienu miestu
1940 m. Koventris: iš sudegusio stogo iškilo kryžius
Niurnbergas: nusikaltimų vykdytojų dokumentai prabilo prieš juos pačius
1957 m. Litl Rokas: mokyklos duris užtvėrė ir sargyba, ir panieka
1962 m. spalis: laiškas ieškojo kelio, kuriuo abi pusės galėtų atsitraukti
1997–1998 m. Pietų Afrika: nužudytos dukters tėvai atėjo ir klausytis
2026 m. Kolumbija: padėti nuleidusiam ginklą pradėti kitą gyvenimą
V a. pr. Kr. pabaiga: Atėnams reikėjo išmokti vėl būti vienu miestu
Ksenofontas pasakoja, kaip po pilietinės kovos Atėnuose susitaikymą derino penkiolika pasiuntinių ir Spartos karalius Pausanijas. Susitarta gyventi taikoje, leisti žmonėms grįžti namo, išskiriant ankstesnių valdžios grupių vadovus. Į miestą sugrįžusiųjų susirinkime Trasibulas priminė duotą žodį: net patyrus skriaudą nereikia pažeisti priimtų įsipareigojimų.
Tai nebuvo nepriekaištinga taikos idilė. Ksenofontas neslepia ir vėlesnio smurto prieš Eleusine buvusius vadus. Tačiau likusius žmones susitaikyti buvo siunčiami įkalbėti jų draugai bei giminės; bendras gyvenimas turėjo pakeisti nuolatinį senų sąskaitų suvedinėjimą. Ši sudėtinga istorija rodo skirtumą tarp taikos paskelbimo ir kasdienio apsisprendimo jos laikytis.
Ryšys su skaitiniais. Įstatymo ir susitarimo neužtenka, jei širdis vis ieško progos pratęsti kerštą.
Šaltinis: Ksenofontas, Helenika, II, 4, 38–43: Atėnų susitaikymas.
1940 m. Koventris: iš sudegusio stogo iškilo kryžius
1940 m. lapkričio 14 d. bombardavimas Koventrio katedrą pavertė griuvėsiais. Tarp liekanų dvi apanglėjusios stogo sijos gulėjo kryžiaus pavidalu; jos buvo surištos ir pastatytos buvusio altoriaus vietoje. Kitas kryžius sudėtas iš trijų viduramžių stogo vinių. Ant sugriautos presbiterijos sienos atsirado trumpa malda: „Tėve, atleisk.“
Per tų pačių metų Kalėdų BBC transliaciją iš griuvėsių katedros vadovas Richardas Howardas ragino po karo dirbti drauge su buvusiais priešais. Vėliau senieji griuvėsiai liko šalia naujos katedros – sunaikinimo atminimas nebuvo užmūrytas. Iš vinių kryžiaus kilo draugystės ir susitaikymo ryšiai su Vokietijos miestais. Atleidimas čia turėjo viešą ženklą dar tada, kai karas tebevyko.
Ryšys su skaitiniais. Susitaikymas neprivalo laukti, kol išnyks visos skriaudos žymės; jis gali pakeisti tai, ką su jomis darome.
Šaltinis: Coventry Cathedral, Our story of forgiveness: 1940 m. griuvėsiai ir susitaikymas.
Niurnbergas: nusikaltimų vykdytojų dokumentai prabilo prieš juos pačius
Niurnbergo teismuose prokurorai rinko ne vien nukentėjusiųjų parodymus. Paties nacių režimo įsakymai, ataskaitos, nuotraukos ir filmai tapo įrodymais. Tarp jų buvo žemėlapis, kuriame Baltijos kraštuose ir Baltarusijoje nužudyti žydai pažymėti skaičiais bei karstų simboliais. Biurokratinė forma nepadarė žmogžudystės mažiau tikros.
Kiti dokumentai leido atsekti sprendimų grandines ir už tariamai tvarkingo administravimo pamatyti planuotą žmonių naikinimą. 1945 m. lapkričio 21 d. įžanginėje kalboje Robertas Jacksonas aiškino remsiąsis ir pačių kaltinamųjų paliktais įrašais. Šis viešas įrodymų darbas išsaugojo nusikaltimų atmintį. Evangelijos klausimas apie širdį čia suskamba labai rimtai: išorinis procedūros taisyklingumas negali pateisinti žmogaus pavertimo pašalintinu objektu.
Ryšys su skaitiniais. Didesnis teisumas klausia ne vien ar įsakymas įvykdytas, bet kokiam tikslui tarnavo žmogaus valia.
Šaltinis: United States Holocaust Memorial Museum, Niurnbergo teisme pateikti Holokausto įrodymai.
1957 m. Litl Rokas: mokyklos duris užtvėrė ir sargyba, ir panieka
1957 m. rugsėjo 4 d. Elizabeth Eckford viena atėjo prie Central High School. Kiti mokiniai rinkosi atskirai; juodaodžius paauglius pasitiko įžeidimai ir grasinimai. Gubernatoriaus atsiųsta Nacionalinė gvardija neleido jiems patekti į mokyklą. Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl segregacijos jau galiojo, tačiau teisė mokytis dar nebuvo virtusi atviromis durimis.
Rugsėjo 25 d., lydimi federalinių karių, devyni mokiniai pagaliau praleido mokykloje pirmą visą dieną. Tačiau net sargybiniai negalėjo visur jų lydėti: klasėse ir kitose patalpose patyčios tęsėsi. Ši detalė parodo, kodėl vien pašalinti išorinę užtvarą neužtenka. Reikia žmonių, kurie atsisakytų paniekos ir gerbtų kito orumą tada, kai jų elgesio niekas neprižiūri.
Ryšys su skaitiniais. Jėzaus perspėjimas apie įžeidimą nėra smulkmena: panieka gali tapti ilgai veikiančia žmogaus atskyrimo sistema.
Šaltinis: U.S. National Park Service, The Little Rock Nine: 1957 m. mokyklos integracija.
1962 m. spalis: laiškas ieškojo kelio, kuriuo abi pusės galėtų atsitraukti
Kubos raketų krizės metu vieši valstybių pareiškimai neatskleidė visų derybų. 1962 m. spalio 28 d. konfidencialiame laiške Nikita Chruščiovas Johnui F. Kennedy aptarė Roberto Kennedy ir sovietų ambasadoriaus Anatolijaus Dobrynino pokalbį. Jame buvo kalbėta apie amerikiečių raketų bazes Turkijoje ir kelių mėnesių laiką joms pašalinti.
Chruščiovas rašė suprantąs, kodėl šio klausimo JAV prezidentas nenori svarstyti viešai, ir sutinkąs tęsti konfidencialų bendravimą. Laiško pabaigoje jis perspėjo: krizė gali pasikartoti, jei pavojingos problemos bus tik atidėtos. Šis dokumentas nepadaro nė vieno vadovo neklystančiu taikdariu, bet leidžia pamatyti konkrečią taikos darbo pusę – ieškoti įgyvendinamo sprendimo, užuot reikalavus vien viešo varžovo pažeminimo.
Ryšys su skaitiniais. Susitaikyti kartais reiškia sudaryti kitam galimybę atsitraukti nuo blogio, o ne užspausti jį į keršto kampą.
Šaltinis: N. Chruščiovo konfidencialus laiškas J. F. Kennedy, 1962-10-28, FRUS VI, 70.
1997–1998 m. Pietų Afrika: nužudytos dukters tėvai atėjo ir klausytis
1993 m. rugpjūčio 25 d. Keiptauno Gugulethu rajone nužudyta amerikietė tyrėja Amy Biehl, vežusi namo koleges. Užpuolikai buvo nuteisti, o vėliau kreipėsi į Tiesos ir susitaikymo komisijos Amnestijos komitetą. Į 1997 m. liepos klausymus iš JAV atvyko jos tėvai Linda ir Peteris. Jie klausėsi parodymų apie tai, kas buvo padaryta jų dukteriai.
Kreipdamasis į komitetą Peteris atskyrė savo šeimos laikyseną nuo teisės spręsti už visą šalį. Jis palaikė procesą, tačiau klausė ir kaip buvę kaliniai bus parengiami sugrįžti į bendruomenę bei jai padėti. 1998 m. paskelbtas sprendimas suteikti amnestiją. Ši istorija nėra greitas receptas kiekvienai aukai: ji rodo konkrečių tėvų pastangą matyti ir kaltę, ir būsimą bendrą gyvenimą.
Ryšys su skaitiniais. Susitaikymui reikia tiesos apie skriaudą ir atsakingo klausimo, kaip nebepakartoti smurto.
Šaltinis: Pietų Afrikos TRC Amnestijos komiteto sprendimas Amy Biehl byloje, 1998-07-28.
2026 m. Kolumbija: padėti nuleidusiam ginklą pradėti kitą gyvenimą
2026 m. balandžio 14 d. JT Kolumbijoje paskelbtoje ataskaitos apžvalgoje kalbama apie daugiau kaip 11 tūkstančių buvusių kovotojų, tebedalyvaujančių sugrįžimo į civilinį gyvenimą programoje. Iš 22 teritorinių mokymo ir reintegracijos erdvių devyniolikoje jau buvo įforminta žemės nuosavybė. Taikos pažadas čia įgavo labai apčiuopiamą formą: vietą gyventi ir galimybę kurti pragyvenimą.
Apžvalga kartu nurodė skaudžią ribą: dauguma buvusių kovotojų gyveno už šių erdvių, išliko rimtų saugumo grėsmių, o ataskaitiniu laikotarpiu patvirtinti keturi jų nužudymai. Todėl ginklų padėjimas dar nebuvo darbo pabaiga. Reikėjo žemės, būsto, viešųjų paslaugų, ekonominių galimybių ir apsaugos. Naują pasirinkimą svarbu ne vien paskelbti, bet ir kasdien padėti jam išlikti.
Ryšys su skaitiniais. Evangelijos taika apima ir atkaklų darbą, kad atsisakęs smurto žmogus galėtų laikytis kitos gyvenimo krypties.
Šaltinis: JT Kolumbijoje, taikos susitarimo įgyvendinimas ir buvusių kovotojų grįžimas, 2026-04-14.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Leonas XIV: neužtenka mažiausios teisumo normos
2. Pranciškus: susitaikymas paliečia ir mūsų santykį su Dievu
3. Benediktas XVI: meilės gebėjimą dovanoja Dvasia
4. Šv. Jonas Paulius II: Dievo įstatymas saugo laisvę
5. Šv. Augustinas: prašyti gebėjimo įvykdyti
6. Platonas: patirta skriauda nesuteikia teisės skriausti
7. Immanuelis Kantas: žmogus negali būti vien priemonė
8. Williamas Shakespeare’as: tiesa sau ir kitam turi susitikti
9. Blaise’as Pascalis: neužsidaryti nė viename kraštutinume
10. Tomas Kempietis: taikdarystė prasideda nuo vidinės laikysenos
1. Leonas XIV: neužtenka mažiausios teisumo normos
Mažiausio teisumo neužtenka; reikia didelės meilės.
Viešpaties angelas, 2026-02-15 · vertimas į lietuvių kalbą
Įsakymas parodo kryptį į meilės pilnatvę.
Šaltinis: Leonas XIV, Viešpaties angelas, 2026-02-15.
2. Pranciškus: susitaikymas paliečia ir mūsų santykį su Dievu
Mūsų santykis su Dievu negali būti nuoširdus, jei nesame pasirengę susitaikyti su artimu.
Viešpaties angelas, 2014-02-16 · vertimas į lietuvių kalbą
Dovana prie aukuro neapeina brolio.
Šaltinis: Pranciškus, Viešpaties angelas, 2014-02-16.
3. Benediktas XVI: meilės gebėjimą dovanoja Dvasia
Per tikėjimą Kristumi galime atsiverti Šventosios Dvasios veikimui; ji padaro mus pajėgius gyventi dieviškąja meile.
Viešpaties angelas, 2011-02-13 · vertimas į lietuvių kalbą
Dievo išmintis nėra vien iš išorės pateiktas reikalavimas.
4. Šv. Jonas Paulius II: Dievo įstatymas saugo laisvę
Dievo įstatymas nemažina ir juo labiau nepanaikina žmogaus laisvės; priešingai, ją saugo ir ugdo.
Veritatis splendor, 35, 1993-08-06 · vertimas į lietuvių kalbą
Laisvas pasirinkimas nėra gėrio ir blogio savavališkas pervadinimas.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Veritatis splendor, 35, 1993-08-06.
5. Šv. Augustinas: prašyti gebėjimo įvykdyti
Duok, ką įsakai, ir įsakyk, ką nori.
Išpažinimai, X, 29, 40 · vertimas į lietuvių kalbą
Psalmės prašomas supratimas ir ištikimybė yra malonės dovana.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Išpažinimai, X, 29, 40.
6. Platonas: patirta skriauda nesuteikia teisės skriausti
Neturime keršyti ar mokėti blogu už bloga niekam, kad ir kokį blogį iš jo būtume patyrę.
Kritonas, 49c, Sokrato žodžiai dialoge · vertimas į lietuvių kalbą
Sokratas dialoge ieško nuoseklaus atsako į neteisybę; šis fragmentas padeda kalbėti apie keršto atsisakymą.
7. Immanuelis Kantas: žmogus negali būti vien priemonė
Veik taip, kad žmogiškumą […] kiekvienu atveju laikytum ir tikslu, niekada – vien priemone.
Dorovės metafizikos pagrindai, II · vertimas į lietuvių kalbą
Autorius principą taiko tiek sau, tiek kiekvienam kitam žmogui. Jis padeda įvardyti, ką pažeidžia savininkiškas žvilgsnis ir melagingas pažadas.
Šaltinis: Immanuelis Kantas, Dorovės metafizikos pagrindai, II, vert. Thomas Kingsmill Abbott.
8. Williamas Shakespeare’as: tiesa sau ir kitam turi susitikti
Visų pirma būk ištikimas sau. […] Tuomet negalėsi būti netikras jokiam žmogui.
Hamletas, I, 3, Polonijaus žodžiai Laertui · vertimas į lietuvių kalbą
Tai dramos veikėjo patarimas. Jis primena burnos ir širdies tiesos ryšį, o ne leidimą kiekvieną savo norą laikyti teisingu.
Šaltinis: Williamas Shakespeare’as, Hamletas, I, 3, Polonijaus patarimas.
9. Blaise’as Pascalis: neužsidaryti nė viename kraštutinume
Du kraštutinumai: atmesti protą ir pripažinti vien protą.
Mintys, 253, Brunschvicgo numeracija · vertimas į lietuvių kalbą
Pauliaus žodžiai apie Dvasią kviečia priimti apreikštą išmintį, nepaverčiant tikėjimo nemąstymu.
Šaltinis: Blaise’as Pascalis, Mintys, 253, vert. W. F. Trotter.
10. Tomas Kempietis: taikdarystė prasideda nuo vidinės laikysenos
Pirmiausia pats išlaikyk taiką, tada galėsi būti taikdarys ir kitiems.
Kristaus sekimas, II, 3, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Tai kvietimas neplatinti savo nerimo ir pykčio; ramybė neatleidžia nuo pareigos užstoti skriaudžiamąjį.
Šaltinis: Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, II, 3, vert. William Benham.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Pamokslui pasirengė beveik visi – tik skyriaus nebuvo
Asilas paskolos sutarties neskaitė ir viską sugadino
Mėsa dingo, o katė kažkodėl liko be vietos skaičiavime
Atleidimas galioja, bet tik iki pasveikimo
Mergaitė Dievui pateikė dvi skirtingas užduotis
Sokratas nepanoro pradėti bylos prieš asilą
Vatikano darbuotojų skaičius priklauso nuo klausimo
Pamokslui pasirengė beveik visi – tik skyriaus nebuvo
Pamokslininkas praneša, kad kitą savaitę kalbės apie melą. Namų darbams prašo perskaityti septynioliktą Morkaus Evangelijos skyrių. Kitą kartą prieš pradėdamas teiraujasi, kas užduotį atliko. Beveik visi pakelia rankas.
Pamokslininkas patenkintas: – Labai gerai. Kaip tik jums šįryt ir norėjau kalbėti. Morkaus Evangelijoje septyniolikto skyriaus nėra!
Ryšys su skaitiniais. Tiesiam žodžiui kartais reikia paprasto atsakymo: neperskaičiau.
Šaltinis: Elder’s Digest, You Shall Not Lie, 2009/3, įžanginis juokelis.
Asilas paskolos sutarties neskaitė ir viską sugadino
Draugas prašo Nasredino paskolinti asilą porai valandų. Nasredinas nenori, bet tiesiai atsakyti taip pat nesiryžta. Paaiškina jau paskolinęs jį kitam draugui. Svečias beveik patiki ir suka išeiti, kai iš tvarto pasigirsta garsus bliovimas. Ir dar vienas. Visai nepaskolintas asilas.
Draugas atsigręžia: Nasredinas jį apgavo! Šis ne sutrinka, o pats pasipiktina: – Kuo tu tiki – manimi ar asilu?
Ryšys su skaitiniais. Kai nenorime pasakyti tiesaus „ne“, tenka pykti net ant tiesą pranešusio asilo.
Šaltinis: Stories from Hodja Nasreddin, Nasreddin and His Donkey.
Mėsa dingo, o katė kažkodėl liko be vietos skaičiavime
Nasredinas pakviečia draugų pietų, parneša tris svarus mėsos ir palieka ją paruošti. Tačiau žmona pati viską suvalgo. Svečiams susėdus mėsos nėra. Paklausta paaiškina: ją suėdė katė. Nasredinas atneša svarstykles ir pasveria katę. Ji sveria lygiai tris svarus.
Jis rodo į svarstykles ir mėgina išspręsti uždavinį. Jei čia katė, kur mėsa? – O jeigu čia mėsa, tai kur katė?
Ryšys su skaitiniais. Melo painiavą kartais išardo vienas nuoseklus klausimas.
Šaltinis: ERIC ED144381, A Puzzle: Nasrudino katė ir trys svarai mėsos.
Atleidimas galioja, bet tik iki pasveikimo
Du bendruomenės vyrai seniai susipykę. Vienas sunkiai suserga ir pasikviečia Ziką pasikalbėti. Po ilgo pokalbio apie jų nesutarimus Zika jau rengiasi išeiti. Ligonis dar nori patikslinti vieną, jo manymu, labai svarbią sąlygą.
– Jeigu mirsiu, tau atleidžiu. Bet jeigu pasveiksiu – viskas lieka kaip buvę!
Ryšys su skaitiniais. Susitaikymas neatšaukiamas vos pasijutus stipresniam.
Šaltinis: The Word and Work, 1993 m. vasaris, Forgiveness: The Wrong Way of Doing It.
Mergaitė Dievui pateikė dvi skirtingas užduotis
Carrollas E. Simcoxas cituoja trumpą mergaitės maldą. Pirmoji jos dalis skamba visiškai įprastai, bet paskui ji paprašo dar vieno dalyko: – Dieve, padaryk visus blogus žmones gerus, o visus gerus žmones – malonius.
Ryšys su skaitiniais. Nepriekaištingu laikantis žmogus dar gali išmokti švelnumo ir pagarbos.
Šaltinis: Carroll E. Simcox, The Words of Our Worship, mergaitės malda apie gerumą ir malonumą.
Sokratas nepanoro pradėti bylos prieš asilą
Diogenas Laertietis pasakoja, kad ginčų metu Sokratui tekdavo patirti ir grubų elgesį. Kartą gavęs spyrį jis nepuolė atsilyginti. Stebėtojas nustebo: kaip galima taip ramiai tai pakęsti?
Sokratas atsakė kitu klausimu: – Jei man būtų įspyręs asilas, ar norėtum, kad jį paduočiau į teismą?
Ryšys su skaitiniais. Patirtas įžeidimas neprivalo perimti mūsų savitvardos.
Šaltinis: Diogenas Laertietis, Žymiųjų filosofų gyvenimai, II, 21, Sokrato atsakas į spyrį.
Vatikano darbuotojų skaičius priklauso nuo klausimo
Pranciškus, 2019 m. kalbėdamas Komunikacijos dikasterijos darbuotojams, prisiminė Jonui XXIII priskiriamą anekdotą. Popiežiaus paklausė: – Kiek žmonių dirba Vatikane?
– Maždaug pusė. Pranciškus savo susitikime jau iš anksto pasitikslino, ar visi dirba, ir sulaukė teigiamo atsakymo. Šį kartą garsi istorija turėjo laimingą tęsinį.
Ryšys su skaitiniais. Vien būti įrašytam į sąrašą dar nėra tas pat, kas kasdien atlikti tai, kam esame pašaukti.
Šaltinis: Pranciškus, kalba Komunikacijos dikasterijai, 2019-09-23: Jono XXIII anekdotas.