Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės)


Homilijos


Gyvoji duona

5 min skaityti

Ką tik girdėjome Kristaus žodžius: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tos duonos, gyvens per amžius”. Ką tai reiškia? Gal žmogus turi kitokią gyvybę, kuriai reikia kitokios duonos? Iš tiesų vien žemiškos duonos žmogui nepakanka. Mūsų tautos…

Pagalba mums, silpniems

4 min skaityti

Mieli tikintieji, mes kiekvienose Mišiose be išimties girdime Kristaus žodžius, sakomus centrinės Mišių dalies – konsekracijos pabaigoje: „Tai darykite mano atminimui.“ Kristus norėjo, kad ne tik aukotume nekruvinąją eucharistinę auką Jam atminti, bet ir kitiems, lyg pačiam Jėzui, darytume gerus…

Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas – Devintinės

7 min skaityti

Jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės. Brangūs broliai ir seserys, Šiandieną mes švenčiame Švenčiausiojo Sakramento – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę. Šis liturginis šventimas mus perkelia į Didžiojo Ketvirtadienio vakarą, kada Kristus, paskutinės vakarienės…

Švenčiame ir liudijame

5 min skaityti

Šiandien ne tik pamokslaujama, bet ir šventiška iškilme parodoma, ką reiškia Eucharistija. Pats Jėzus Evangelijoje prisistato kaip dovana: „Aš esu gyvoji duona.“ Šios iškilmės turinys: Dievas Jėzuje Kristuje tapo vienu iš mūsų ir visam laikui pasilieka duonos ir vyno pavidalais.…

Šventoji puota

5 min skaityti

Ketvirtadienį, savo mirties išvakarėse, Paskutinės vakarienės su apaštalais metu, Viešpats Jėzus įsteigė Eucharistijos sakramentą, įsakydamas savo mokiniams jį išsaugoti kaip jo kančios ir prisikėlimo atminimą. Kiekvieną Didįjį ketvirtadienį Bažnyčia švenčia šį pirmosios Eucharistijos metinį minėjimą vakaro Mišiomis ir Švenčiausiojo Sakramento…

Tikėjimo paslaptis

5 min skaityti

Kristaus Kūnas ir Kraujas Mes skelbiame, Viešpatie,tavo mirtį ir išpažįstametavo prisikėlimą, kol Tuateisi garbėje.  Kai Mišiose iškeliami eucharistiniai pavidalai, po kuriais slepiasi gyvasis Kristus, kunigas džiaugsmingai sušunka: „Tikėjimo paslaptis!” Ar tada mūsų širdys „nedega” (plg. Lk 24, 32)? Ar tada…

Rodyti daugiau

Pagalbinė medžiaga


Iš 16, 4: Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Sakau tau, aš lysiu jums duona iš dangaus. Kasdien žmonės teeina ir tepasirenka tik tiek, kiek pakaktų vienai dienai, kad išbandyčiau, ar jie laikosi mano įsakymo, ar ne.”

Ez 36, 23-27: Pašventinsiu savo didį, tautose išniekintą vardą, kurį jūs išniekinote jų akyse, ir žinos tautos, kad aš esu VIEŠPATS, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kai per jus apreikšiu jų akyse savo šventumą. 24Atimsiu jus iš tautų, surinksiu iš visų kraštų ir parvesiu į jūsų žemę. 25Nuplausiu jus tyru vandeniu, bus nuvalyti visi jūsų nešvarumai, visi jūsų stabai bus pašalinti. 26Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmens širdį ir duosiu jums jautrią širdį. 27Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte. 

Mt 20, 28: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.

Lk 22, 19-20: Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. 20 Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“.

Jn 4, 10-14: Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“ 11 Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? 12 Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ 13 Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. 14 O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

Jn 7, 38-39: Kas mane tiki, – kaip Raštas sako, – iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės“. 39 Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

Ef 5, 1-4: Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai, 2 ir gyvenkite meile, nes ir Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui. 3 Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip pridera šventiesiems; 4 taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas – jums tai netinka, verčiau tebūna dėkojimas.

Ef 5, 25-27: Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, 26 kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, 27 kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.

Tit 2, 14: Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams.

Žyd 10, 4-17: Juk neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. 5 Todėl, ateidamas į pasaulį, jis byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. 6 Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. 7 Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios! 8 Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tų nebenori, nemėgsti, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – 9 jis paskui paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena ir nustato kita. 10 Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams. 11 Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. 12 O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, 13 laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. 14 Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. 15 Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi: 16 Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse, 17 ir daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių nei jų nedorybių.

1 Pt 2, 1-5: Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas, 2lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui, 3jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats. 4Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. 5Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.

Šaltinis: http://biblija.lt

KBK 790, 1003, 1322–1419: šventoji Eucharistija;

KBK 805, 950, 2181–2182, 2637, 2845: Eucharistija ir tikinčiųjų bendrystė;

KBK 1212, 1275, 1436, 2837: Eucharistija kaip dvasinis maistas.

Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29

3 dalykai, kurių šunys neėda

1 min skaityti

Atspėkite, kokie yra trys dalykai, kurių šunys neėda? Tai filosofo smegenys, davatkos liežuvis ir kunigo ausis.

Amžino gyvenimo troškimas

1 min skaityti

Žmogus ateina pas rabiną ir sako: – Rabine, noriu gyventi amžinai. Ką man daryti? Rabinas sako:- Ženykis.- Bet kaip, argi aš tada galėsiu gyventi amžinai?- Ne, sako rabinas, tada šis noras praeis.

Ar žinote, kas aš esu?

1 min skaityti

Kartą oro uoste vienas žmogus aplenkė visą eilę žmonių ir braudamasis į priekį kiša savo bilietą. – Stokite į eilės galą, – jam sušuko šalia stovinti moteris. – Aš labai skubu, – atsakė žmogus. – Mes juk visi skrisime tuo…

Dievo ir sielos niekas nematė

1 min skaityti

Viename lietuvių mitinge jaunas socialistas, apsimesdamas dideliu mokslininku, šaukė: „žmonės, nebūkite kvaili: ko nematome, to ir nėra! Aš nieko nepripažįstu, ko mano akys nemato. Žmogaus sielos niekas nematė. Nors gydytojai pjaustė visą žmogaus kūną, bet sielos nerado. O toliau, kas…

Gal aš jį pakrikštijau…

1 min skaityti

Ateina žmogus pas kunigą ir sako: – Tubikas mirė. – Čia Jūsų artimasis? – klausia kunigas. – Mano šuo… Gal galėtumėt palaidoti?- Kaip jūs drįstate niekinti Dievo namus su tokiu prašymu! – užsiplieskė kunigas.- Tai kur man dabar dėti tuos…

Gera pradžia ir pabaiga

1 min skaityti

Klierikas klausia seminarijos dvasios tėvo:– Tėve, koks turi būti pamokslas?– Jis turi turėti gerą pradžią ir gerą pabaigą. O taureikės kuo labiau vieną prie kito priartinti. Šaltinis: žurnalas „Artuma”, 2009 m. vasaris

Rodyti daugiau

Mirkime su Kristumi, kad kartu su juo gyventume

2 min skaityti

Mes matome, jog mirtis yra laimėjimas, o gyvenimas yra kančia. Ne veltui Paulius sakė: Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Kas gi yra Kristus, jei ne kūno mirtis ir dvasios gyvastis? Užtat mes turime su juo numirti, kad kartu su juo gyventume. Kasdieną pasistenkime iš tiesų numirti, idant, pamažu atsiribodama, mūsų siela išmoktų nepaisyti kūniškų troškimų, ir tarytum pakilusi į aukštumas, kur jos neįstengia pasiekti ir užvaldyti žemiški geiduliai, ji priimtų mirties atvaizdą, kad jai netektų patirti mirties…

Amžinas poilsio ir džiaugsmo būstas

1 min skaityti

Dangus yra amžinas poilsio ir džiaugsmo būstas, kuriame mes, pamiršę visus žemiškus rūpesčius, galėsime mėgautis artimu bendravimu su Dievu. Šv. Efremas Siras

Ar čia nesu aš, tavo Motina? / Nican Mopohua (Gvadalupė)

4 min skaityti

1531 m. gruodžio pradžioje vienas neturtingas malonaus būdo indėnas, vardu Jonas Didakas, kilęs iš Kuatitlano, o šios gyvenvietės sielovada priklausė Tlatelolko vienuoliams, ankstų šeštadienio rytą keliavo į Tlatelolką, į šventąsias Mišias. Kai atėjo prie kalvos, vadinamos Tepejaku, jau švito. Jis išgirdo virš kalvos giesmę. Kai giesmė liovėsi ir eiti toliau nebebuvo kelio, išgirdo, kad jį šaukia nuo kalvos viršūnės: „Mylimasis Jonai Didakai“, – buvo jam pasakyta. Tuojau pat išdrįso užkopti ten, iš kur šaukiamas suprato esąs. Užlipęs ant kalvos, išvydo stovinčią ponią,…

Ar Jėzui rūpėjo pinigai?

1 min skaityti

Jėzus kalbėjo apie pinigus daugiau negu bet kuria kita tema: 12 iš 38 Jėzaus palyginimų yra būtent apie pinigus. Ne veltui popiežius Pranciškus yra sakęs, kad mūsų artimo meilės prasideda nuo piniginės.

Atleisti sunku

1 min skaityti

Atleidimą visi laiko mielu dalyku, kol neprireikia patiems atleisti.C. S. Lewis

Auka džiuginu Dievą

1 min skaityti

„Meilė yra tai, kuo Dievas mane džiugina, skausmai yra tai, kuo aš džiuginu Jį. Taigi trokšti sveikatos būtų siekti malonumo sau ir nesistengti palengvinti Jėzui. Kaip aš myliu kryžių ir tik jį vieną, nes visad regiu jį ant Jėzaus pečių. Jėzus tikrai mato, kad visu gyvenimu, visa širdimi esu pasišventęs Jam ir Jo kančiai.” Šv. Tėvas Pijus

Rodyti daugiau

99 metų nacionalinis didvyris

1 min skaityti

Britanijoje kapitonas Tomas Mooras galėjo judėti tik su vaikštyne ir, nors buvo 99 metų amžiaus, norėjau kaip nors per pandemiją padėti nacionalinei sveikatos priežiūros tarnybai. Jis sugalvojo 100 kartų apeiti savo sodelį, tuo pačiu paminėti savo 100-tąjį gimtadienį ir per…

Ar čia nesu aš, tavo Motina?

4 min skaityti

Iš pasakojimo, tradiciškai vadinamo Nican Mopohua(Iš XVI a. Meksiko arkivyskupijos archyvo) 1531 m. gruodžio pradžioje vienas neturtingas malonaus būdo indėnas, vardu Jonas Didakas, kilęs iš Kuatitlano, o šios gyvenvietės sielovada priklausė Tlatelolko vienuoliams, ankstų šeštadienio rytą keliavo į Tlatelolką, į šventąsias Mišias.…

Batai ar kojinės pirmiau?

1 min skaityti

Ką pirmiau dedamės – batus ar kojines? Žinoma, kad kojines, – atsakysite. Taip ir gyvenime svarbu, ką darome darome pirmiau.

Dievas turi visą amžinybę

1 min skaityti

Vienerių metų berniukas susilaužė nugarą krisdamas nuo laiptų. Jis praleido savo vaikystę ir jaunystę nuolat važinėdamas į ligonines. Meidstouno vyskupas Gavinas Reidas kartą kalbėjosi su juo bažnyčioje. Berniukas pastebėjo: „Dievas yra teisingas”. Vyskupas Gavinas paklausė: „Kiek tau metų?” – „Septyniolika”,…

Ką reikėtų pakeisti Bažnyčioje?

1 min skaityti

Kartą Motinos Teresės paklausė: „Ką, Jūsų nuomone, reikėtų pakeisti Bažnyčioje?” Ji atsakė: „Jus ir mane”.

Karate meistras

1 min skaityti

Vienas žmogus, kuris turėjo Karate juodą diržą, viename klube leidosi sumušamas keleto vyrų. Kai grįžus namo jo žmona paklausė, kodėl jis nepasipriešino, šis atsakė: aš nebijau smūgių, esu prie jų pripratęs ir nuo jų užsiblokavau. Tačiau bijojau veltis į muštynes,…

Rodyti daugiau