Jėzaus, nuolankaus ir taikaus karaliaus, įžengimas

Mt 11, 29-30: Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. ³⁰ Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.

Iz 9, 5-6: Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“. ⁶ Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę: tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys!

Iz 42, 1-4: „Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi. Apgaubiau jį savo dvasia, kad neštų tautoms teisingumą. ² Ne šauksmu ar pakeltu balsu, – gatvėje nesigirdės jo balso. ³ Net palaužtos nendrės nelauš nei blėstančio dagčio negesins. Jis tikrą neš teisingumą. ⁴ Nepails ir nevilčiai nepasiduos, teisingumą kurdamas žemėje. Jo mokymo lauks tolimosios salos“.

Jer 23, 5-6: „Tikėkite manimi, – tai VIEŠPATIES žodis, – ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią Atžalą. Kaip karalius jis viešpataus ir sumaniai vykdys krašte, kas teisinga ir teisu. ⁶ Jo dienomis Judas bus išgelbėtas, ir Izraelis saugiai gyvens. Jis bus vadinamas šitokiu vardu: ‘VIEŠPATS mūsų teisumas’“.

Zch 2, 14: Krykštauk ir džiaukis, Ziono dukra! Juk štai ateinu gyventi su tavimi, – tai VIEŠPATIES žodis.

Zch 9, 9-10: Didžiai džiūgauk, Ziono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale! Štai tavo karalius pas tave ateina, jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo – ant asiliuko, asilės jauniklio. ¹⁰ Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo ir karo žirgus iš Jeruzalės; karo lankas bus sulaužytas, jis skelbs taiką tautoms. Jo valdžia bus nuo jūros lig jūros ir nuo Upės lig žemės pakraščių.

Nuolanki Kristaus kančia

Išm 2, 12-20: „Patykokime tad teisiojo žmogaus, nes jis mus varžo ir priešinasi mūsų darbams, – prikaišioja mums nusižengimais Įstatymui ir kaltina mus už netikusį mūsų auklėjimą. ¹³ Jis skelbiasi pažįstąs Dievą ir save vadina VIEŠPATIES vaiku. ¹⁴ Mums jis gyvas mūsų sumanymų priešas, – vien jį pamačius, darosi nemalonu, ¹⁵ nes jo gyvenimo būdas ne kaip visų žmonių ir jo keliai labai keisti. ¹⁶ Jam mes esame lyg netikri pinigai, ir mūsų kelių jis vengia kaip purvo. Jis skelbia, kad teisiųjų likimas yra laimė, ir giriasi, kad Dievas yra jo tėvas. ¹⁷ Pažiūrėkime tad, ar jo žodžiai yra tikri, sužinokime, kas jam atsitiks sulaukus gyvenimo galo. ¹⁸ Juk jeigu teisusis yra Dievo vaikas, Dievas padės jam, išgelbės jį iš priešų rankos. ¹⁹ Ištikime jį užgaule ir kančia, kad pažintume jo būdo švelnumą ir išmėgintume jo kantrybę. ²⁰ Pasmerkime jį gėdingai mirčiai, nes, jo paties žodžiais tariant, Dievas juo pasirūpins“.

Ps 22, 2-19.28-30: ² Ai, mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai? Kodėl esi toks tolimas, – toli nuo mano maldos, nuo mano dejonės šauksmo. ³ Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai, ir naktį, bet ramybės nerandu. ⁴ Betgi tu esi Šventasis, – tavo sostas – Izraelio šlovės giesmės! ⁵ Tavimi mūsų protėviai rėmėsi, – jie pasitikėjo, ir tu juos gelbėjai. ⁶ Tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti, tavimi pasitikėjo ir nenusivylė. ⁷ Bet aš kirminas, o ne žmogus, – vienų išjuoktas, kitų paniekintas. ⁸ Visi, kas mane mato, iš manęs tyčiojasi ir šaipydamiesi kraipo galvas. ⁹ „Pasitikėjo VIEŠPAČIU, tegelbsti jį, – tegu išvaduoja, jei juo gėrisi!“ ¹⁰ Vis dėlto tu išvedei mane iš įsčių, saugojai mane prie motinos krūtinės. ¹¹ Tavo rūpesčiui buvau patikėtas nuo gimimo, nuo motinos įsčių tu buvai mano Dievas. ¹² Nesitolink nuo manęs, nes man sunku ir nėra kas man padėtų! ¹³ Mano priešai apstoja mane lyg jaučiai, stiprūs Bašano jaučiai apgula mane; ¹⁴ atveria plačiai į mane savo žiotis lyg plėšrūs ir riaumojantys liūtai. ¹⁵ Esu lyg ant žemės išlietas vanduo, visi mano kaulai išnarstyti; lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje. ¹⁶ Gerklė man išdžiūvusi lyg molio šukė, mano liežuvis limpa prie gomurio; tu guldai mane į mirties dulkes. ¹⁷ Juk mane šunys apgula iš visų pusių, nedorėlių gauja mane apspinta; jie drasko man rankas ir kojas; ¹⁸ galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. Mano priešai spokso į mane ir džiaugiasi, ¹⁹ dalijasi tarp savęs mano drabužius ir dėl mano apdaro kaulelius meta. <..> ²⁸ Visi žemės pakraščiai atsimins ir gręšis į VIEŠPATĮ, visų tautų žmonės puls prieš jį kniūbsčia. ²⁹ Juk VIEŠPATS yra Valdovas, – jis viešpatauja tautoms. ³⁰ Jam iš tikrųjų žemai lenksis visi, kurie miega žemėje, prieš jį lenksis visi, kurie žengia į dulkes. Ir aš jam gyvensiu.

Iz 53: ¹ „Kas galėtų patikėti, ką mes girdėjome? Kam buvo apreikšta VIEŠPATIES ranka? ² Jis išaugo nelyginant atžala jo akivaizdoje, kaip šaknis iš sausos žemės. Jis nebuvo nei patrauklus, nei gražus: matėme mes jį, bet nepamėgome. ³ Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, – toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. Jis buvo paniekintas, laikėme mes jį nieku. ⁴ Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė. O mes laikėme jį raupsuotu, – Dievo nubaustu ir nuvargintu. ⁵ Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, mes buvome išgydyti jo žaizdomis. ⁶ Visi mes lyg avys pakrikome, kiekvienas eidamas savuoju keliu, o VIEŠPATS uždėjo ant jo kaltę mūsų visų. ⁷ Nors ir buvo žiauriai kankinamas, bet pakluso, – burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė žodžio. ⁸ Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas, ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą? Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto ir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę, ⁹ kapas jam buvo skirtas tarp nedorėlių, laidojimo vieta su piktadariais, nors jis nebuvo padaręs nieko bloga nei ištaręs melagingo žodžio. ¹⁰ {Bet VIEŠPATS norėjo, kad jis kentėtų negalią.} Kai save atiduos kaip auką už nuodėmę, matys palikuonių ir gyvens ilgai. Per jį klestės VIEŠPATIES užmojis. ¹¹ Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje, per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį, prisiims jų bausmę už kaltes. ¹² Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų, su galiūnais grobiu jis dalysis, nes jis save atidavė mirčiai ir buvo priskirtas prie nusidėjėlių. Jis prisiėmė daugelio nuodėmę ir užsistojo už nusidėjėlius.

Šaltinis: http://biblija.lt