Dvasia nuramina kūniškumą
Paragavus Dvasios skanumo ir gardumo, prėska tampa visa, kas kūniška. Šv. Kryžiaus Jonas, Šviesos ir meilės posakiai
Paragavus Dvasios skanumo ir gardumo, prėska tampa visa, kas kūniška. Šv. Kryžiaus Jonas, Šviesos ir meilės posakiai
Ir net jei galiausiai Viešpats joms būtų toks palankus, kad ir nenorint, arba nemokant, arba nerandant kelio jas atveda, visgi jos ateina daug vėliau, per didesnį vargą ir su mažesniais nuopelnais, nes nesitaikė prie Dievo ir nesileido laisvai statomos į tyrą ir tikrą vienybės kelią. Dievas iš tiesų jas veda, nes gali vesti ir be…
Natalie, Kibeho regėtoja, po kelionių į Dangų, skaistyklą ir pragarą sakė: į Dangų patenka tie, kurie siekia gėrio, reguliariai meldžiasi ir stengiasi vykdyti Dievo valią. Skaistykla yra tiems, kurie šaukiasi Dievo tiktai tuomet, kai ištinka vargai, o kai jie baigiasi, nuo Dievo sugręžia. Pragaras skirtas tiems, kurie niekada Dievo neieško ir į Jį nekreipia dėmesio….
Būsima šventoji Hiacinta Mariskoti įstojo į bernardinių vienuolyną be jokio pašaukimo. Užtat ji negyveno pagal vienuolyno taisykles, o tik piktino savo drauges. Vieną kartą Hiacinta sunkiai susirgo. Jai pakvietė kunigą, bet šis, būdamas pamaldus vienuolis, nenorėjo eiti į jos puikiai papuoštą kambarį, manydamas, kad taip gyvendama vienuolė gali nueiti į pragarą. Dievo malonė laiku pasiekė…
Kaip bitelė renka medų nuo visokių gėlių, taip siela turi rinkti sau dorybių iš visokių pavyzdžių. Viename pamatys padorumą, kitame nusižeminimą, pamaldumą, susikaupimą artinantis prie Dievo stalo, rūpinantis Dievo garbės skleidimu, mokant kitus savo draugus… Matydama visokių dorybių pavyzdžius, pamaldi siela renka, kaip ta bitelė, sau dvasišką maistą, kad pasidarytų tobula. Reikia rūpintis, matant artimo…
Kas nežengia pirmyn, tas vėluoja ir grįžta atgal. Šv. Bernardas
Kartą žmogus ateina pas atsiskyrėlį ir klausia: kaip man siekti šventumo? Atsiskyrėlis atsakė: prisimink, koks buvai, kai atsivertei, ir stenkis toks pasilikti visuomet. Tuomet pasieksi šventumo. Šv. Alfonsas Liguori / Dvasiškas maistas Kristaus sužieduotinei
Kol gyvename žemėje, atgailaukime. Juk esame molis meistro rankose. Antai jeigu puodžius nulipdo indą, o šis jo rankose suzmenga arba sukiūžta, jis perlipdo jį iš naujo; bet jeigu indas jau įkištas į krosnies ugnį, [puodžius] nebegali jo pataisyti. Lygiai taip pat ir mes, kol esame šiame pasaulyje, iš visos širdies atgailaukime už nuodėmes, kurias padarėme…
Labai geras būdas siekti šventumo yra šis: atsiminti šventus troškimus, kuriuos mes turėjome pradžioje savo atsivertimo. Tas prisiminimas išjudins mus iš užšalimo, kaip jau atsitiko vienam jaunam vienuoliui, kuris tokiu būdu sugrįžo prie pamesto šventumo. Eidamas į vienuolyną jis turėjo daug vargo su savo motina, kuri nenorėjo, kad jos sūnus būtų vienuolis. Į kiekvieną motinos…
„Kas upės viduryje, sėdėdamas laive, norėtų pabūti vietoje, tas turėtų sunkiai dirbti irklais arba leisti vandeniui nešti jį atgal.” Šv. Grigalius