Leistis Dievo vedamam

Ir net jei galiausiai Viešpats joms būtų toks palankus, kad ir nenorint, arba nemokant, arba nerandant kelio jas atveda, visgi jos ateina daug vėliau, per didesnį vargą ir su mažesniais nuopelnais, nes nesitaikė prie Dievo ir nesileido laisvai statomos į tyrą ir tikrą vienybės kelią. Dievas iš tiesų jas veda, nes gali vesti ir be…

Kas patenka tiesiai į Dangų?

Natalie, Kibeho regėtoja, po kelionių į Dangų, skaistyklą ir pragarą sakė: į Dangų patenka tie, kurie siekia gėrio, reguliariai meldžiasi ir stengiasi vykdyti Dievo valią. Skaistykla yra tiems, kurie šaukiasi Dievo tiktai tuomet, kai ištinka vargai, o kai jie baigiasi, nuo Dievo sugręžia. Pragaras skirtas tiems, kurie niekada Dievo neieško ir į Jį nekreipia dėmesio….

Kelias į pragarą

Būsima šventoji Hiacinta Mariskoti įstojo į bernardinių vienuolyną be jokio pašaukimo. Užtat ji negyveno pagal vienuolyno taisykles, o tik piktino savo drauges. Vieną kartą Hiacinta sunkiai susirgo. Jai pakvietė kunigą, bet šis, būdamas pamaldus vienuolis, nenorėjo eiti į jos puikiai papuoštą kambarį, manydamas, kad taip gyvendama vienuolė gali nueiti į pragarą. Dievo malonė laiku pasiekė…

Rinkti dorybių pavyzdžius

Kaip bitelė renka medų nuo visokių gėlių, taip siela turi rinkti sau dorybių iš visokių pavyzdžių. Viename pamatys padorumą, kitame nusižeminimą, pamaldumą, susikaupimą artinantis prie Dievo stalo, rūpinantis Dievo garbės skleidimu, mokant kitus savo draugus… Matydama visokių dorybių pavyzdžius, pamaldi siela renka, kaip ta bitelė, sau dvasišką maistą, kad pasidarytų tobula. Reikia rūpintis, matant artimo…

Molis meistro rankose

Kol gyvename žemėje, atgailaukime. Juk esame molis meistro rankose. Antai jeigu puodžius nulipdo indą, o šis jo rankose suzmenga arba sukiūžta, jis perlipdo jį iš naujo; bet jeigu indas jau įkištas į krosnies ugnį, [puodžius] nebegali jo pataisyti. Lygiai taip pat ir mes, kol esame šiame pasaulyje, iš visos širdies atgailaukime už nuodėmes, kurias padarėme…

Vienuolis ir motina

Labai geras būdas siekti šventumo yra šis: atsiminti šventus troškimus, kuriuos mes turėjome pradžioje savo atsivertimo. Tas prisiminimas išjudins mus iš užšalimo, kaip jau atsitiko vienam jaunam vienuoliui, kuris tokiu būdu sugrįžo prie pamesto šventumo. Eidamas į vienuolyną jis turėjo daug vargo su savo motina, kuri nenorėjo, kad jos sūnus būtų vienuolis. Į kiekvieną motinos…