Keletas žmonių, plaukdami plaustu, užplaukė ant seklumos už kelių kilometrų nuo Brazilijos krantų. Jie kelias dienas prabuvę vos nemirė iš troškulio, nežinodami, kad toje vietoje į jūrą tekėjo labai stipri upė, kuri išstumdavo gėlą vandenį kelis kilometrus nuo kranto. Tad vanduo, kuris juos supo, buvo tinkamas gerti. Panašiai ir mes dažnai pasiduodame gyvenimo liūdesiui, nerimui,…
Kartą į maisto parduotuvę užsuko moteris, įsisukusi į per didelius drabužius. Ji nuolankiai paprašė parduotuvės savininko duoti prekių skolon, nes jos vyras serga, negali dirbti, o ji turinti išmaitinti keturis vaikus. Parduotuvės savininkas šiurkščiai atrėžė, kad prekių skolon nedalina. Tačiau, užtarus kitam pirkėjui, jis gudriai tarė: padėkite savo prekių sąrašą ant svarstyklių, duosiu jums tiek…
Kartą karalius gavo dovanų du sakalus jauniklius. Atidavė juos dresuoti. Po kelių mėnesių vienas jau skraidė, o kitas vis tupėjo įsikibęs šakos. Karalius sunerimo, liepė sukviesti visus karalystės mokslininkus, paukštininkus, dresuotojus, tačiau nė vienas neįstengė sakalo išvilioti iš jo vietos ant medžio šakos. Tuomet vienas jaunuolis pasisiūlė padėti. Karalius neturėjo kito pasirinkimo, tik sutikti. Sekančią…
Paragavus Dvasios skanumo ir gardumo, prėska tampa visa, kas kūniška. Šv. Kryžiaus Jonas, Šviesos ir meilės posakiai
Ir net jei galiausiai Viešpats joms būtų toks palankus, kad ir nenorint, arba nemokant, arba nerandant kelio jas atveda, visgi jos ateina daug vėliau, per didesnį vargą ir su mažesniais nuopelnais, nes nesitaikė prie Dievo ir nesileido laisvai statomos į tyrą ir tikrą vienybės kelią. Dievas iš tiesų jas veda, nes gali vesti ir be…
Baisioms ir pavojingos pagundoms pasiduoti gali tik tas, kuris pamiršta laiku sukalbėti „Sveika, Marija”. Kun. Edmund Elter SJ
Kartą šv. Jonas Bosko lankė kalinius, kurių vienas buvo nuteistas mirties bausme. Jis pyko ant viso pasaulio, visus keikė, nesiklausė, kai kunigas Bosko bandė jam kalbėti apie Dievą. Galiausiai nuteistasis neapsikentęs piktai jam tarė: „ko čia nori iš manęs?” Kun. Bosko jam atsakė: paduok man ranką, sukalbėkime vieną „Sveika, Marija”. Šis dvejojo, bet sutiko paduoti…
Malda yra ne tam, kad Dievas, tarsi auksinė žuvelė, įvykdytų mūsų valią, bet kad mes įvykdytume Dievo valią: pajėgtume iš Jo priimti kiekvieną kryželį, kiekvieną malonę ir kiekvieną Jo dovaną panaudotume bendram gėriui. Nežinomas autorius
Iš pasakojimo, tradiciškai vadinamo Nican Mopohua(Iš XVI a. Meksiko arkivyskupijos archyvo) 1531 m. gruodžio pradžioje vienas neturtingas malonaus būdo indėnas, vardu Jonas Didakas, kilęs iš Kuatitlano, o šios gyvenvietės sielovada priklausė Tlatelolko vienuoliams, ankstų šeštadienio rytą keliavo į Tlatelolką, į šventąsias Mišias. Kai atėjo prie kalvos, vadinamos Tepejaku, jau švito. Jis išgirdo virš kalvos giesmę. Kai giesmė…
Šventos ir brangios tiesos nesujaudins mūsų kietų širdžių, jeigu mes jų kasdien neapgalvosime. Kaip sako 38 psalmė, „sušilo manyje mano širdis, o mano mąstymuose užsidegė ugnis”. Šv. Alfonsas Liguori / Dvasiškas maistas Kristaus sužieduotinei
Pats Viešpats, trokšdamas suteikti mums dangiškų ir amžinųjų gėrybių, ragina mus, tam tikra prasme, daryti Jam spaudimą savo įkyriu nesivaržymu. Mūsų atkaklumas nupelnys mums išvysti, kaip Dievas išpildo bet kokį prašymą, atitinkantį Jo paties valią. Dėl to nėra abejonių. Jei, būdami vargingi, neturime jokių nuopelnų, dėl kurių vertėtų atsakyti į mūsų maldą, bent jau apsiginkluokime…