Leistis Dievo vedamam

Ir net jei galiausiai Viešpats joms būtų toks palankus, kad ir nenorint, arba nemokant, arba nerandant kelio jas atveda, visgi jos ateina daug vėliau, per didesnį vargą ir su mažesniais nuopelnais, nes nesitaikė prie Dievo ir nesileido laisvai statomos į tyrą ir tikrą vienybės kelią. Dievas iš tiesų jas veda, nes gali vesti ir be…

Vienas „Sveika, Marija”

Kartą šv. Jonas Bosko lankė kalinius, kurių vienas buvo nuteistas mirties bausme. Jis pyko ant viso pasaulio, visus keikė, nesiklausė, kai kunigas Bosko bandė jam kalbėti apie Dievą. Galiausiai nuteistasis neapsikentęs piktai jam tarė: „ko čia nori iš manęs?” Kun. Bosko jam atsakė: paduok man ranką, sukalbėkime vieną „Sveika, Marija”. Šis dvejojo, bet sutiko paduoti…

Ar čia nesu aš, tavo Motina?

Iš pasakojimo, tradiciškai vadinamo Nican Mopohua(Iš XVI a. Meksiko arkivyskupijos archyvo) 1531 m. gruodžio pradžioje vienas neturtingas malonaus būdo indėnas, vardu Jonas Didakas, kilęs iš Kuatitlano, o šios gyvenvietės sielovada priklausė Tlatelolko vienuoliams, ankstų šeštadienio rytą keliavo į Tlatelolką, į šventąsias Mišias. Kai atėjo prie kalvos, vadinamos Tepejaku, jau švito. Jis išgirdo virš kalvos giesmę. Kai giesmė…

Įkyri malda

Pats Viešpats, trokšdamas suteikti mums dangiškų ir amžinųjų gėrybių, ragina mus, tam tikra prasme, daryti Jam spaudimą savo įkyriu nesivaržymu. Mūsų atkaklumas nupelnys mums išvysti, kaip Dievas išpildo bet kokį prašymą, atitinkantį Jo paties valią. Dėl to nėra abejonių. Jei, būdami vargingi, neturime jokių nuopelnų, dėl kurių vertėtų atsakyti į mūsų maldą, bent jau apsiginkluokime…

Nežudyti žudiko

Alfonsas Lipniūnas, būdamas kalėjime, kovojo už žiauraus prižiūrėtojo Kozlovskio atsivertimą ir gyvybę. Kai kartą kaliniai sumanė jį nužudyti, nes jis pats vos ne kasdien nužudydavo po kalinį, Alfonsas Lipniūnas maldavo neatimti jam gyvybės, nes jis tikrai patektų į pragarą su tokiomis nuodėmėmis. Galiausiai Alfonso Lipniūno maldų ir pasiaukojimo dėka Kozlovskis iš tiesų atsivertė ir pas…

Kaip melstis

Jis paragino karštai ir dažnai melstis, kad malda neužsitęstų iki pasibodėjimo, bet būtų uoli ir dažna. Mat ilgai besimeldžiant apninka visokios tuštybės mintys, o meldžiantis su ilgomis pertraukomis užklumpa apsileidimas. Iš šventojo vyskupo Ambraziejaus traktato Apie Kainą ir Abelį(Lib. 1, 9, 34. 38–39: CSEL 32, 369. 371–372) / vl.katalikai.lt