Kartą vienas karalius labai įsimylėjo beturčio valstiečio dukterį ir pakvietė ją apsigyventi rūmuose, troško ją padaryti karaliene. Tačiau mergina susirgo ir jai kasdien darėsi vis blogiau. Visi kviesti gydytojai negalėjo nieko padėti. Karalius, mylėdamas merginą, paskvietė ir savo išminčius, kad jai padėtų. Vienas jų paprašė pasikalbėti su mergina akis į akį. Po pokalbio jis tarė…
„Meilė yra tai, kuo Dievas mane džiugina, skausmai yra tai, kuo aš džiuginu Jį. Taigi trokšti sveikatos būtų siekti malonumo sau ir nesistengti palengvinti Jėzui. Kaip aš myliu kryžių ir tik jį vieną, nes visad regiu jį ant Jėzaus pečių. Jėzus tikrai mato, kad visu gyvenimu, visa širdimi esu pasišventęs Jam ir Jo kančiai.” Šv….
Be jokios abejonės, gentis, kurios daugelis narių ugdo stiprią patriotizmo dvasią, yra ištikimi, klusnūs, drąsūs, atjaučiantys bei gailestingi ir visada pasirengę padėti vieni kitiems, net pasiaukoti dėl bendrojo gėrio, nugalės kitas gentis. Ir tai yra natūralioji atranka. Charles Darwin, The Descent of Man