3 Velykų sekmadienis (C)
1 Sam 15,24 Saulius atsakė Samueliui: „Aš nusidėjau, nes nepaklausiau Viešpaties įsakymo ir tavo žodžių, bet, bijodamas žmonių, paklusau jų balsui.
Jer 26,15 Bet žinokite, jei jūs mane nužudysite, nekaltą kraują užsitrauksite ant savęs, ant šito miesto ir jo gyventojų, nes Viešpats tikrai mane siuntė kalbėti jums visus šituos žodžius“.
Mk 7,9 Ir Jis pridūrė: „Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!
Apd 3,26 Dievas pirmiausia jums prikėlęs pasiuntė savo tarną Jėzų, kad Jis atneštų jums palaiminimą, nukreipdamas kiekvieną nuo jo nusikaltimų“.
Apd 4,11 Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’.
Apd 4,12 Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti“.
Apd 4,13 Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi;
Apd 4,18 Ir vėl juos pasišaukę, įsakė jiems išvis neskelbti ir nemokyti Jėzaus vardu.
Apd 4,19 Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisinga Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo!
Apd 4,20 Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome“.
Apd 5,19 Bet Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė:
Apd 5,20 „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius“.
Apd 7,51 Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai.
Apd 7,52 Kurio iš pranašų nepersekiojo jūsų tėvai? Jie užmušė iš anksto skelbusius Teisiojo atėjimą. Jo išdavėjais ir žudikais dabar esate jūs.
Apd 7,53 Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte“.
1 Tes 2,15 kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms,
1 Tes 2,16 nes draudžia mums skelbti Evangeliją pagonims, kad šie būtų išgelbėti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir jiems artinasi galutinė Dievo rūstybė.
Apr 14,9 Ir trečias angelas lydėjo juos, šaukdamas skardžiu balsu: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą bei priima ant savo kaktos ar rankos ženklą,
Apr 14,10 tas gers Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto Jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akivaizdoje.
Apr 14,11 Jų kankinimo dūmai kils per amžių amžius, ir jie neturės atilsio nei dieną, nei naktį – tie, kurie garbina žvėrį bei jo atvaizdą ir ima jo vardo ženklą“.
Apr 14,12 Čia pasirodo šventųjų ištvermė, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo.
Šaltinis: http://www.charity.lt/biblija/
KBK 642–644, 857, 995–996: apaštalai ir mokiniai kaip Prisikėlimo liudytojai;
KBK 553, 641, 881, 1429: prisikėlęs Kristus ir Petras;
KBK 1090, 1137–1139, 1326: dangiškoji liturgija.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Religiniai vadovai jau antrą kartą suima ir teisia apaštalus iš pavydo dėl jų populiarumo. Kai apaštalai stebuklingai išvaduojami iš kalėjimo ir vėl skelbia Jėzų, žydai nori jiems skirti mirties bausmę pagal Įst 13,10: „Užmuškite jį akmenimis, nes jis norėjo jus atitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris išvedė jus iš Egipto vergijos.” Tik dėl Gamalielio patarimo jie to nepadaro.
Plg. A. Rubšio komentarai iš: Naujasis Testamentas, LVK, 2006 m.
Dievo reikia klausyti labiau, negu žmonių. Ši eilutė yra teisingo pilietinio nepaklusnumo pagrindas, kuomet žmonių įstatymai prieštarauja Dievo įstatymams:
Klausykitės tad, karaliai, ir supraskite; mokykitės jūs, plačiosios žemės viešpačiai! 2 Išgirskite jūs, kurie valdote gyventojų mases ir didžiuojatės tautų daugybe! 3 Juk VIEŠPATS jums davė jūsų valdžią, Aukščiausiasis suteikė savarankiškumą; jis pats tirs jūsų darbus ir tyrinės jūsų užmojus.
Išm 6, 1-3
Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių“. 9 Ir jis pridūrė: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savo papročius! 10 Antai Mozė yra pasakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta. 11 O štai jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Tebūnie Korban (tai yra: auka Dievui) , kuo turėčiau tave sušelpti’, 12 – tuomet jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, 13 niekais paversdami Dievo žodį dėl savojo papročio, kurį esate perėmę. Ir daug panašių dalykų jūs darote“.
Mk 7, 8-13
Nuo krikščionybės pradžios tvirtinti, kad Jėzus yra pasaulio ir istorijos Viešpats, taip pat reiškia pripažinti, jog savo asmeninės laisvės žmogus negali absoliučiai palenkti jokiai žemiškai valdžiai, o tik Dievui Tėvui ir Viešpačiui Jėzui Kristui: imperatorius nėra „Viešpats“. „Bažnyčia tiki […], kad jos Viešpats ir Mokytojas yra visos žmonių istorijos raktas, centras ir tikslas.“
KBK 450
„Piliečio sąžinė įpareigoja nesilaikyti valstybės potvarkių, jeigu jų nurodymai prieštarauja moralinei tvarkai, pagrindinėms žmogaus teisėms arba Evangelijos mokymui. Atsisakymą paklusti valstybės valdžiai, kai jos reikalavimai prieštarauja teisingai sąžinei, pateisinami skirtumu tarp tarnavimo Dievui ir tarnavimo valstybei. „Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21). „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29):
KBK 2242
„Jeigu kur nors viešoji valdžia, peržengdama savo kompetenciją, spaudžia piliečius, šie teneatsisako daryti tai, ko objektyviai reikalauja bendroji gerovė. Tačiau tebūnie jiems leista ginti savo bei savo bendrapiliečių teises nuo valdžios piktnaudžiavimo, laikantis prigimtinio ir evangelinio įstatymo nubrėžtų ribų.”
Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 74
Krikščionio misijos dalis yra stengtis suderinti pilietinius įstatymus su Dievo įstatymu. Kuomet tai nepavyksta, krikščionis turi drąsiai pasisakyti už Evangeliją.
Gamalielis.
Teudas.
Judas Galilėjietis.
Plg. Scott Hahn. Ignatius Catholic Study Bible
Šaltinis: Plg. Scott Hahn. Ignatius Catholic Study Bible
Klaustukas
Kartą gyveno klaustukas. Jau ilgą laiką klajojo miesto gatvėmis ir jautėsi vis mažiau reikalingas. Žmonės vis įžūlėjo, todėl naudodavosi beveik vien tik šauktukais: „Dink iš akių! Eik namo! ir t. t. Net vairuotojai nebesustodavo ko nors paklausti, nes jiems viską pasakydavo navigacijos. Kartą niekam nereikalingas klaustukas išgirdo, kaip tėvas su sūnumi svaidėsi šauktukais. Jis sumanė veikti. Kai tėvas su sūnumi kaltino vienas kitą ir grasino šauktukais – „Tu niekad manęs neišklausai!”, „Paliksiu šiuos namus!”, klaustukas nejučia mestelėjo tėvui mintį, kurią jis netikėtai garsiai ištarė: „Ką apie tai manai?” Tuomet jie pradėjo kalbėtis, klausyti vienas kito, kol galiausiai sūnus ištarė: „Ar vis dar myli mane, tėti?”
Šventajame Rašte taip pat gausu klaustukų: „Kainai, kur tavo brolis?”, „Petrai, ar myli mane?”
Plg. B. Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai 2. Katalikų pasaulio leidiniai, 2016. P. 154 (Balandžio 25)
Žmona klausia vyro:
– Kodėl niekad nesakai, kad mane myli?
– Aš gi jau sakiau tau prieš 24 metus, ar neprisimeni? Kai tai pasikeis, pasakysiu.
Meilė yra didelis dalykas ir didžiausia gėrybė iš visų gėrybių. Tik ji viena
sunkius dalykus padaro lengvus ir padeda vienodai pakęsti visus gyvenimo pasikeitimus. Ji padaro naštas lengvas ir pasaldina
kartumus. Jėzaus meilė yra vaisinga: ji ragina dideliems darbams ir skatina prie tobulumo. Meilė kelia aukštyn ir nenori būti sulaikoma žemiškų dalykų. Meilė nori būti laisva nuo visų pasaulio ryšių, kad savo žvilgsniu galėtų siekti Dievą ir nebūtų trukdoma nei gerų nei blogų
šio pasaulio dalykų. Niekas nėra švelnesnis, stipresnis, kilnesnis, platesnis, gražesnis kaip meilė; nieko nėra tobulesnio ar geresnio danguje ir
žemėje už meilę, nes meilė gimsta iš Dievo ir gali rasti visišką patenkinimą tik Dievuje. Kas myli, tas lėkte lekia; jis pilnas džiaugsmo, laisvas, niekas negali jo sulaikyti. Jis viską atiduoda, kad viską turėtų; jis
turi viską visame, nes virš visų dalykų jis turi vienintelę Būtybę, iš kurios kyla visa gera.
Jis nekreipia dėmesio į dovanas, bet kyla aukščiau visų gėrybių, jis kyla pas Tą, kuris viską duoda. Meilė dažnai nežino saiko, bet kaip verdantis vanduo taškosi per kraštus. Niekas jai nesunku, niekas jai nekainuoja; ji mėgina daugiau, negu ji gali; ji niekad negalvoja, kad kas negalima, nes ji
mano, kad viskas galima ir viskas leista. Ir dėl tos priežasties ji viską gali, ji atlieka daug tokių dalykų, kurie nemylinčius labai nuvargina.
Meilė yra budri; ji budi net miegodama.
Jokia sunkenybė jos nevargina, jokia baimė jos negąsdina, bet, kaip visur besiskverbianti galinga liepsna, ji kyla į dangų ir skina sau kelią per visas kliūtis. Jei kas nors myli, jis girdi meilės balsą.
Meile liepsnojančios širdies karštis veržiasi iki pat Dievo, tarsi šaukdamas: mano Dieve, mano Meile, tu visas mano, aš visas tavo!
Kristaus sekimas. P. 139.