Berniukas su tėčiu leido lauke aitvarą. Vėjo nešamas jis pakibo aukštai ore. Pro šalį skrido du balandžiai, kurie pakvietė aitvarą skristi kartu ir palenktyniauti. Aitvaras atsakė:– Mane laiko šeimininkas, negaliu skristi.– Kad ten apačioje nieko nėra, mes nieko nematome – suburkavo balandžiai.– Aš irgi nematau, kad kartais jaučiu jo timptelėjimą už virvutės :-). Dievo taip…
Žymus lankininkas surengė savo mokinių varžybas, norėdamas patikrinti jų pasirengimą. Miško aikštelėje prie vieno medžio jis pritvirtino taikinį su raudonu apskritimu viduryje. Prieina pirmas mokinys, norėdamas pademonstruoti savo meistriškumą. Mokytojas klausia: – Ar matai aukštus medžius aplinkui?– Taip, mokytojau, atsakė šis. – Tu dar nepasirengęs, sėskis. Sekantis. Ar gerai matai mane?– Taip, mokytojau, atsakė antrasis…
Viešpats Jėzus nieko nesuteikia tai širdžiai, kuri nėra Jam visiškai atsidavusi. Mūsų širdis yra tokia menka, o Dievas yra vertas begalinės meilės, ir tą menką širdį tu nori dar dalinti tarp Kūrėjo ir kūrinių? Šv. Juozapas Kalsantas
Universiteto pirmame kurse atvyko studentai. Susipažinimo šventėje buvo surengtas konkursas ir visos grupės turėjo paruošti po muzikinį kūrinį. Vienoje grupėje naujai išrinktas seniūnas padalijo visiems muzikos instrumentus. Vienai merginai – Natalijai, kuri jau 12 metų grojo pianinu ir buvo 4 kartus laimėjusi tarptautiniuose konkursuose, davė groti barškutį… Ji nuolankiai sutiko. Pats seniūnas sėdosi prie pianino…