6 metų mergaitei mokykloje piešiant piešinį prie jos prieina mokytoja ir paklausia: „ką tu pieši?” „Piešiu Dievą”, – atsakė ši. „Bet juk niekas nežino, kaip Dievas atrodo”, – sako mokytoja. „Na tuoj, po minutės sužinos”, – atsakė mergaitė.
Kaip bitelė renka medų nuo visokių gėlių, taip siela turi rinkti sau dorybių iš visokių pavyzdžių. Viename pamatys padorumą, kitame nusižeminimą, pamaldumą, susikaupimą artinantis prie Dievo stalo, rūpinantis Dievo garbės skleidimu, mokant kitus savo draugus… Matydama visokių dorybių pavyzdžius, pamaldi siela renka, kaip ta bitelė, sau dvasišką maistą, kad pasidarytų tobula. Reikia rūpintis, matant artimo…