Ez 34, 2-13.16.23-24: „Marusis, pranašauk Izraelio ganytojams – pranašauk ir sakyk jiems, ganytojams: ‘Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Vargas jums, Izraelio ganytojai, ganantys save pačius! Argi nėra ganytojų pareiga ganyti kaimenę? ³ Jūs valgote taukus, rengiatės vilna ir skerdžiate peniukšlius, bet avių nešeriate. ⁴ Silpnos jūs nestiprinote, sergančios negydėte, sužeistos netvarstėte, žūstančios negrąžinote ir paklydusios neieškojote, bet valdėte jas jėga, net šiurkštumu. ⁵ Nesant ganytojo, jos buvo išblaškytos, o išsiblaškiusios tapo ėdesiu plėšriems žvėrims. ⁶ Mano avys buvo išblaškytos, jos klaidžiojo po visus kalnus ir po visas aukštas kalvas, – mano avys buvo išblaškytos po visą žemę, – nebuvo kas jomis rūpintųsi ar jų ieškotų’. ⁷ Todėl, ganytojai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio: ⁸ ‘Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kadangi, nesant ganytojo, mano kaimenė tapo grobiu ir mano avys ėdesiu visiems plėšriems žvėrims, kadangi mano ganytojai nesirūpino mano kaimene, bet, užuot ganę mano avis, ganė patys save’, – ⁹ todėl, ganytojai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio: ¹⁰ ‘Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Tikėkit manimi, aš esu prieš ganytojus, išreikalausiu iš jų rankos savo avis, atleisiu juos nuo kaimenės ganymo! Daugiau nebeganys ganytojai patys savęs, nes išgelbėsiu savo avis iš jų nasrų, idant jos nebebūtų jiems maistas’. ¹¹ Nes šitaip kalbėjo Viešpats DIEVAS: ‘Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu. ¹² Kaip piemuo rūpinasi savo kaimene, kai jo kaimenės avys yra išblaškytos, taip ir aš rūpinsiuosi savo avimis. Išgelbėsiu jas iš visų vietų, kur jos debesų ir tamsybės dieną buvo išblaškytos. ¹³ Išvesiu jas iš visų tautų ir surinksiu jas iš visų kraštų, parvesiu jas į jų pačių žemę. <…> ¹⁶ Suieškosiu paklydusias, žūstančias grąžinsiu, aptvarstysiu sužeistas ir pastiprinsiu silpnas, bet riebias ir stiprias sunaikinsiu. Ganysiu jas teisingumu!’“ <…> ²³ Tuomet paskirsiu jiems vieną ganytoją, – savo tarną Dovydą, kad juos ganytų, – jis juos ganys ir bus jų ganytojas. ²⁴ Ir aš, VIEŠPATS, būsiu jų Dievas, o mano tarnas Dovydas bus jų valdovas, – aš, VIEŠPATS, tai kalbėjau.

Zch 11, 15-17: Tada VIEŠPATS man tarė: „Būk dar kartą piemeniu, – šį kartą niekam tikusiu piemeniu, ¹⁶ nes aš, tikėk manimi, išugdysiu krašte piemenį, kuris nesirūpins žūstančiomis, neieškos paklydusiųjų, negydys sergančiųjų ir nemaitins sveikųjų, bet ris riebiųjų mėsą ir draskys net jų nagus. ¹⁷ Oi, mano niekam tikęs piemuo, tu nesirūpini kaimene! Teužgauna kalavijas jam ranką ir jo dešinę akį! Tenudžiūsta visiškai jo ranka, teapanka jojo dešinė akis!“

Mt 7, 15-20: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. ¹⁶ Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! ¹⁷ Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. ¹⁸ Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. ¹⁹ Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. ²⁰ Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“.

Mt 23, 1-33: Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: ² „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. ³ Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. ⁴ Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. ⁵ Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. ⁶ Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, ⁷ mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’. ⁸ O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. ⁹ Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. ¹⁰ Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. ¹¹ Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. ¹² Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“. ¹³ „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate. ¹⁵ Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius. ¹⁶ Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’. ¹⁷ Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? ¹⁸ Arba, anot jūsų: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas’. ¹⁹ Akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą? ²⁰ Todėl kas prisiekia aukuru, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, ²¹ o kas prisiekia šventove, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. ²² Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi. ²³ Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme, – teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti! ²⁴ Aklieji vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį… ²⁵ Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesivaldymo. ²⁶ Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė! ²⁷ Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. ²⁸ Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo. ²⁹ Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų paminklus ³⁰ ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’. ³¹ Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai. ³² Pripildykite gi savo tėvų saiką!“ ³³ „Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!

Jn 10, 11-17: Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. ¹² Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. ¹³ Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. ¹⁴ Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, ¹⁵ kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. ¹⁶ Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas. ¹⁷ Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau.

Jn 21, 15-17: Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitie?“ Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius“. ¹⁶ Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles“. ¹⁷ Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.

Rom 10, 14-17: Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! ¹⁵ O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerą naujieną! ¹⁶ Bet ne visi pakluso Gerajai Naujienai. Aure Izaijas sako: Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu? ¹⁷ Taigi tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis.

Apd 20, 28-30: Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė vyskupais, kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią jis yra įsigijęs savo krauju. ²⁹ Žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. ³⁰ Net iš jūsų atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.

2 Kor 11, 12-15: Kaip darau, taip ir darysiu, kad neduočiau progos ieškantiems priekabių pagyrūnams, kurie norėtų pasirodyti esą tokie kaip ir mes. ¹³ Juk tokie yra anie netikri apaštalai, klastingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais. ¹⁴ Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas sugeba apsimesti šviesos angelu. ¹⁵ Tad nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus toks, kokie jų darbai.

Fil 3, 17-19: Broliai, visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį. ¹⁸ Daugelis – apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu – elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai. ¹⁹ Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus.

1 Tim 4, 7-16: Venk nerimtų, bobiškų pasakų, o ugdykis maldingumą. ⁸ Kūno mankštinimas nedaug kam tinka, o maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas. ⁹ Štai tikras žodis, vertas visiško pritarimo: ¹⁰ mes todėl ir triūsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas. ¹¹ Taip įsakinėk ir mokyk! ¹² Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. ¹³ Kol atvyksiu, užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. ¹⁴ Nepamiršk tavyje esančios malonės dovanos, kuri tau buvo suteikta pranašo ištarme kartu su vyresniųjų rankų uždėjimu. ¹⁵ Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. ¹⁶ Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.

2 Tim 4, 1-5: Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: ² skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. ³ Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; ⁴ jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. ⁵ Bet tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę.

Hbr 13, 17.20-21: Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga. <…> ²⁰ Ramybės Dievas, amžinosios Sandoros krauju išvedęs iš numirusių didįjį avių Ganytoją – mūsų Viešpatį Jėzų, ²¹ tepadaro jus tinkamus viskam, kas gera, idant vykdytumėte jo valią; tenuveikia mumyse, kas jo akims patinka per Jėzų Kristų. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.

1 Pt 5, 1-4: Jūsų vyresniuosius prašau aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir būsimosios šlovės dalyvis: ² ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ³ ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys. ⁴ Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką.

1 Jn 4, 1: Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.

Apr 7, 16-17: Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. ¹⁷ Nes Avinėlis, kuris stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių. “

Šaltinis: http://biblija.lt