Dievo artumas nepanaikina liudijimo sunkumų, bet išlaisvina iš žmonių baimės. Pranašo ir psalmininko malda remiasi Viešpaties ištikimybe, o Kristaus dovana pranoksta nuodėmės ir mirties galią.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Jer 20, 10–13
Pranašas savo bylą patiki Dievui
Jeremijas girdi grasinimus ir tariamų bičiulių klastą, tačiau pasitiki Viešpačiu kaip savo gynėju. Malda baigiasi Dievo, gelbstinčio vargšo gyvybę, šlovinimu.
Atliepiamoji psalmė · Ps 68 (69), 8–10. 14 ir 17. 33–35
Paniekinimą patyręs žmogus šaukiasi ištikimos meilės
Dėl Dievo kenčiantis psalmininkas neslepia savo atskirties. Jis meldžia išklausymo ir kviečia nuskriaustuosius drąsiai ieškoti Viešpaties, kuris girdi varguolius.
Antrasis skaitinys · Rom 5, 12–15
Kristaus malonės dovana pranoksta Adomo nusikaltimą
Per vieną žmogų įėjusi nuodėmė atneša visus paliečiančią mirtį. Tačiau Paulius nepalieka dviejų lygiaverčių jėgų priešpriešos: vieno Jėzaus Kristaus dovana su kaupu tenka daugybei.
Evangelija · Mt 10, 26–33
Liudyti drąsiai, pasitikint Tėvo rūpesčiu
Jėzus ragina nebijoti žmonių, viešai skelbti jo žinią ir išlaikyti ištikimybę Dievui. Mokinių vertę primena Tėvo dėmesys net žvirbliams ir suskaičiuotiems galvos plaukams.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Jer 20, 10–13
1. Jer 1, 17–19
nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jeremijo pašaukimo pažadas leidžia suprasti jo pasitikėjimą tarp grasinimų: Dievas nežada priešininkų nebuvimo, bet pažada savo artumą.
2. 2 Tim 4, 16–18
Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Žmonių apleistas liudytojas patiria Viešpaties paramą. Išgelbėjimas atveriamas galutinei Dievo Karalystės vilčiai.
3. Apd 5, 38–42
Jie nesiliovė kiekvieną dieną mokyti šventykloje bei namuose
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apaštalų liudijimo nesustabdo pažeminimas ir plakimas. Pasakojimas parodo ištvermę, kuri neatsako smurtu.
4. Ps 27, 1–3
VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpats vadinamas šviesa, išganymu ir gyvenimo tvirtove. Pasitikėjimas leidžia baimę išsakyti Dievui, o ne nuo jos slėptis.
5. Išm 2, 12–15
jis mus varžo ir priešinasi mūsų darbams
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Teisaus žmogaus gyvenimas gali tapti nepatogiu priekaištu aplinkiniams. Ši vieta padeda atpažinti priešiškumo liudytojui priežastį.
6. 1 Pt 4, 12–16
Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Krikščionio kančia atskiriama nuo bausmės už tikrą nusikaltimą. Ištikimybė Kristui nėra nei gėda, nei leidimas pačiam elgtis blogai.
7. Iz 50, 7–9
Mano gynėjas yra arti
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpaties Tarno drąsą palaiko tikėjimas jo byla besirūpinančiu Dievu. Pažeminimas netampa paskutiniu sprendimu apie žmogaus vertę.
8. Dan 3, 16–18
mes tavo dievams netarnausime
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Trys jaunuoliai išlaiko ištikimybę net neturėdami išankstinės garantijos, kad bus išgelbėti nuo ugnies. Pasitikėjimas nėra sandėris dėl saugumo.
Psalmei · Ps 68 (69), 8–10. 14 ir 17. 33–35
1. Ps 22, 2–6
Tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti, tavimi pasitikėjo ir nenusivylė.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apleistumo šauksmas lieka malda Dievui ir prisimena ankstesnį jo patikimumą. Rauda ir tikėjimas neprieštarauja vienas kitam.
2. Žyd 5, 7–9
Jis savo kūno dienomis siuntė prašymus bei maldavimus su balsiu šauksmu bei ašaromis
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus malda apima verksmą ir kentėjimą. Paklusnumas išgyvenamas tikroje žmogiškoje kančioje, ne apsimetant nepažeidžiamu.
3. Jn 2, 13–17
Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Psalmės žodžiai apie uolumą Dievo namams pritaikomi Jėzaus veiksmui šventykloje. Psalmės kančios balsas atveriamas Kristaus misijai.
4. Rom 15, 1–4
Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius tą pačią psalmę susieja su Kristumi ir stipriųjų pareiga pakelti silpnųjų naštą. Ištvermė virsta tarnyste, o Raštas teikia vilties.
5. Rd 3, 21–24
Kas rytą jie nauji – didelė tavo ištikimybė!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Giliausio sielvarto aplinkoje prisimenamas nesibaigiantis Viešpaties gailestingumas. Viltis remiasi jo ištikimybe.
6. Ps 34, 18–20
VIEŠPATS yra arti tų, kurie sielojasi
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo artumas ypač pažadamas sudužusiai širdžiai. Teisiojo patiriamos nelaimės nepaneigia jo santykio su Viešpačiu.
7. Iš 3, 7–10
Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas mato engiamųjų vargą, girdi jų šauksmą ir siunčia Mozę. Psalmės malda atveria ir pareigą veikti dėl kitų išlaisvinimo.
8. Žyd 13, 1–3
Prisiminkite kalinius, tarsi patys būtumėte kaliniai
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Svetingumas ir kalinių atminimas išreiškia gyvą brolystę. Išgirsti skriaudžiamojo balsą kviečiama ir pačiai bendruomenei.
Antrajam skaitiniui · Rom 5, 12–15
1. 1 Kor 15, 20–22
Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Adomo ir Kristaus priešprieša išryškina prisikėlimo pažadą. Kristus atveria gyvenimą ten, kur žmoniją palietė mirtis.
2. 1 Kor 15, 45–49
paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paskutinysis Adomas vadinamas gyvybę teikiančia dvasia. Žemiškojo žmogaus paveikslą pranoksta dangiškojo gyvenimo pažadas.
3. Rom 5, 18–21
Bet kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tolesnės Pauliaus mintys paaiškina dovanos perteklių: malonė ne vien atsveria kaltę, bet atveria teisumą ir amžinąjį gyvenimą.
4. Pr 3, 17–19
Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nuopuolio pasakojime išryškėja vargas ir mirtingumas. Pauliaus gretinimas su Adomu remiasi šia žmogaus būklės gelme.
5. Išm 2, 23–24
Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo sumanymas siejamas su nemirtingumu, o mirties viešpatavimas nėra galutinis kūrinijos tikslas. Tai papildo Kristaus atkuriamos gyvybės pažadą.
6. Rom 6, 3–5
kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus išgelbėjimas tampa žmogaus gyvenimu per krikšto vienybę su jo mirtimi ir prisikėlimu. Naujoji žmonija nėra vien teorinis palyginimas.
7. Ef 2, 8–10
Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Išganymo dovana nėra pasigyrimo pagrindas: ji ugdo geriems darbams. Malonės pirmumas neatšaukia atsakomybės gyventi atnaujintai.
8. Kol 2, 13–15
Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį prismeigdamas prie kryžiaus.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus kryžius apibūdinamas kaip atleidimas, skolų rašto panaikinimas ir pergalė. Jo dovana atveria laisvę iš nuodėmės valdžios.
Evangelijai · Mt 10, 26–33
1. 1 Jn 4, 16–18
Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė išveja baimę.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tobula meilė išveja baimę. Pagarbi ištikimybė Dievui neturi virsti serviliu siaubu, užgožiančiu jo meilę.
2. Žyd 13, 5–6
Niekad aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pasitikėjimas, kad Dievas nepalieka, leidžia drąsiai vertinti žmonių grasinimus. Dievo pagalba atskiriama nuo turto teikiamos tariamos atramos.
3. Apd 4, 18–20
Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Petras ir Jonas atsisako nutylėti tai, ką matė ir girdėjo. Viešas liudijimas remiasi atsakomybe Dievui, o ne noru laimėti priešininkų palankumą.
4. Apr 2, 10–11
Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Persekiojamai bendruomenei žadama gyvenimo vainiko viltis. Ištikimybė neprilyginama garantijai išvengti kančios.
5. 1 Pt 3, 14–16
visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Drąsa liudyti derinama su romumu, pagarba ir gera sąžine. Tikėjimo gynimas nepateisina priešiškos ar žeminančios kalbos.
6. Iz 43, 1–4
pašaukiau tave vardu – tu esi mano.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas vadina tautą vardu ir pažada būti su ja per vandenis bei ugnį. Žvirblių vaizdas Evangelijoje pratęsia asmeniško jo rūpesčio mintį.
7. 2 Tim 1, 7–8
Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dovanota Dvasia siejama su galia, meile ir savitvarda. Drąsa reiškia pasirengimą liudyti ir kentėti dėl Evangelijos, ne agresyvumą.
8. 1 Kor 4, 3–5
Mano teisėjas yra Viešpats.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpats iškels į šviesą paslėptus dalykus ir širdžių sumanymus. Galutinis jo teismas išlaisvina iš priklausomybės vien žmonių vertinimui.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Kristaus Dvasia palaiko Bažnyčios misiją
Evangelizuoti gyvenimo liudijimu
Drąsus tikėjimo liudijimas nugali baimę
Liudyti tiesą
Adomas, gimtoji nuodėmė ir naujasis Adomas Kristus
Drąsus tikėjimo liudijimas nugali baimę
KBK 1808, 1816: drąsus tikėjimo liudijimas nugali baimę ir mirtį;
Adomas, gimtoji nuodėmė ir naujasis Adomas Kristus
KBK 359, 402–411, 615: Adomas; gimtoji nuodėmė; Kristus – naujasis Adomas.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Jer 20, 10: pranašui sugrąžinami jo paties skelbti grėsmės žodžiai
Jer 20, 11–13: savo bylą patikėti širdį reginčiam Dievui
Ps 68(69): dėl Dievo patirta panieka net artimųjų rate
Rom 5, 12–14: vieno žmogaus istorija paliečia visą žmoniją
Rom 5, 15: Kristaus dovana nėra tik kaltės atsvara
Mt 10, 26–27: slapta girdėta žinia turi tapti vieša
Mt 10, 28–33: žmogaus vertę nusako Tėvo rūpestis
Jer 20, 10: pranašui sugrąžinami jo paties skelbti grėsmės žodžiai
Prieš šią maldą Jeremijas buvo sumuštas ir įkalintas šventyklos pareigūno Pašhūro. Paleistas jį pavadino māḡōr missāḇîḇ — „klaikas aplinkui“. Dabar panašų šūksnį pranašas girdi tarp apie jį šnibždančių žmonių. Grėsmė, kurią skelbė kitiems, per patyčias nukreipiama į jį patį.
Tariamų bičiulių artumą hebrajiškai nusako ryšys su šālôm, taika ir gerove. Iš tokių žmonių tikimasi palankumo, tačiau jie laukia klaidingo žingsnio. Tekstas kalba ir apie fizinį pavojų, ir apie pasitikėjimo išdavystę. Todėl Viešpaties artumas 11 eilutėje atsako į labai konkrečią vienatvę.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Jer 20; Jer 20 hebrajiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub.
Jer 20, 11–13: savo bylą patikėti širdį reginčiam Dievui
Viešpats vaizduojamas kaip galingas gynėjas, o ne abejingas ginčo stebėtojas. Maldos teisminį pobūdį atskleidžia bylos patikėjimas: pranašas prašo, kad teisingumą įvykdytų Dievas. Jo noras pamatyti priešininkų pažeminimą išsakomas atvirai, be apsimestinio emocijų ramumo.
Dievas regi žmogaus gelmę — hebrajiškai kalbama apie inkstus ir širdį, vidinio gyvenimo kalbą. Maldininko byla todėl nėra vien jo paties apie save pateikta versija. Šlovinimas pabaigoje liudija pasitikėjimą išgelbėjimu; tačiau tolesnė knygos rauda rodo, kad tikėjimas nepanaikina visų skaudžių jausmų vienu judesiu.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Jer 20; Jer 20 hebrajiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub.
Ps 68(69): dėl Dievo patirta panieka net artimųjų rate
Psalmės kalbėtojas ne vien patiria bendrą nesėkmę: užgaulės susijusios su jo ištikimybe Dievui. Svetimumą šeimoje sustiprina nuoroda į tos pačios motinos vaikus — artimiausią giminystę. Uolumas Dievo namams apibūdinamas kaip žmogų iš vidaus sunaudojanti jėga, o Dievui skirti įžeidimai tenka jo tarnui.
Tiesioginėje plotmėje tai kenčiančio maldininko balsas. Naujojo Testamento autoriai atpažįsta jo išsipildymą Jėzuje: Jn 2, 17 mini uolumą šventyklai, Rom 15, 3 — kitų užgaulių prisiėmimą. Liturginė ištrauka kartu išsaugo prašymą atsigręžti ir baigiasi varguolių viltimi. Rauda tampa viešu raginimu nenuleisti rankų.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Ps 69; Ps 69 hebrajiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub; Scott Hahn, Be Not Afraid, XII eilinis sekmadienis A, St. Paul Center.
Rom 5, 12–14: vieno žmogaus istorija paliečia visą žmoniją
Sakinys prasideda ὥσπερ, „kaip“, tačiau visas palyginimas išskleidžiamas per tolesnį skyrių. Paulius nukreipia žvilgsnį nuo atskirų blogų poelgių į nuodėmės ir mirties visuotinį viešpatavimą. Laikotarpis „nuo Adomo iki Mozės“ parodo, kad ši galia veikė dar prieš Sinajaus Įstatymo suteikimą.
Adomas vadinamas τύπος, Būsimojo provaizdžiu. Čia pradedama dviejų žmoniją paliečiančių pradžių priešprieša, kurios centras yra Kristus. Skaitinio nereikia paversti kiekvienos ligos ar konkrečios mirties aiškinimu asmenine kalte. Katalikiškas skaitymas gimtosios nuodėmės tikrovę laiko neatskiriamą nuo išlaisvinimo ir atnaujinimo Kristuje.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Rom 5, 12–15; Rom 5 graikiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub; Benediktas XVI, Pauliaus mokymas apie Adomo ir Kristaus santykį, 2008-12-03.
Rom 5, 15: Kristaus dovana nėra tik kaltės atsvara
Paulius iškart pataiso galimą lygiaverčių jėgų įspūdį: su dovana yra kitaip negu su nusikaltimu. Posakis πολλῷ μᾶλλον, „juo labiau“, nukreipia į Kristaus persvarą. Veiksmažodis ἐπερίσσευσεν kalba apie apstumą: malonė gausiai pasiekia daugybę, ne vien tiksliai kompensuoja praeities nuostolį.
2026 m. komentare išryškinama ši pasikartojanti „jei… juo labiau“ argumentavimo eiga. Panašiai katalikiškoje katechezėje pabrėžiama, kad pasakojimo centre yra Jėzus ir per jį gausiai išlieta malonė. Homilijoje svarbu parodyti tikrą nuodėmės sunkumą ir dar aiškiau paskelbti ją pranokstančią Kristaus dovaną.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Rom 5, 12–15; Rom 5 graikiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub; Doug Bratt, Romans 5:12–19, 2026-02-16, Calvin Theological Seminary; Benediktas XVI, Pauliaus mokymas apie Adomo ir Kristaus santykį, 2008-12-03.
Mt 10, 26–27: slapta girdėta žinia turi tapti vieša
Uždengimo ir atidengimo priešprieša stiprina persekiojamo liudytojo drąsą. Žmonių kaltinimai nėra galutinis tiesos matas. Jėzaus žinia turi išeiti iš privataus mokymo erdvės į viešumą: tamsą keičia diena, šnabždesį į ausį — skelbimas nuo stogų.
Plokščio namo stogo vaizdas nurodo gerai girdimą viešą paskelbimą. Senesnis komentaras čia mini tokio skelbimo praktiką Sirijos kaimuose; tai XIX a. palyginamasis liudijimas, ne savaiminis archeologinis Jėzaus laikų įrodymas. 2026 m. aiškinimas išryškina nuolat kartu laikomus sunkumus, baimę ir Dievo padrąsinimą.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 10, 26–33; Chelsey Harmon, Matthew 10:24–39, 2026-06-15, Calvin Theological Seminary.
Mt 10, 28–33: žmogaus vertę nusako Tėvo rūpestis
Žmonių valdžia gali nutraukti kūnišką gyvenimą, bet ji nėra galutinė. Kvietimą bijoti galinčio pražudyti ir kūną, ir sielą vienas tradicinių aiškinimų sieja su Dievo teismu; senesniame komentare minima ir Šėtoną nurodanti interpretacija. Esmė — ištikimybės Dievui neiškeisti į laikiną žmonių palankumą.
ἀσσαρίου nurodo smulkią monetą: net pigiai parduodami maži paukščiai nėra už Tėvo rūpesčio ribų. Graikiškai pasakyta „be jūsų Tėvo“; sakinys pats nedetalizuoja kiekvienos nelaimės priežasties. Suskaičiuoti plaukai sustiprina asmenišką pažinimą. Todėl raginimas nebijoti remiasi verte Tėvui, o ne pažadu, kad mokiniui niekada neskaudės.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 10, 26–33; Mt 10 graikiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub; Scott Hahn, Be Not Afraid, XII eilinis sekmadienis A, St. Paul Center; Chelsey Harmon, Matthew 10:24–39, 2026-06-15, Calvin Theological Seminary.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Jonas Auksaburnis: kentėti nereiškia būti paliktam
Šv. Augustinas: pagarbi Dievo baimė išlaisvina iš žmogaus baimės
Šv. Ireniejus: Kristuje tikrai nugali ir yra atnaujinamas žmogus
Tertulijonas: Tėvui rūpi ir kūniškas žmogaus gyvenimas
Šv. Kirilas Jeruzalietis: nuo pražūtingo medžio prie Jėzaus kryžiaus
Šv. Augustinas: psalmėje kalba Kristus ir jo kūno nariai
Šv. Kiprijonas: uždaryta žemė ir atvertas dangus
Šv. Jonas Auksaburnis: kentėti nereiškia būti paliktam
Niekas, kas įvyksta, nėra nuo jo paslėpta.
Homilija apie Matą 34, 2–3 · vertimas į lietuvių kalbą
Nemanykite, kad kenčiate kaip palikti žmonės.
Homilija apie Matą 34, 2–3 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas mažų paukščių ir suskaičiuotų plaukų vaizdus, Auksaburnis atskiria Dievo pažinimą nuo teiginio, kad jis pats padaro kiekvieną nelaimę. Jėzus neslepia mokinių laukiančio pavojaus. Jis neleidžia jiems patikėti, kad kančios akivaizdoje tapo Dievui svetimi ar nereikalingi.
Viešas Kristaus išpažinimas remiasi iš aukštybių gaunama malone. Todėl drąsa nėra vien įtempta žmogaus valia. Kristus žino ir stiprina savuosius, o jų ateities nenulemia persekiotojo sprendimas. Ši mintis padeda perskaityti Jeremijo maldą: Dievo artumas išlieka tikras ir tada, kai grėsmė dar nepašalinta.
ST → NT. Rengėjo ST–NT sąsaja: Jeremijo gynėjas → Kristaus mokinius pažįstantis Tėvas. Auksaburnis čia aiškina Evangeliją; atskiros Jeremijo tipologijos jam nepriskiriame.
Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilija apie Matą 34, Mt 10, 26–33 aiškinimas.
Šv. Augustinas: pagarbi Dievo baimė išlaisvina iš žmogaus baimės
Tad bijokime, kad nebijotume.
Pamokslas 65 (NT pamokslas 15), 1–3 · vertimas į lietuvių kalbą
Bijokime išmintingai, kad nebijotume tuščiai.
Pamokslas 65 (NT pamokslas 15), 1–3 · vertimas į lietuvių kalbą
Kankinių šventės pamoksle Augustinas sugretina du žmones: grasinantįjį ir išsigandusįjį. Abu mirtingi, abu Dievo kūriniai. Todėl persekiotojas neturi pagrindo pasikelti virš kito taip, tarsi pats nebūtų reikalingas Kūrėjo gailestingumo. Bijantis žmogus kviečiamas ieškoti prieglobsčio pas tą, kuris pažįsta juos abu.
Kūno mirtis nepanaikina prisikėlimo pažado. Dievas sukūrė visą žmogų, todėl jo globa neapsiriboja vien nematoma siela. Suskaičiuotų plaukų vaizdas Augustinui tampa viso žmogaus išsaugojimo ženklu. Dievo baimė čia reiškia teisingai sudėliotą ištikimybę: laikinam spaudimui neatiduoti to, kas priklauso amžinajam Viešpačiui.
ST → NT. Rengėjo ST–NT sąsaja: Pradžios knygos Kūrėjas → Kristaus skelbiamas viso žmogaus prisikėlimas. Pamoksle pats Augustinas sieja sukūrimą, kūno trapumą ir būsimą nemirtingumą.
Šaltinis: Augustinas, Pamokslas 65 (NT 15), Mt 10, 28, Kankinių šventei.
Šv. Ireniejus: Kristuje tikrai nugali ir yra atnaujinamas žmogus
Jei žmogus nebūtų nugalėjęs žmogaus priešo.
Prieš erezijas III, 18, 7 · vertimas į lietuvių kalbą
Jei ne Dievas būtų dovanai suteikęs išganymą.
Prieš erezijas III, 18, 7 · vertimas į lietuvių kalbą
Ireniejus gina tikrąjį Sūnaus įsikūnijimą. Jeigu priešą būtų įveikusi vien žmogui svetima galybė, žmogaus pralaimėjimas liktų neatitaisytas. Tačiau jeigu gelbėtų vien žmogus, dovana nebūtų patikimai įtvirtinta Dieve. Tarpininkas sujungia abi puses: tikras Dievas tampa tikru žmogumi ir grąžina žmoniją į bendrystę.
Autorius primena nuodėmės viešpatavimą nuo Adomo ir Įstatymo gebėjimą ją parodyti, bet ne išrauti. Kristus atnaujina senąjį žmogaus sukūrimą ir išlaisvina iš mirties galios. Rom 5 todėl kalba apie gilesnį įvykį negu dorovinį gero pavyzdžio poveikį: žmogaus istorijoje prasideda naujas gyvenimas, kylantis iš paties Dievo dovanos.
ST → NT. Tėvo tipologija: Adomo pralaimėjimas → įsikūnijusio Dievo Sūnaus žmogiškoji pergalė → atnaujinta žmogaus bendrystė su Dievu.
Šaltinis: Ireniejus, Prieš erezijas III, 18, 7, tarpininkas ir žmogaus pergalė.
Tertulijonas: Tėvui rūpi ir kūniškas žmogaus gyvenimas
Adomas — mirties, Kristus — prisikėlimo.
Apie kūno prisikėlimą, 35 ir 48 · vertimas į lietuvių kalbą
Ne tiek Kristus kūne, kiek kūnas Kristuje.
Apie kūno prisikėlimą, 35 ir 48 · vertimas į lietuvių kalbą
Žodžius apie kūną ir sielą Tertulijonas skaito kaip pažadą, kad kūniškas žmogus nėra išganymui nereikšmingas. Jeigu kūnas gali būti nužudytas, tai dar nereiškia, kad Dievas jo atsisako. Net plaukų suskaičiavimą jis susieja su būsimo prikėlimo tikrumu: Dievo pažinimas nepalieka žmogaus be ateities.
Vėliau, aiškindamas Pirmąjį laišką korintiečiams, autorius sugretina Adomą ir Kristų. Mirtis paliečia tikrą žmogaus kūną; Kristaus prisikėlimas taip pat nėra vien idėjos ar atminties išlikimas. Prisikėlė tas pats nukryžiuotas Viešpats. Ši konkreti viltis padeda suprasti, kodėl Evangelija išlaisvina iš persekiotojo laikinos valdžios.
ST → NT. Tėvo tipologija: kūniška mirtis Adome → kūniškas Kristaus prisikėlimas → mūsų viso žmogaus prikėlimo viltis. Paukščių ir plaukų eilutes jis aptaria 35, Adomo–Kristaus gretinimą — 48 skyriuje.
Šv. Kirilas Jeruzalietis: nuo pražūtingo medžio prie Jėzaus kryžiaus
Jėzaus medis.
Katechezė 13, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Tas, kuris jį sukūrė iš žemės.
Katechezė 13, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Pats būdamas Gyvenimas.
Katechezė 13, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Kirilas klausia, kodėl vieno žmogaus nuodėmės padarinius laikome galingais, o vieno Gelbėtojo teisumą norėtume apriboti. Jėzus nėra vien dar vienas Adomo palikuonis: jis — viengimis Dievo Sūnus. Todėl Pauliaus „juo labiau“ turi tvirtą pagrindą tame, kas yra pats Kristus.
Katechezėje sujungiami du medžiai: per maistą nuo medžio žmogus išvaromas iš rojaus, o Jėzaus kryžiaus medis atveria jam grįžimą. Dar stipresnė priešprieša — iš žemės padarytas Adomas ir jį sukūręs Gyvenimo Davėjas. Krikščioniška viltis kyla iš šios persvaros: mirtį nugali tas, kuris pats yra Gyvenimas.
ST → NT. Tėvo tipologija: rojaus medis ir mirtingas Adomas → kryžiaus medis ir pats Kūrėjas Kristus → amžinojo gyvenimo dovana.
Šaltinis: Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 13, 2, vienas Adomas ir Jėzus.
Šv. Augustinas: psalmėje kalba Kristus ir jo kūno nariai
Todėl jo visas Kūnas yra visa Bažnyčia.
Psalmės 68(69) aiškinimas, 10–12 · vertimas į lietuvių kalbą
Kad išmoktume ištverti.
Psalmės 68(69) aiškinimas, 10–12 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas psalmės panieką Augustinas leidžia išgirsti ir Kristaus, ir su juo sujungtos Bažnyčios balsą. Galva ir nariai nėra svetimi vieni kitiems. Todėl kenčiančio maldininko žodžiai tampa prasmingi Kristaus mokiniams, kai dėl ištikimybės jie patiria atmetimą.
Uolumą Dievo namams Augustinas susieja su Jėzaus veiksmu šventykloje, o užgaulių prisiėmimą — su Pauliaus aiškinimu Rom 15. Kristus pirmas iškentė, kad mokiniai išmoktų ištverti. Tai nėra visų mūsų konfliktų automatinis pateisinimas: komentare atskiriama kančia už Dievą nuo savo kaltės padarinių. Bendrystė su Kristumi kviečia į tiesą ir ištikimybę.
ST → NT. Tėvo ST–NT skaitymas: dėl Dievo namų kenčiantis psalmės maldininkas → uolus ir užgaules prisiimantis Kristus → jo Kūno narių ištvermė.
Šaltinis: Augustinas, Psalmės 68(69) aiškinimas, 10–12.
Šv. Kiprijonas: uždaryta žemė ir atvertas dangus
Persekiojimų metu žemė uždaroma, bet dangus atveriamas.
Fortunatui: raginimas kankinystei, 11 ir 13 · vertimas į lietuvių kalbą
Persekiojime vainikuojama kova, taikoje — sąžinės tyrumas.
Fortunatui: raginimas kankinystei, 11 ir 13 · vertimas į lietuvių kalbą
Fortunatui skirtame veikale Kiprijonas primena septynis brolius kankinius ir jų motiną iš Makabiejų knygos. Brolių skaičių jis simboliškai susieja su septyniomis Apreiškimo knygos Bažnyčiomis, o motiną — su Bažnyčia. Tai paties autoriaus tipologinis skaitymas, ne tiesioginis istorinio pasakojimo paaiškinimas.
Kankinio drąsą maitina būsimo gyvenimo tikrumas. Praradus vietą tarp žmonių nepasibaigia Dievo pažadas; sykiu Kiprijonas pripažįsta ir taikos metu išlaikytą švarią sąžinę. Taigi nereikia ieškoti mirties, kad ištikimybė būtų tikra. Jeremijo ir Evangelijos liudytoją stiprina tas pats klausimas: kieno akivaizdoje galiausiai gyvenu?
ST → NT. Tėvo tipologija: septyni Makabiejų broliai ir motina → septynios Bažnyčios ir tikinčiųjų motina Bažnyčia → Dievui ištikimų liudytojų viltis.
Šaltinis: Kiprijonas, Fortunatui: raginimas kankinystei, 11 ir 13.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Polikarpas: ilga ištikimybė netelpa į vieną išsižadėjimo žodį
Šv. Perpetua: kalėjime drąsa auga kartu su pagalbos priėmimu
Šv. Justinas: teisme išsaugotas filosofo atsakymas
Šv. Bonifacas: nepavykusi pradžia nenutraukė pašaukimo
Šv. Ignacas Antiochietis: kalinio laiške lieka vietos kitai bendruomenei
Šv. Edmundas Campionas: ginčo pabaigoje palinkėti dangaus draugystės
Šv. Andriejus Kim Tae-gonas: tylus klausimas išlaiko gyvą tikėjimo ryšį
Šv. Polikarpas: ilga ištikimybė netelpa į vieną išsižadėjimo žodį
Kaip tada galėčiau piktžodžiauti savo Karaliui ir Gelbėtojui?
Polikarpo atsakymas, Polikarpo kankinystė, 9 · vertimas į lietuvių kalbą
Smirnos Bažnyčios pasakojime senas vyskupas atvedamas į stadioną. Prokonsulas ragina atsižvelgti į amžių ir siūlo laisvę, jei jis iškeiks Kristų. Polikarpo atsakymas remiasi ne neapykanta teisėjui, o viso gyvenimo patirtimi: Viešpats jo neapgavo, todėl ir pats nenori jo išduoti.
Kai grasinama žvėrimis ir ugnimi, vyskupas skiria laikiną persekiotojo galią nuo būsimo Dievo teismo. Tokia laikysena beveik pažodžiui išskleidžia Mt 10 klausimą: kas iš tiesų gali nuspręsti mano gyvenimo vertę? Tikėjimo išpažinimas čia nėra naujai suvaidintas didvyriškumas. Jis išauga iš ilgai puoselėto ryšio su Kristumi.
Šaltinis: Smirnos Bažnyčia, Polikarpo kankinystė, 9–11.
Šv. Perpetua: kalėjime drąsa auga kartu su pagalbos priėmimu
Negaliu savęs vadinti niekuo kitu, tik tuo, kas esu — krikščione.
Perpetuos kalėjimo užrašai; leidimo 1 skyriaus pradžia · vertimas į lietuvių kalbą
Perpetuos kalėjimo užrašai neslepia baimės. Jauna motina pirmą kartą patenka į tamsią, karštą, žmonių perpildytą vietą ir nerimauja dėl kūdikio. Diakonai Tercijus ir Pomponijus pasirūpina lengvesnėmis sąlygomis. Artimųjų pagalba leidžia jai atsigauti ir rūpintis vaiku; kankinės tvirtumas nėra vaizduojamas kaip nereiklumas ar nejautra.
Tėvui mėginant pakeisti jos apsisprendimą Perpetua parodo indą ir klausia, ar galima jį vadinti kitu vardu. Taip ji nusako ir savo krikščioniškąją tapatybę. Šalia Jeremijo išpažinties tai labai žmogiškas liudijimas: baimė ir skausmas dėl artimųjų dar nepadaro tikėjimo netikro. Svarbu, kam sunkiausią valandą liekama ištikimam.
Šaltinis: Perpetua, kalėjimo užrašai, III; Perpetuos ir Felicitos kančia.
Šv. Justinas: teisme išsaugotas filosofo atsakymas
Nė vienas sveikai mąstantis žmogus neatsitraukia nuo pamaldumo į bedievystę.
Justino atsakymas prefektui, Justino kankinystė, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Romos prefektas Rustikas klausinėja Justino apie jo mokymą ir susirinkimų vietą. Justinas paaiškina ieškojęs įvairių mokyklų tiesos ir apsistojęs ties krikščionių tikėjimu. Dabar jo mokymas tikrinamas ne vien diskusijoje: prefektas nurodo aukoti dievams ir grasina bausme.
Paklaustas, ar po plakimo ir nukirsdinimo tikisi dangiško atlygio, Justinas išpažįsta pasitikėjimą Dievo dovana. Nuosprendis įvykdomas jam ir draugams. Šis ankstyvas kankinystės aktas parodo liudijimo vientisumą: žmogus, kuris aiškino tikėjimą norintiems klausytis, nepaverčia jo netiesa vos atsiradus grėsmei. Kristaus malonė vertinama labiau už laikiną saugumą.
Šaltinis: Justino ir jo draugų kankinystė, 1–5.
Šv. Bonifacas: nepavykusi pradžia nenutraukė pašaukimo
Nesame nebylūs šunys ar tylūs stebėtojai.
Bonifaco laiško ištrauka, Benedikto XVI katechezė, 2009-03-11 · vertimas į lietuvių kalbą
716 m. Vinfridas su bendrais iškeliavo į Fryziją, tačiau vietos valdovo pasipriešinimas sužlugdė pirmąjį bandymą skelbti Evangeliją. Sugrįžęs į Angliją jis galėjo likti mokytoju ir lotynų kalbos žinovu. Vis dėlto po dvejų metų išvyko į Romą ieškoti tolesnio kelio; popiežius suteikė jam Bonifaco vardą ir misijos įgaliojimą.
Vėlesniame laiške jis ragina ganytojus netapti tyliais stebėtojais, kai žmonėms reikia Dievo žodžio. Čia drąsa apima du sprendimus: pripažinti nepasisekimą ir vėl imtis tarnystės. Jeremijo patirtis padeda suprasti, kad pašaukimo tikrumas nematuojamas vien lengvu priėmimu. Ištikimybė gali bręsti per pertrauktą planą ir bendrystėje surastą naują pradžią.
Šaltinis: Benediktas XVI apie Bonifacą, 2009-03-11; laiškai ir misijos pradžia.
Šv. Ignacas Antiochietis: kalinio laiške lieka vietos kitai bendruomenei
Kad būčiau ne vien vadinamas krikščioniu, bet iš tiesų toks pasirodyčiau.
Ignacas, Laiškas romiečiams, 3 · vertimas į lietuvių kalbą
Vežamas iš Sirijos į Romą Ignacas rašo Bažnyčioms ir prašo vidinės bei išorinės stiprybės. Jis nenori pasitenkinti vien krikščionio vardu. Laiškas romiečiams leidžia pamatyti žmogų, kuris laukiamo smurto akivaizdoje pirmiausia galvoja apie ryšį su Jėzumi ir apie žodžių bei gyvenimo vienybę.
Laiško pabaigoje jis prašo nepamiršti Sirijos Bažnyčios: pats negali jos ganyti, tačiau ji neliko be Kristaus ir kitų tikinčiųjų meilės. Nerimas dėl savo likimo neužveria jam akių į kitus. Evangelijos Tėvo rūpestis taip tampa ir bendruomenės užduotimi — lydėti tuos, kurių sutikti ar apsaugoti savo rankomis dabar negalime.
Šaltinis: Ignacas Antiochietis, Laiškas romiečiams, 3 ir 9–10; Benediktas XVI apie Ignacą Antiochietį, 2007-03-14.
Šv. Edmundas Campionas: ginčo pabaigoje palinkėti dangaus draugystės
Kad galiausiai būtume draugai danguje, kur visos skriaudos bus pamirštos.
Campionas, Kreipimasis į Slaptąją tarybą, IX · vertimas į lietuvių kalbą
1580 m. kreipimesi į Anglijos Slaptąją tarybą Campionas nusako savo tarnystę: skelbti Evangeliją, teikti sakramentus, mokyti ir kviesti keistis. Jis prašo galimybės ramiai viešai išdėstyti tikėjimą skirtingoms auditorijoms. Teksto drąsa kyla iš įsitikinimo, kad religinis klausimas vertas argumentų, o ne vien draudimo.
Kreipimesi juntama aštri ano meto polemika, tačiau paskutinė mintis nukreipta į susitaikymą. Campionas patiki Dievui ir savo, ir priešininkų bylą, vildamasis būsimos draugystės. Tai ypač svarbi Jeremijo maldos kryptis: ne pačiam pasiskelbti galutiniu teisėju, bet išlaikyti ištikimybę ir trokšti žmogaus išganymo net esant spaudimui.
Šaltinis: Edmundas Campionas, Kreipimasis į Slaptąją tarybą, 1580, III–IX.
Šv. Andriejus Kim Tae-gonas: tylus klausimas išlaiko gyvą tikėjimo ryšį
Ar esi Jėzaus mokinys?
Andriejaus klausimas, Pranciškaus katechezėje 2023-05-24 · vertimas į lietuvių kalbą
Per griežtus persekiojimus Korėjoje krikščionio tapatybės negalima buvo teirautis bet kur ir bet kaip. Pranciškaus primintame epizode Andriejus Kim atpažindavo tikinčiuosius pagal sutartą ženklą drabužyje ar rankoje. Priartėjęs prie žmogaus, kitų akivaizdoje jis tyliai užduodavo trumpą klausimą apie mokinystę.
Ši atsargi laikysena neprieštaravo drąsai. Rizikuodamas jis palaikė išblaškytų tikinčiųjų bendrystę ir padėjo atvykti misionieriams. Viešas Kristaus išpažinimas nereiškia pareigos neapdairiai išduoti kitą žmogų. Evangelijos ištikimybė suderina aiškią tapatybę su rūpesčiu broliu, kuriam vienas neatsargus žodis gali sukelti pavojų.
Šaltinis: Pranciškus apie Andriejų Kim Tae-goną, 2023-05-24.
Palyginimai
Turinys:
Pranciškus Salezas: viena ranka renka uogas, kita laikosi Tėvo
Kryžiaus Jonas: motina moko vaiką vaikščioti
Teresė Avilietė: šilkverpis ne pats suteikia sau sparnus
Jonas Kasijonas: abiem rankomis valdomi ginklai
Johnas Henry Newmanas: žiemos vaizdas dar nepasako viso pavasario
C. H. Spurgeon: teleskopas nesukuria žvaigždžių
Markas Aurelijus: ramybės prieglobstis nėra vien vieta žemėlapyje
Pranciškus Salezas: viena ranka renka uogas, kita laikosi Tėvo
Salezas siūlo žiūrėti į vaiką, kuris viena ranka laikosi tėvo, o kita nuo pakelės krūmo skina uogas. Taip žmogus turi rūpintis žemiškais reikalais: veikti atidžiai ir nepaleisti ryšio su Dievu. Pavojus atsiranda, kai dėl dar didesnio laimikio norima atlaisvinti abi rankas.
Evangelijos Tėvo rūpestis neatleidžia nuo darbo. Jis leidžia dirbti ne taip, tarsi visą gyvenimą reikėtų išlaikyti vien savo gniaužtu. Pasitikėjimas išsaugo ir atsakomybę, ir laisvę nuo nuolatinės baimės.
Šaltinis: Pranciškus Salezas, Filotėja; vaikas, laikantis tėvo ranką.
Kryžiaus Jonas: motina moko vaiką vaikščioti
Tamsiosios nakties pradžioje Dievo ugdymas palyginamas su motina, kuri maitina ir nešioja kūdikį, o paaugusį ima pratinti prie tvirtesnio maisto bei savarankiškų žingsnių. Mažiau juntamo glamonėjimo nereiškia mažesnės meilės. Keičiasi tai, kaip meilė padeda augti.
Šis dvasinio brendimo įvaizdis padeda kalbėti apie pasitikėjimą nejaučiant paguodos. Jis nėra kiekvienos ligos ar nelaimės priežasties aiškinimas. Jeremijas ir mokiniai gali nesijausti saugūs, tačiau Dievo artumas nepriklauso vien nuo jų dabartinės savijautos.
Šaltinis: Kryžiaus Jonas, Tamsioji naktis I, 1, 2; motinos auginamas vaikas.
Teresė Avilietė: šilkverpis ne pats suteikia sau sparnus
Teresė sielos pasikeitimą aiškina šilkverpio įvaizdžiu: mažas gyvis maitinasi, suka kokoną, o paskui iš jo pasirodo sparnuotas padaras. Žmogus gali ruoštis malonei — melstis, klausytis, atsiversti — bet paties susivienijimo su Dievu nesukuria. Jos dvasiniame aiškinime tikrieji namai yra Kristus.
Rom 5 malonės perteklius leidžia tikėtis daugiau negu seno gyvenimo kosmetinio pataisymo. Teresės palyginimas rodo pasirengimo ir dovanos santykį. Tai dvasinės permainos įvaizdis, ne teiginys, kad žmogaus prisikėlimas tėra biologinė vabzdžio metamorfozė.
Jonas Kasijonas: abiem rankomis valdomi ginklai
Kasijonas pasitelkia kario, gebančio gintis iš abiejų pusių, vaizdą. Garbė ir gera nuomonė prilyginamos dešinei, pažeminimas ir apkalba — kairei. Brandus žmogus nei vienai pusei neatiduoda savo širdies: sėkmę priima blaiviai, o priešiškumą perkeičia į kantrybės progą.
Net priešininko sviestas ginklas šiame vaizde gali pasitarnauti ištvermei. Jeremijo šnibždėtojai ir mokinių kaltintojai todėl dar nevaldo paskutinio atsakymo. Palyginimas kalba apie vidinę ištikimybę; jis neduoda pagrindo pateisinti smurtą ar atsisakyti teisėtos apsaugos.
Šaltinis: Jonas Kasijonas, Pokalbis 6; ištvermės įvaizdžiai.
Johnas Henry Newmanas: žiemos vaizdas dar nepasako viso pavasario
Pamoksle „Antrasis pavasaris“ Newmanas primena gamtos atsinaujinimą: lapkritis atrodo paneigiąs gegužės žiedus, bet metų ratas vėl juos sugrąžina. Tuoj pat jis atskiria šią patirtį nuo žmogaus galimybių — vien gamtinė jėga žmogui tokio sugrįžimo negarantuoja.
Bažnyčios atsinaujinimą jis sieja su Dievo veikimu, o ne su savaimine istorijos pažanga. Palyginimas padeda nenuspręsti apie visą Dievo pažadą iš dabartinės žiemos vaizdo. Rom 5 viltis remiasi Kristaus dovana, kuri pranoksta žmonijos paveldėtą nuodėmės ir mirties patirtį.
Šaltinis: Johnas Henry Newmanas, Antrasis pavasaris, 1852-07-13.
C. H. Spurgeon: teleskopas nesukuria žvaigždžių
Paskaitoje apie mokslo teikiamus palyginimus Spurgeonas sugretina teleskopą ir Šventojo Rašto liudijimą. Prietaisas nesukuria dangaus kūnų: jis padeda pamatyti tai, ko silpnesnis žvilgsnis neaprėpia. Taip Evangelija atveria žmogui Dievo tikrovę ir leidžia ja remtis jau dabar.
Baimės susiaurintas žvilgsnis mato tik grasinimą. Kristaus žodžiai apie Tėvą praplečia matymo lauką: pavojus lieka tikras, bet nėra vienintelė tikrovė. Tai paties autoriaus aiškinamoji analogija; teleskopo išradimo istorijos čia neperimame.
Šaltinis: C. H. Spurgeon, Paskaitos studentams, 28; teleskopas ir tikėjimas.
Markas Aurelijus: ramybės prieglobstis nėra vien vieta žemėlapyje
Markas Aurelijus sugretina poilsio namus užmiestyje, pajūrį ar kalnus su žmogui prieinamu vidiniu prieglobsčiu. Vien pakeista vieta neapsaugo nuo nerimo. Reikia sugrįžti prie principų, kurie sutvarko mintis ir leidžia vėl išeiti pas žmones laisvesne širdimi.
Šis stoikų įvaizdis nėra Jeremijo maldos pakaitalas. Tačiau jis padeda atskirti triukšmingą aplinkinių nuomonę nuo vietos, kurioje priimamas mano atsakas. Krikščioniui šis sustojimas gali tapti malda Dievui, kuris pažįsta širdį geriau už gandus skleidžiančius žmones.
Šaltinis: Markas Aurelijus, Sau pačiam IV, 3; vidinis prieglobstis.
Pasakojimai
Turinys:
Levas Tolstojus: žvakė ant prievarta ariančio valstiečio plūgo
Selma Lagerlöf: žmogus iš žiurkių spąstų išvedamas pagarba
Antonas Čechovas: Petro ašaros pasiekia du žmones prie laužo
Hansas Christianas Andersenas: lino istorija nesibaigia pelenais
Broliai Grimai: paslėptos tiesos nepavyksta užkasti po tiltu
O. Henry: du Padėkos dienos valgytojai ir nematomas alkis
Ezopas: kiškiai pamato, kad baimė nėra vien jų dalia
Levas Tolstojus: žvakė ant prievarta ariančio valstiečio plūgo
Žiaurus dvaro prievaizdas verčia baudžiauninkus dirbti net Velykų šventės dienomis. Vieni prabyla apie kerštą, tačiau Piotras ragina netapti žudikais. Išvarytas arti jis prie plūgo pritvirtina mažą žvakę ir gieda šventines giesmes. Žvakė pasakojime neužgęsta nei pučiant vėjui, nei apsukant plūgą. Kiti juokiasi, bet jis nepaliauja linkėjęs žmonėms taikos.
Apie tai išgirdęs prievaizdas nustoja linksmintis ir pajunta esąs nugalėtas. Žmonos paragintas išjoja paleisti darbininkų, tačiau prie vartų išsigandęs arklys meta jį ant aštraus kuolo ir jis žūsta. Išsigandę valstiečiai traukiasi aplinkkeliu; tik Piotras su sūnumi pakelia kūną ir parveža namo. Paskutinis jo veiksmas išlieka gailestingas net tam, kuris jį engė.
Ryšys su skaitiniais. Jeremijo pasitikėjimą ir Jėzaus raginimą nebijoti iliustruoja liudijimas be keršto. Literatūrinės prievaizdo mirties nepaverskime taisykle apie nelaimes kaip Dievo bausmę.
Šaltinis: Levas Tolstojus, Žvakė; Sussex universiteto vertimas.
Selma Lagerlöf: žmogus iš žiurkių spąstų išvedamas pagarba
Keliaujantis vielinių spąstų pardavėjas pasaulį laiko didžiuliais spąstais: patogumai vilioja, o paskui uždaro žmogų. Jis pats pavagia trisdešimt kronų iš jį priglaudusio senuko ir, slapstydamasis miške, pasijunta įkliuvęs. Kalvėje geležies fabriko savininkas palaiko jį senu karininku. Dukra Edla pakviečia svečią Kalėdoms ir pažada, kad jis galės laisvai išeiti.
Kai klaida paaiškėja, tėvas nori apsimetėlį išvaryti. Edla primena, kad žmogui jau pažadėta ramybės diena, ir pasodina jį prie stalo. Ryte svečio nebėra, bet paliktuose spąstuose guli pavogti pinigai ir laiškas. Jis prašo grąžinti kronas senukui: pagarba, su kuria buvo priimtas, suteikė jėgų pasielgti garbingai. Laišką pasirašo jam patikėtu kapitono vardu.
Ryšys su skaitiniais. Rom 5: neužsitarnauta dovana gali atverti tikrą pasikeitimą. Žmogaus vertė nėra užbaigta jo kaltės istorija.
Šaltinis: Selma Lagerlöf, The Rattrap; NCERT, Flamingo, 4 skyrius.
Antonas Čechovas: Petro ašaros pasiekia du žmones prie laužo
Šaltą Didžiojo penktadienio vakarą seminaristas Ivanas grįžta namo alkanas ir nusiminęs. Jam atrodo, kad skurdas ir tamsa nesikeičia nuo seniausių laikų. Prie dviejų našlių laužo jis ima pasakoti apie Petrą: pasižadėjęs nenusigręžti nuo Jėzaus, šis sušalęs stovi kieme ir iš baimės triskart išsigina savo Mokytojo.
Išgirdusi apie Petro raudą motina pravirksta, o dukra įsitempusi klausosi. Ivanas išeina į tą patį šaltį, bet pats jau galvoja kitaip. Seniai įvykusi istorija palietė dabartinius žmones; jam pasirodo, kad pajudinus vieną ilgos grandinės galą sudrebėjo kitas. Tamsa nepasidaro mažiau šalta, tačiau gyvenime jis vėl įžvelgia tiesos, grožio ir prasmės tęstinumą.
Ryšys su skaitiniais. Mt 10, 32–33 skamba rimtai, bet silpnumo istoriją galima pasakoti su užuojauta: ji padeda išgirsti Evangeliją ir vėl ieškoti ištikimybės.
Šaltinis: A. Čechovas, Studentas, 1894; Constance Garnett vertimas.
Hansas Christianas Andersenas: lino istorija nesibaigia pelenais
Mėlynai žydintis linas džiaugiasi saule ir lietumi, o tvoros kuolai primena, kad viskas baigsis. Augalą išrauna, mirko, laužo ir verpia. Jam atrodo, kad atėjo pražūtis, tačiau iš jo nuaudžiamas audeklas, o paskui pasiuvami reikalingi drabužiai. Susidėvėję jie virsta skudurais ir galiausiai — baltu popieriumi.
Ant popieriaus užrašomos istorijos, kurios vėliau išspausdinamos daugybėje knygų. Senieji lapai vieną dieną sudeginami. Vaikai stebi žiežirbas ir mano, kad dabar jau viskas baigta. Bet pasakos nematomos būtybės virš pelenų skelbia nenutrūkstančią istoriją. Kiekviena lino prarasta forma buvo tik maža dalis kelio, kurio pradžioje jis negalėjo įsivaizduoti.
Ryšys su skaitiniais. Pasakos virsmai pažadina vaizduotę kalbant apie viltį anapus matomo praradimo. Krikščioniško prisikėlimo pagrindas yra pats Kristus, o ne gamtinio perdirbimo ciklas.
Šaltinis: H. C. Andersenas, Linas, 1848, visas tekstas.
Broliai Grimai: paslėptos tiesos nepavyksta užkasti po tiltu
Karalius pažada atlygį už kraštą niokojančio šerno įveikimą. Į mišką išeina du broliai. Jaunesnysis gauna mažo žmogaus ietį ir nugali žvėrį, o vyresnysis pavydi. Grįžtant namo prie tilto jis nužudo brolį, paslepia kūną ir prisiskiria jo laimėjimą. Atrodo, kad melas tapo visų priimta istorija.
Po daugelio metų piemuo randa baltą kauliuką ir padaro iš jo rago pūstuką. Vos papūtus kaulas ima pasakoti apie nusikaltimą. Karalius įsako iškasti vietą po tiltu: randami palaikai, tiesos nuslėpti nebeįmanoma. Pasakoje žudiką ištinka griežta bausmė, o nužudytasis pagarbiai palaidojamas. Vėlyvas atidengimas sugriauna neteisingai įgytos sėkmės vaizdą.
Ryšys su skaitiniais. Mt 10, 26: paslėpimas dar nėra galutinis tiesos likimas. Pasakos bausmės nereikia paversti asmeninio keršto pavyzdžiu.
Šaltinis: Broliai Grimai, Dainuojantis kaulas, KHM 28.
O. Henry: du Padėkos dienos valgytojai ir nematomas alkis
Devynerius metus senas džentelmenas tą pačią valandą sutinka Stuffy Pete’ą Niujorko aikštėje ir nusiveda šventinių pietų. Šįkart Pete’as jau gausiai pavaišintas kitur. Vis dėlto matydamas geradario džiaugsmą nedrįsta sugriauti tradicijos. Restorane vieną patiekalą keičia kitas, o jis atkakliai valgo dar kartą.
Išėjęs Pete’as griūva ir atsiduria ligoninėje — nuo persivalgymo. Netrukus atvežamas ir senasis džentelmenas. Gydytojas atskleidžia netikėtą priešpriešą: šis žmogus pats nevalgė tris dienas. Po tariamai aiškiais geradario ir gavėjo vaidmenimis slėpėsi du trapūs žmonės, kuriems reikėjo vienas kitą pažinti tikriau.
Ryšys su skaitiniais. Psalmės prašymas atsigręžti į varguolį kviečia pastebėti konkretų žmogų. Tėvo rūpestis pažįsta ir tai, ko mes iš išorės nepamatome.
Ezopas: kiškiai pamato, kad baimė nėra vien jų dalia
Kiškiai pavargsta gyventi nuolatiniame išgąstyje. Kiekvienas triukšmas atrodo pavojingas, ir jiems ima rodytis, kad daugiau taip gyventi nebeįmanoma. Visi kartu nubėga prie ežero, ketindami pulti į vandenį. Tačiau jų žingsnių išgąsdintos pakrantės varlės pirmos sulenda į ežerą.
Vienas kiškis sustabdo kitus: štai ir jų pačių bijoma. Netikėtas vaizdas pertraukia mintį, kad jų baimė vienintelė ir viską nusakanti. Pasakėčia baigiasi sustojimu, o ne nelaime. Gyvenimas pasirodo didesnis už vieną susiaurėjusią jo interpretaciją; atsiveria galimybė nepaklusti pirmajam nevilties sprendimui.
Ryšys su skaitiniais. Jėzus baimę sutinka padrąsinimu ir primena žmogaus vertę Tėvui. Pasakėčia padeda pradėti pokalbį apie baimę, jos negalima naudoti kenčiančiajam sugėdinti.
Šaltinis: Ezopas, Kiškiai ir varlės, George Fyler Townsend vertimas.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
Apie 112 m.: teisėjo laiške išlieka prieš aušrą giedanti bendruomenė
1735 m. Niujorkas: spaustuvininkas neišleidžiamas vien dėl savo skurdo
1960–1962 m.: drąsa pareikalauti patikimų duomenų
1972 m. Simnas: rašomosios mašinėlės raidės tapo viešu liudijimu
1961–2009 m.: skriaudėjas rado duris, prie kurių galima atsiprašyti
2021 m. Oslas: už apdovanojimo kalbos — dešimt užstatų
2026 m. Sudanas: neleisti karui sukurti tylos zonos
Apie 112 m.: teisėjo laiške išlieka prieš aušrą giedanti bendruomenė
Bitinijos ir Ponto valdytojas Plinijus rašo imperatoriui Trajanui, nes nežino, kaip nagrinėti krikščionių bylas. Prisipažįstančiųjų jis klausia pakartotinai, grasina bausme, atkakliuosius pasmerkia. Paleidimo sąlyga tampa dievų ir imperatoriaus atvaizdo pagarbinimas bei Kristaus išsižadėjimas. Tai konkretus spaudimas tikėjimą pakeisti saugumu.
Tame pačiame priešiško valdininko laiške išsaugotas kitas vaizdas: nustatytą dieną dar prieš aušrą žmonės susirenka giedoti Kristui ir įsipareigoja nevogti, neapgaudinėti, būti ištikimi. Trajanas neleidžia priimti anoniminių skundų, tačiau persekiojimo nepanaikina. Šis dokumentas vertingas ir tuo, kad liudijimas išlieka net nepalankaus stebėtojo aprašyme.
Ryšys su skaitiniais. Mt 10, 32–33 įgyja apčiuopiamą istorinį kontekstą: Kristaus vardas gali kainuoti, o kasdienis sąžiningumas suteikia jam turinį.
Šaltinis: Plinijus Jaunesnysis ir Trajanas, Laiškai X, 96–97.
1735 m. Niujorkas: spaustuvininkas neišleidžiamas vien dėl savo skurdo
Johnas Peteris Zengeris spausdino laikraštį, kritikuojantį gubernatoriaus Williamo Cosby valdymą. 1734 m. suimtam spaustuvininkui nustatytas 400 svarų užstatas viršijo jo galimybes. Du gynėjai vėliau pašalinti iš advokatų luomo, tačiau paskirtasis Johnas Chambersas pasirūpino nešališkesne prisiekusiųjų atranka, o gynybą sustiprino iš Filadelfijos atvykęs Andrew Hamiltonas.
1735 m. rugpjūtį Hamiltonas nebesiginčijo, kas išspausdino laikraštį, bet ragino svarstyti paskelbtų teiginių tiesą. Prisiekusieji paskelbė Zengerį nekaltu. Kol jis kalėjo, žmona Anna ir mokiniai tęsė spaudos darbą — praleistas tik vienas numeris. Byla iškart nepakeitė šmeižto teisės, tačiau parodė, kiek gali bendros pastangos neleisti valdžios baimei užčiaupti spaudos.
Ryšys su skaitiniais. Jeremijo klausimas išlieka: ar žmogus bus nutildytas vien todėl, kad jo žodžiai nepatogūs galingesniam?
Šaltinis: Niujorko teismų istorinė draugija, Crown v. John Peter Zenger, 1735.
1960–1962 m.: drąsa pareikalauti patikimų duomenų
Neseniai FDA pradėjusiai dirbti Frances Oldham Kelsey pateikta talidomido paraiška galėjo atrodyti įprasta: vaistas jau vartotas daugelyje valstybių. Tačiau pateikti saugumo įrodymai jos neįtikino. Bendrovė spaudė patvirtinti paraišką ir siuntė vis naują medžiagą, o vertintoja reikalavo moksliškai patikimų duomenų.
Maždaug po metų Vokietijos ir Australijos tyrėjai vaistą susiejo su sunkiomis kūdikių raidos anomalijomis. Leidimas platinti JAV rinkoje nebuvo suteiktas; kilęs sukrėtimas prisidėjo prie 1962 m. vaistų reguliavimo reformos. Šios istorijos centre — nuoseklus profesinis darbas, kuriam prireikė atsilaikyti prieš spaudimą. Ne visi jo apsaugoti žmonės kada nors sužinojo vertintojos vardą.
Ryšys su skaitiniais. Drąsa gali reikšti ramiai nepasirašyti, kol nėra tiesos pagrindo. Tėvo rūpestis žmogaus gyvybe kviečia ir į atsakingą darbą.
Šaltinis: FDA, Frances Oldham Kelsey: medicininė peržiūra ir išvengta tragedija.
1972 m. Simnas: rašomosios mašinėlės raidės tapo viešu liudijimu
Pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris parengtas mažame Simno klebonijos kambaryje. Sigitas Tamkevičius ir bendradarbiai rinko žinias apie tikinčiųjų teisių pažeidimus. Mašinėlė įsigyta Maskvoje, jos raidynas pertvarkytas į lietuvišką, o svirtelių kampai keičiami, kad saugumui būtų sunkiau atsekti spausdinimo pėdsaką.
Petras Plumpa ėmėsi dauginimo, kiti žmonės rūpinosi platinimu ir perdavimu į Vakarus per Maskvos disidentus. Skirtingos užduotys jungėsi į vieną viešą balsą. Kratos ir suėmimai didino kainą, tačiau nauji numeriai pasirodydavo toliau. Tai ne vien išlikusio leidinio istorija: konkrečių žmonių patirtas neteisingumas buvo išnešamas iš izoliacijos ir tapdavo girdimas.
Ryšys su skaitiniais. Mt 10, 27: slapta surinkti tiesos faktai tampa viešu liudijimu. Drąsa čia apima ir apdairią kito žmogaus apsaugą.
Šaltinis: LKB Kronika: nenugalėta tiesa; pirmojo numerio rengimas Simne.
1961–2009 m.: skriaudėjas rado duris, prie kurių galima atsiprašyti
1961 m. Freedom Riders kelionėje Johnas Lewisas buvo sumuštas Rok Hilo autobusų stotyje Pietų Karolinoje. Beveik po 48 metų vienas užpuolikų, Elwinas Wilsonas, pripažino dalyvavęs smurte. Jis atvyko į Lewiso kabinetą Vašingtone ne pasiteisinti, o paprašyti atleidimo.
Lewisas aprašė atsakęs nedelsdamas, kad atsiprašymą priima. 2020 m. Senato posėdyje ši istorija priminta kaip jo gyvenimo vaisius: viešas pasipriešinimas neteisybei nebuvo uždaręs kelio žmogaus pasikeitimui. Užpuolikas negalėjo atšaukti praeities, bet galėjo prisiimti atsakomybę; sužeistasis galėjo jį sutikti nauju santykiu.
Ryšys su skaitiniais. Rom 5 dovaną padeda suprasti neužtarnauto priėmimo patirtis. Tai žmogiška analogija, o ne tiesioginis Kristaus ir politinio veikėjo sutapatinimas.
Šaltinis: JAV Senato posėdžio įrašas, 2020-07-21, S4312; Johnas Lewisas ir Elwinas Wilsonas.
2021 m. Oslas: už apdovanojimo kalbos — dešimt užstatų
Nobelio taikos premijos paskaitoje Maria Ressa priminė, kad per mažiau nei dvejus metus jai išduota dešimt arešto orderių. Dešimt kartų reikėjo mokėti užstatą, kad galėtų tęsti žurnalistės darbą. Apdovanojimo salėje ji kalbėjo ir apie daug mažiau matomus kolegas, kuriems viešas pripažinimas nesuteikia apsaugos.
Ressa papasakojo ir apie nepažįstamus žmones, kurie padėjo jos redakcijai rizikuodami ir nelaukdami atlygio. Todėl tiesos gynimas jos pasakojime nėra vienišo, nieko nebijančio herojaus žygis. Jis priklauso nuo bendruomenės, kuri neleidžia baimei izoliuoti žmogaus. Klausimas, ką esame pasirengę paaukoti dėl tiesos, buvo užduotas kaip praktinis apsisprendimas.
Ryšys su skaitiniais. Liudijimas stiprėja, kai žmogus nelieka vienas. Tėvo rūpestį gali padėti patirti ir kitų žmonių drąsa prisiartinti.
2026 m. Sudanas: neleisti karui sukurti tylos zonos
2026 m. balandžio 30 d. UNESCO paskelbė spaudos laisvės premiją skirianti Sudano žurnalistų sindikatui. Nuo karo pradžios 2023 m. organizacija buvo užfiksavusi 32 žurnalistų žūtis ir 556 pažeidimus prieš medijų darbuotojus. Nutrūkęs ryšys, sunaikinta infrastruktūra ir grasinimai stūmė visuomenę į informacinę tuštumą.
Pranešime kalbama ir apie konkrečią apsaugą: Port Sudane įrengtos dvi saugios erdvės, dešimtims žurnalistų padėta persikelti į saugesnes vietas ir gauti psichologinę pagalbą. Liudytojo padrąsinimas čia reiškia ir vietą, kur galima dirbti bei atsikvėpti. Viešas žodis svarbus todėl, kad karo paliestų civilių patirtis netaptų pasauliui nematoma.
Ryšys su skaitiniais. Jeremijo vienatvės ir viešo liudijimo temos turi dabartinį svorį. Drąsinti reiškia taip pat padėti išsaugoti gyvybę ir bendrystę.
Šaltinis: UNESCO, 2026 m. spaudos laisvės premija Sudano žurnalistų sindikatui.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Benediktas XVI: paskutinis žodis nepriklauso blogiui
2. Pranciškus: rūpestis ir malonės persvara
3. Leonas XIV: trys ištikimybės atsakai
4. Šv. Jonas Paulius II: kasdienybėje prireikia didvyriškumo
5. Šv. Tomas Akvinietis: Dievo atsakymas pranoksta blogį
6. Šv. Augustinas: nuo Dievo nepasislepiama
7. George’as MacDonaldas: baimę išstumia pilnesnė meilė
8. Williamas Shakespeare’as: baimė gali priversti mirti iš anksto
9. Seneka: geras žmogus padeda net būdamas toli
10. Epiktetas: patikrinti ir savo mintį apie grėsmę
1. Benediktas XVI: paskutinis žodis nepriklauso blogiui
Ne blogis ir ne iracionalumas taria paskutinį žodį.
Benediktas XVI, Viešpaties angelas, 2008-06-22 · vertimas į lietuvių kalbą
Pasitikėjimo pagrindą popiežius įvardija tame pačiame sakinyje: pasaulio ir meilės Viešpats yra dėl mūsų pasiaukojęs Kristus.
2. Pranciškus: rūpestis ir malonės persvara
Tėvas mumis rūpinasi, nes jo akyse esame labai vertingi. […] Dievo malonė visada galingesnė už blogį.
Pranciškus, Viešpaties angelas, 2020-06-21 · vertimas į lietuvių kalbą
Mt 10 padrąsinimas ir Rom 5 malonės perteklius susitinka toje pačioje išganymo viltyje.
Šaltinis: Pranciškus, Viešpaties angelas, 2020-06-21.
3. Leonas XIV: trys ištikimybės atsakai
Į neapykantą atsakyti meile, į puikybę — romumu, o į nusiminimą — ištverme.
Leonas XIV, Viešpaties angelas, 2026-06-21 · vertimas į lietuvių kalbą
Šie atsakai maitinami asmeniniu ryšiu su Jėzumi: viešas liudijimas turi vidines šaknis.
Šaltinis: Leonas XIV, Viešpaties angelas, 2026-06-21.
4. Šv. Jonas Paulius II: kasdienybėje prireikia didvyriškumo
Krikščionis, remdamasis maldoje šaukiama Dievo malone, kviečiamas kartais net didvyriškai įsipareigoti.
Šv. Jonas Paulius II, Veritatis splendor, 93 · vertimas į lietuvių kalbą
Enciklikoje tai taikoma ir paprastoms aplinkybėms, kuriose ištikimybė gėriui kainuoja tikrą auką.
Šaltinis: Jonas Paulius II, Veritatis splendor, 93.
5. Šv. Tomas Akvinietis: Dievo atsakymas pranoksta blogį
Dievas leidžia blogybėms įvykti, kad iš jų išvestų didesnį gėrį.
Šv. Tomas Akvinietis, Teologijos suma III, 1, 3, ad 3 · vertimas į lietuvių kalbą
Šiame atsakyme Tomas kalba apie nuopuolį ir Įsikūnijimą, remdamasis Rom 5. Kristaus dovana leidžia skelbti viltį, kartu nepaverčiant nuodėmės geru veiksmu.
Šaltinis: Tomas Akvinietis, Teologijos suma III, 1, 3, ad 3.
6. Šv. Augustinas: nuo Dievo nepasislepiama
Taip paslėpčiau tave nuo savęs, o ne save nuo tavęs.
Šv. Augustinas, Išpažinimai X, 2, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Jeremijas patiki bylą širdį reginčiam Dievui. Atvirumas jam išlaisvina nuo mėginimo pačiam surežisuoti visą tiesą apie save.
Šaltinis: Augustinas, Išpažinimai X, 2, 2.
7. George’as MacDonaldas: baimę išstumia pilnesnė meilė
Tik meilė, pripildanti širdį, […] gali išvaryti baimę, nepalikdama jai vietos.
George’as MacDonaldas, Unspoken Sermons II, The Fear of God, pirmoji pastraipa · vertimas į lietuvių kalbą
Autorius aiškina, kaip Dievo pažinimas bręsta iš migloto išgąsčio į tikrą pasitikėjimą mylinčiu Viešpačiu.
Šaltinis: George MacDonald, Unspoken Sermons II, The Fear of God.
8. Williamas Shakespeare’as: baimė gali priversti mirti iš anksto
Bailiai prieš mirtį miršta daugel kartų; narsieji mirties skonį patiria tik kartą.
Williamas Shakespeare’as, Julijus Cezaris II, 2, 34–35, Folger leidimas · vertimas į lietuvių kalbą
Tai Cezario replikos dramoje. Ji aštriai kelia gyvenimo, užvaldyto būsimos grėsmės, klausimą; krikščionišką atsakymą Evangelija grindžia Tėvo rūpesčiu.
9. Seneka: geras žmogus padeda net būdamas toli
Laimingas žmogus, kuris gali kitus padaryti geresnius […] net tada, kai jie tik apie jį galvoja!
Seneka, Laiškai Lucilijui, 11, 9 · vertimas į lietuvių kalbą
Laiške kalbama apie moralinį orientyrą. Šventųjų liudijimas panašiai stiprina žmogų, kuriam šiandien reikia drąsos apsispręsti.
Šaltinis: Seneka, Laiškai Lucilijui, 11, 9.
10. Epiktetas: patikrinti ir savo mintį apie grėsmę
Žmones trikdo ne daiktai, bet principai ir sampratos, kurias jie apie daiktus susidaro.
Epiktetas, Vadovėlis, 5, Elizabeth Carter vertimas · vertimas į lietuvių kalbą
Stoikų mintis padeda tirti, kaip interpretuojame tai, ką patiriame. Evangelija drauge pripažįsta tikrą persekiojimo pavojų ir skelbia tikrą Dievo artumą.
Šaltinis: Epiktetas, Vadovėlis, 5; Elizabeth Carter vertimas.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Vagis jau apsidžiaugė, kad tai tik papūga
Bėgimo batai turi labai konkretų tikslą
Po lova vyksta kažkas labai bibliško
Visi sveikino drąsuolį. Jis turėjo kitą klausimą
Keleivis suskaičiavo vėlavimą, bet ne variklius
Į dangų norėtų. Tik kelionės laikas pasirodė neaiškus
Už kapinių tvoros du klausytojai išgirdo per mažai
Vagis jau apsidžiaugė, kad tai tik papūga
Naktį į svetimą namą įlindęs vagis apšviečia kambarį ir imasi aparatūros. Staiga tamsoje pasigirsta:
— Jėzus tave stebi.
Vagis sustingsta. Po tylos balsas pasikartoja. Žibintuvėlis galiausiai užkliūva už papūgos. Vagiui palengvėja: štai kas jį gąsdino! Paukštis prisistato Moze. Vagis pradeda juoktis iš žmonių, kurie taip vadina papūgą. O ši paaiškina:
— Tai tie patys žmonės, kurie rotveilerį pavadino Jėzumi.
Ryšys su skaitiniais. Juokinga vardų painiava tinka įžangai apie baimę. Evangelijos Tėvo žvilgsnio negalima supainioti su šiame juokelyje laukiančio sarginio šuns grėsme.
Šaltinis: Catherine Tobsing, Joke about Parrots and Jesus, 2010-04-13.
Bėgimo batai turi labai konkretų tikslą
Du medžiotojai miške pamato didžiulį lokį. Abu puola bėgti, tačiau vienas staiga sustoja, atidaro kuprinę ir skubiai aunasi sportinius batelius. Bičiulis negali patikėti:
— Juk lokio neaplenksi!
— Žinau. Man tereikia aplenkti tave.
Ryšys su skaitiniais. Baimė gali išryškinti tikruosius santykius. Jėzus kuria pasitikėjimą Tėvu, kuris nepalieka silpnesniojo kito saugumo kaina.
Šaltinis: Tennis Shoes, GetFrank juokelių rinkinys.
Po lova vyksta kažkas labai bibliško
Grįždamas po Pelenų trečiadienio pamaldų berniukas kamantinėja mamą. Ar tikrai žmogus padarytas iš dulkių? Mama patvirtina. O miręs vėl grįžta į dulkes? Taip. Berniukas iškart prisimena vakarykštę maldą prie lovos:
— Kai vakar meldžiausi ir pažiūrėjau po lova, radau kažką, kas arba ateina, arba išeina!
Ryšys su skaitiniais. Rom 5 kalba apie daug gilesnį dalyką negu dulkių tvarkymas: mirties tikrovę ir Kristaus atveriamą gyvenimą. Vaiko pažodiškumas leidžia švelniai pradėti šią rimtą temą.
Šaltinis: St Jerome parapijos biuletenis, 2025-02-23, Coming or Going?.
Visi sveikino drąsuolį. Jis turėjo kitą klausimą
Milijonierius surengia vakarėlį prie baseino, kuriame laiko krokodilus. Už perplaukimą pasiūlo milijoną. Svečiai tyli. Staiga — pliumpt! Vyras lekia vandeniu, krokodilai taikosi į drabužius, minia šaukia. Galiausiai jis išsiropščia kitame krante.
Šeimininkas žavisi jo drąsa ir jau ruošiasi įteikti atlygį. Tačiau „didvyris“ dar gaudo kvapą:
— Man jūsų pinigų nereikia! Noriu sužinoti, kas mane įstūmė!
Ryšys su skaitiniais. Išorinis žygdarbis dar neatskleidžia viso žmogaus vidaus. Tėvas pažįsta ne tik mūsų pasirodymą, bet ir tikrą baimę.
Šaltinis: Rachael Rosel, A millionaire hosted a party by his pool, 2020-11-15.
Keleivis suskaičiavo vėlavimą, bet ne variklius
Pakilus lėktuvui kapitonas praneša: vienas variklis sugedo, trys likusieji veikia, tik atvyksime valanda vėliau. Po kiek laiko sugenda antrasis — prisideda dar valanda. Galiausiai lieka vienas, ir kapitonas praneša apie dar ilgesnę kelionę.
Vienas keleivis nusisuka į kaimyną:
— Tikėkimės, kad paskutinis nesuges, nes tada čia ore prasėdėsime visą naktį!
Ryšys su skaitiniais. Rūpestis vėlavimu taip užvaldo mintį, kad pasimeta pati įvykio prasmė. Evangelija kviečia tiksliau suprasti, ko bijome ir kuo remiamės.
Šaltinis: brownbox, A Joke, Fly Away Simulation, 2006-09-24.
Į dangų norėtų. Tik kelionės laikas pasirodė neaiškus
Pamokslininkas paprašo norinčių į dangų pakelti rankas. Pakyla visos, tik vienas vyresnis vyras priekyje sėdi ramiai. Pamokslininkas jį pastebi ir nustebęs teiraujasi, ar šis tikrai nenori į dangų.
— Žinoma, noriu! Bet iš jūsų klausimo supratau, kad renkate autobusą šiam vakarui!
Ryšys su skaitiniais. Prisikėlimo viltis nesunaikina žmogiško noro gyventi. Drąsa ir pasitikėjimas bręsta atvirai pripažįstant šią įtampą.
Šaltinis: Canberra–Goulburn parapijos biuletenis, 2019-08-11, Joke of the Week.
Už kapinių tvoros du klausytojai išgirdo per mažai
Du berniukai kapinėse po medžiu dalijasi riešutus. Keli nurieda prie tvoros. Jie skaičiuoja:
— Vienas tau, vienas man.
Pro šalį važiuojantis vaikas sustoja, bet berniukų nemato. Jam atrodo, kad čia Dievas su velniu dalijasi sielas! Atsiveda sunkiai vaikštantį senuką. Abu įtempę ausis klausosi prie tvoros, kol iš vidaus pasigirsta:
— Viskas. Dabar eime pasiimti tų riešutų prie tvoros.
Sakoma, kad senukas įgijo tokią persvarą, jog vaikui jį pavijus dviračiu teko gerokai paminti.
Ryšys su skaitiniais. Gandai ir pusiau nugirsti žodžiai gali sukurti tikrovės neatitinkančią baimę. Jeremijo ir Evangelijos liudytojas kviečiamas remtis gilesniu tiesos pažinimu.
Šaltinis: Afouda Bamidele, Two Boys Were Dividing Nuts near the Cemetery Fence, 2021-06-19.
