Berniukas su tėčiu leido lauke aitvarą. Vėjo nešamas jis pakibo aukštai ore. Pro šalį skrido du balandžiai, kurie pakvietė aitvarą skristi kartu ir palenktyniauti. Aitvaras atsakė:– Mane laiko šeimininkas, negaliu skristi.– Kad ten apačioje nieko nėra, mes nieko nematome – suburkavo balandžiai.– Aš irgi nematau, kad kartais jaučiu jo timptelėjimą už virvutės :-). Dievo taip…
Ir net jei galiausiai Viešpats joms būtų toks palankus, kad ir nenorint, arba nemokant, arba nerandant kelio jas atveda, visgi jos ateina daug vėliau, per didesnį vargą ir su mažesniais nuopelnais, nes nesitaikė prie Dievo ir nesileido laisvai statomos į tyrą ir tikrą vienybės kelią. Dievas iš tiesų jas veda, nes gali vesti ir be…
Dievas kiekvieną veda skirtingais keliais. Tad vargu ar atsiras siela, kurios keliavimo būdas bent pusiau sutaptų su kitos keliavimo būdu. Šv. Kryžiaus Jonas, Gyvosios meilės liepsna