Palyginimai – Kristaus metodas aiškinant itin svarbius ir iki galo sunkiai suvokiamus dalykus. Šį sekmadienį prieš mūsų akis iškyla javų – kviečių laukas su tarp kviečių įsiterpusiomis piktžolėmis – raugėmis arba svidrėmis. Kodėl jos čia minimos? Juk iš šio augalo, skirtingai nei iš kviečių, nei duonos, nei pyragų, deja, neiškepsi, jų nesumalsi ir naudos neturėsi. Priešingai, šios piktžolės, išoriškai labai panašios į kviečius, neša didelę žalą – jos alina dirvožemį, spelgia kviečius, prastina grūdų kokybę. Tikras blogis, tarpstantis kartu su gėriu. Kodėl? Kodėl Dievas, kuris yra viso gėrio kūrėjas ir visagalis, leidžia tokius dalykus? Dievas ir tik Dievas yra visa ko šeimininkas, tačiau jis leidžia „šeimininkauti“ ir kitiems: „Pone, argi ne gerą sėklą pasėjai savo dirvoje?“ Taigi aiškiai nurodoma, jog pasaulis, t. y. javų laukas, priklauso Dievui ir tik jam, tačiau iš kur joje piktžolės – blogis? Negi Dievui nerūpi jo kviečiai? Koks jis šeimininkas? Jis neapsaugojo savo lauko, ir atmintyje iškyla Evangelijoje užrašytas apaštalų kreipinys, tiksliau šūksnis: „Viešpatie, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Negi tikrai?

Atsakymas: „Tai padarė priešiškas žmogus.“ Tiksliau sakant – priešas. Dievui ir jo sukurtajam pasauliui priešinimasis yra užkoduota tikrovė, mat žmogus nori padaryti savaip, pakoreguoti Dievo tvarką ir ištaisyti jo leidžiamas „klaidas“ – „mes išrinksime tas piktžoles“. Tačiau tarnų rūpestingumas pasirodė esąs skubotas. Šeimininkas juos sustabdo: „Ne, kad kartais rinkdami svidres ar rauges kartu su jomis neišrautumėte ir kviečių“, kitaip sakant, darant tvarką galima pridaryti daug žalos ir sukelti skausmo tiems, kurie su tuo blogiu neturi nieko bendro. Būtina išmokti vertinti teisingai – ir žmones, ir dalykus, ir aplinkybes. Būtina išmokti žiūrėti į gyvenimą Dievo žvilgsniu. Čia svarbus žodis – būtina, kadangi kiekvieno iš mūsų amžinasis likimas bus nulemtas to, kas mes buvome – kviečiai ar tik jų imitacija. Juokauti nereikėtų, nes svidrės bus surinktos ir sudegintos, o kviečiai surinkti į Šeimininko svirną. Skeptikams norėtųsi linkėti išminties ir aiškumo gyvenimo kelyje, o šūkis kasdienai galėtų būti: „Viešpatie, leisk man byrėti grūdu į Tavo klėtį.“ Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2017-06.pdf