Šventasis Kolumbanas vieną kartą paklausė mokinio, kuris visad spindėjo džiaugsmu: – Kaip tau pavyksta visada būti laimingam? Šis atsakė: – Esu laimingas, nes Dievo iš manęs niekas negali atimti. Plg. Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai 2. Katalikų pasaulio leidiniai, 2016. P. 18.
Kartą į vienos šeimos duris kažkas pasibeldė. Tėvas, atidaręs duris, pamatė elgetą, kuris atnešė parduoti daržovių. Kad greičiau juo atsikratytų, jis nupirko maišelį daržovių ir atsisveikino. Tačiau ilgainiui jis vis atnešdavo daržovių ir jie susidraugavo. Tuomet šeima sužinojo, jog šis elgeta dėl akių ligos beveik aklas. Kartą jis su džiaugsmu papasakojo, kaip atrado maišą drabužių…
Dangus yra mūsų galutinė viltis, ten amžinai gyvensime ir mėgausimės neapsakomais džiaugsmo vaisiais. Šv. Bernardinas Sienietis, Sermones, 7, 8
Vienas rimtas ir dievobaimingas vyras visada būdavo linksmas. Kartą kažkas jo paklausė, kaip jis taip visada gali būti linksmas? Vyras atsakė: „Kiekvieną rytą aš pirmiausia pažvelgiu į Dangų. Ten randu suraminimą savo skausmuose ir nelaimėse. Paskui pažvelgiu į žemę ir pamatau, kiek mažai žemės reikės mano karstui. Tada pažvelgiu į tuos žmones, kurie yra daug…