3 Advento sekmadienis (A)


Homilijos



Job 4, 3-4: Tikėk manimi, tu mokei daugelį, tu sustiprinai jų silpnas rankas, 4 tavo žodžiai drąsino svyruojančius, tu sustiprinai drebančius kelius.

Iz 29, 18-20: Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius, iš savo niūrios tamsybės aklieji praregės. 19 Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU, vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo. 20 Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls, sunaikinti bus piktanoriai.

Iz 32, 3-4: Tuomet akys tų, kurie mato, nebus užmerktos, ausys tų, kurie girdi, bus klusios. 4 Silpnadvasių širdis išmoks suprasti, švepluojančiųjų liežuvis kalbės be vargo ir aiškiai.

Iz 42, 6-7: „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau tave ir padariau tave Tautos sandora, Tautų šviesa, 7 kad neregių akis atvertum, belaisvius iš kalėjimo išvestum, sėdinčius belangės tamsybėse išvaduotum.

Iz 51, 3-5: VIEŠPATS užjaučia Zioną, visiems jo griuvėsiams yra maloningas. Jo dykumą paverčia Edenu ir jo tyrlaukius – VIEŠPATIES sodu. Linksmybės ir džiaugsmo, padėkos giesmių ir muzikos skambesio pilna jame. 4 Klausykitės manęs, tautos, atkreipkite dėmesį, gentys, nes aš duosiu mokymą ir teisingumą, – šviesą tautoms. Vienu akimirksniu 5 įvykdysiu savo pergalę, mano išganymas ateis kaip šviesa ir mano rankos teis tautas.

Iz 55, 12: Kupina džiaugsmo širdimi išeisite ir būsite saugiai vedami į namus. Kalnai ir kalvos, jus išvydę, pratrūks džiaugsmo giesme, visi medžiai laukuose jums ims ploti.

Iz 60, 1-3: Kelkis, nušviski! Tavoji šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito. 2 Nors žemę štai sutemos gaubia ir tautas tamsybės dengia, bet virš tavęs VIEŠPATS šviečia, virš tavęs jo šlovė apsireiškia. 3 Tautos ateis prie tavosios šviesos ir karaliai – prie tavojo tekančio spindesio.

Iz 61, 1-2: Viešpaties DIEVO dvasia su manimi, nes VIEŠPATS patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. 2 Paskelbti VIEŠPATIES malonės metų, – mūsų Dievo atpildo dienos, paguosti visų liūdinčiųjų.

Mal 3, 1-4: Tikėk manimi! Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio. Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. 2 Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. 3 Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir jis valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų VIEŠPAČIUI. 4 Tuomet Judo ir Jeruzalės atnašos bus taip malonios VIEŠPAČIUI, kaip senovės dienomis ir praeities metais.

Lk 11, 14: Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi.

Jn 5, 8-9: Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ 9 Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.

Žyd 12, 7-13: Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?! 8 Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. 9 Jau mūsų kūno tėvai mus pabausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?! 10 Juk anie savo nuožiūra mus drausmino nedaugeliui dienų, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume jo šventumo dalininkais. 11 Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. 12 Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius 13 ir vaikščiokite palikdami tiesius pėdsakus, kad kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.

Apr 1, 7-8: Štai jis ateina su debesimis, ir išvys jį kiekviena akis, net ir tie, kurie jį perdūrė; ir dėl jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen! 8 „Aš esu Alfa ir Omega“, – sako Viešpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis.

Apr 21, 3-5: Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. 4 Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“. 5 O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“

Įst 11, 13-17: Jei tad jūs tikrai paklusite jo įsakymams, kuriuos jums duodu šiandien, mylėdami VIEŠPATĮ, jūsų Dievą, ir tarnaudami jam visa širdimi ir visa siela, 14 tada jis duos lietaus tavo žemei savo laiku – ankstyvąjį ir vėlyvąjį lietų, jūs nuimsite savo derlių grūdų, vyno ir aliejaus; 15 jis duos žolės laukuose jūsų galvijams, ir jūs būsite pavalgę iki soties. 16 Bet saugokitės, kad jūsų širdis nesusiviliotų tarnauti kitiems dievams ir juos garbinti, 17 nes tuomet VIEŠPATS įnirš ant jūsų ir uždarys dangaus skliautą, kad nebekristų lietus ir žemė nebeduotų derliaus. Tada jūs veikiai pražūsite puikiajame krašte, kurį VIEŠPATS jums duoda“.

Jer 5, 23-25: Maištingą ir neklusnią širdį turi ši tauta, – nusigręžė nuo kelio ir nuėjo sau. 24 Nepagalvojo širdimi: ‘Garbinkime VIEŠPATĮ, savo Dievą, kuris duoda mums lietų – ankstyvąjį ir vėlyvąjį atėjus metui, kuris palaiko mūsų labui pjūties savaičių seką’. 25 Jūsų kaltės suardė šitą seką, jūsų nuodėmės nukreipė jus nuo kelio į palaimą.

Gal 6, 7-10: Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus. 8 Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja dvasiai, tas iš dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą. 9 Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių! 10 Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.

Mal 3, 1-4: Tikėk manimi! Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio. Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. 2 Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. 3 Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir jis valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų VIEŠPAČIUI. 4 Tuomet Judo ir Jeruzalės atnašos bus taip malonios VIEŠPAČIUI, kaip senovės dienomis ir praeities metais.

Iz 35, 3-8: Duokite jėgų pavargusioms rankoms, paremkite drebančius kelius, 4 sakykite tiems, kurių širdis baiminasi: „Būkite stiprūs! Nebijokite! Štai jūsų Dievas, – kerštas ateina! Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų išgelbėti“. 5 Tada atmerktos bus akliesiems akys, atvertos kurtiesiems ausys. 6 Tada raišasis šokinės tarytum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis. Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės. 7 Išdeginti smėlynai ežeru pavirs, ištroškusi žemė taps šaltiniais vandens. Kur šakalų guoliai, ten dygs žolė, žaliuos nendrės, žels meldai. 8 Ir vieškelis ten eis. Jis bus vadinamas šventuoju Keliu. Kas netyras, negalės juo eiti, ištvirkėliai nesuklaidins tų, kurie juo žengia.

Iz 40, 3-4: Pasigirsta balsas: „Per dykumą tieskite VIEŠPAČIUI kelią! Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį! 4 Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta. Uolėta žemė pavirs lyguma, kalvotos apylinkės – slėniais.

Iz 61, 1-3: Viešpaties DIEVO dvasia su manimi, nes VIEŠPATS patepė mane, kad neščiau gerąją naujienąvargdieniams. Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. 2 Paskelbti VIEŠPATIES malonės metų, – mūsų Dievo atpildo dienos, paguosti visų liūdinčiųjų. 3 Suteikti liūdintiems Zione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoje bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, VIEŠPATIES sodintu, kad apreikštų jo šlovę.

Mal 3, 23-24: Štai! Pirm negu ateis ši didinga ir baisi diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją. 24 Jis atvers tėvų širdis vaikams ir vaikų širdis tėvams taip, kad atėjęs neužgaučiau viso krašto pražūtimi.

Mt 4, 12-17: Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. 13 Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. 14 Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: 15 Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja! 16 Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė. 17 Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes čia pat dangaus karalystė!“

Mt 9, 14-15: Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“ 15 Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

Mt 14, 3-5: Mat Erodas buvo įsakęs suimti Joną, sukaustyti ir įmesti į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. 4 Nes Jonas jam sakė: „Tau nevalia jos turėti“. 5 Taigi Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, kurie laikė jį pranašu.

Mt 15, 30-31: Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis pagydė juos. 31 Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.

Lk 1, 76-77: O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti; 77 tu mokysi jo žmones pažinti išganymą iš nuodėmių atleidimo. 78 Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių, 79 kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“.

Lk 4, 14-21: Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. 15 Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas. 16 Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. 17 Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta: 18 Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų 19 ir skelbti Viešpaties malonės metų. 20 Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. 21 Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“.

Lk 7, 20-21: Atėję pas Jėzų, tie vyrai tarė: „Jonas Krikštytojas mus pasiuntė pas tave, klausdamas: ‘Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’“ 21 Kaip tik tuo metu Jėzus pagydė daugelį iš ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių, daugeliui aklųjų dovanojo regėjimą.

Jn 11, 25-27: Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. 26 Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ 27 Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.

Jn 14, 10-13: Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. 11 Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų! 12 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą. 13 Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje.

Žyd 10, 32-39: Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžių kentėjimų kovą, 33 tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. 34 Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. 35 Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! 36 Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta. 37 Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks. 38 Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės. 39 Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas.

Jok 2, 5: Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jų turtas būtų tikėjimas ir jie paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems?

Šaltinis: http://biblija.lt

KBK 30, 163, 301, 736, 1829, 1832, 2015, 2362: džiaugsmas;

KBK 227, 2613, 2665, 2772: kantrybė;

KBK 439, 547–550, 1751: Jėzus parodo esąs Mesijas.

Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29

Vienuolis ir motina

2 min skaityti

Labai geras būdas siekti šventumo yra šis: atsiminti šventus troškimus, kuriuos mes turėjome pradžioje savo atsivertimo. Tas prisiminimas išjudins mus iš užšalimo, kaip jau atsitiko vienam jaunam vienuoliui, kuris tokiu būdu sugrįžo prie pamesto šventumo. Eidamas į vienuolyną jis turėjo…

Žmogaus pašaukimas šlovinti Dievą

1 min skaityti

Kaip teigia šventoji Hildegarda, iš pradžių buvo dešimt angelų chorų, garbinančių Dievą, supančių Jį Jo šviesoje. Tačiau tuomet vieno choro vadovas Liuciferis („šviesos nešėjas”) pradėjo manyti, kad jis ir jo choras už grožį ir švytėjimą turi būti dėkingi patys sau,…

Įkyri malda

1 min skaityti

Pats Viešpats, trokšdamas suteikti mums dangiškų ir amžinųjų gėrybių, ragina mus, tam tikra prasme, daryti Jam spaudimą savo įkyriu nesivaržymu. Mūsų atkaklumas nupelnys mums išvysti, kaip Dievas išpildo bet kokį prašymą, atitinkantį Jo paties valią. Dėl to nėra abejonių. Jei,…

Įsileisti Dievą

1 min skaityti

Dievas ateina į šį pasaulį ten, kur žmogus jam leidžia įžengti. Senoji induizmo išmintis

Išpažinti vieninteliam žmogui

1 min skaityti

Nors Dievui būtų teisinga reikalauti, kad mes išpažintume visas savo nuodėmes viešai, tačiau Jis iš savo begalinio gailestingumo tereikalauja, kad mes jas pasakytume tik vieninteliam žmogui visame pasaulyje, kuris tai turės laikyti neišduodama paslaptimi. Blezas Paskalis

Ištvermė – visų dorybių sergėtoja

1 min skaityti

Ištvermė yra visų dorybių šaknis ir sergėtoja. Ištverme mes valdome savo sielą, nes išmokę suvaldyti save, pradedame valdyti tai, kas esame. Ištvermė – tai kantriai pakęsti blogį, kuris ateina iš išorės, ir nepasiduoti kerštingumui tą blogį primetusiųjų atžvilgiu. Nes tas,…

Jei manai ką nors turįs

1 min skaityti

Jei pasaulyje manai ką nors turįs, iš tiesų jis turi tave; jei manai ką nors valdąs, iš tiesų pasaulis valdo tave. Per visa tai, ko šeimininkas manai esąs, vienijiesi su demonu, nes šiame pasaulyje esi tam, kad duotum ir tarnautum,…

Jei nemyli brolio

1 min skaityti

Jei nemyli savo brolio, kurį matai, negali mylėti nė Dievo, kurio nematai. Šv. Augustinas