Ištvermė yra visų dorybių šaknis ir sergėtoja. Ištverme mes valdome savo sielą, nes išmokę suvaldyti save, pradedame valdyti tai, kas esame. Ištvermė – tai kantriai pakęsti blogį, kuris ateina iš išorės, ir nepasiduoti kerštingumui tą blogį primetusiųjų atžvilgiu. Nes tas, kuris patyręs bloga iš savo artimo, tyliai sielvartaudamas laukia tinkamos progos atkeršyti, ištvermės neparodo, bet tik ją suvaidina. Juk meilė kantri pakęsti kitų padarytą blogį ir tokia maloninga, jog myli tuos, kuriuos pakenčia.

Šv. Grigalius Didysis / Magnificat vertimas