Dvasiniame gyvenime būna arba dvasinės kovos, arba ramybės laikas. Ramybė mums malonesnė, galime joje ilsėtis, tačiau kova naudingesnė: nors ji mus vargina, tačiau per ją turime progą ugdyti visas dorybes, augti Dievo ir artimo meile, augti šventumu. Todėl neturėtume vengti kovos. Jei pasiduodame, pralaimime nuodėmei. Bet jei kovojame ištvermingai, tuomet auga mumyse malonė ir nuopelnai….
Ištvermė yra visų dorybių šaknis ir sergėtoja. Ištverme mes valdome savo sielą, nes išmokę suvaldyti save, pradedame valdyti tai, kas esame. Ištvermė – tai kantriai pakęsti blogį, kuris ateina iš išorės, ir nepasiduoti kerštingumui tą blogį primetusiųjų atžvilgiu. Nes tas, kuris patyręs bloga iš savo artimo, tyliai sielvartaudamas laukia tinkamos progos atkeršyti, ištvermės neparodo, bet…
Upė sutrupina uolas ne dėl savo jėgos, bet dėl savo pastovumo, atkaklumo, nesibaigiančio tekėjimo
Kartą žmogus ateina pas atsiskyrėlį ir klausia: kaip man siekti šventumo? Atsiskyrėlis atsakė: prisimink, koks buvai, kai atsivertei, ir stenkis toks pasilikti visuomet. Tuomet pasieksi šventumo. Šv. Alfonsas Liguori / Dvasiškas maistas Kristaus sužieduotinei
Pats Viešpats, trokšdamas suteikti mums dangiškų ir amžinųjų gėrybių, ragina mus, tam tikra prasme, daryti Jam spaudimą savo įkyriu nesivaržymu. Mūsų atkaklumas nupelnys mums išvysti, kaip Dievas išpildo bet kokį prašymą, atitinkantį Jo paties valią. Dėl to nėra abejonių. Jei, būdami vargingi, neturime jokių nuopelnų, dėl kurių vertėtų atsakyti į mūsų maldą, bent jau apsiginkluokime…
Labai geras būdas siekti šventumo yra šis: atsiminti šventus troškimus, kuriuos mes turėjome pradžioje savo atsivertimo. Tas prisiminimas išjudins mus iš užšalimo, kaip jau atsitiko vienam jaunam vienuoliui, kuris tokiu būdu sugrįžo prie pamesto šventumo. Eidamas į vienuolyną jis turėjo daug vargo su savo motina, kuri nenorėjo, kad jos sūnus būtų vienuolis. Į kiekvieną motinos…
Žolė žalesnė ne už kaimyno tvoros, bet ten, kur yra laistoma.
Esu šaukiama ne į sėkmę, bet į ištikimybę. Motina Teresė