Dvasiniame gyvenime būna arba dvasinės kovos, arba ramybės laikas. Ramybė mums malonesnė, galime joje ilsėtis, tačiau kova naudingesnė: nors ji mus vargina, tačiau per ją turime progą ugdyti visas dorybes, augti Dievo ir artimo meile, augti šventumu. Todėl neturėtume vengti kovos. Jei pasiduodame, pralaimime nuodėmei. Bet jei kovojame ištvermingai, tuomet auga mumyse malonė ir nuopelnai….
Turime būti kantrūs, mano mylimieji. Visų pirma turėkime išminties suprasti, kad žmogaus klaidos yra nesuskaičiuojamos ir kad mūsų menkumas niekada neišnyks. Bet jei kiekvieną kartą, kai taip atsitinka, pasineriame į nepagrįstą sielvartą ir ginčus su jo sukėlėjais, tai visą gyvenimą praleisime kartėlyje ir sielvarte. „Todėl nešiokite vieni kitų naštas ir taip įvykdysite Kristaus įsakymą” (Gal…
Pirmiau pats būk ramus, paskui galėsi tos ramybės suteikti kitiems. Ramus žmogus yra naudingesnis už mokytą. Aistringas žmogus gera piktu paverčia ir piktam lengvai patiki. Gi ramus ir geras žmogus viską paverčia geru. Kas visada ramus, tas apie kitus blogai negalvoja, gi neramus ir nepatenkintas žmogus yra draskomas įvairių įtarinėjimų: jis nei pats neturi ramybės, nei…