„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir..laimės?“ klausia psalmistas. Vėliau šventasis Benediktas, pirmame savo regulos puslapyje pakartoja šį klausimą. Brangūs broliai ir seserys, mes visi trokštame tikro gyvenimo ir tikros laimės. Psalmistas duoda atsakymą į savo klausimą. Taip pat ir Jėzus turtingam jaunuoliui klausančiam apie amžinajį gyvenimą pateikė lygavertį atsakymą sakydamas: „ Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok ir t.t.“ Mk 10. 19 Šiandien sakydamas:„Aš atėjau,kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“, Viešpats siūlo ne tik gyvenimą bet ir apstumą. Taigi kartu su Šventojo Petro klausytojais, klausiame: „Ką mums daryti?“

Pirmiausiai „Atsiverskite“ sako apaštalas, tai yra nusigręžkite nuo nuodėmingo kelio, kuriuo ėjote iki šiol: „Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą“. IV amžiuje, prieš pat priimdami krikštą, katechumenai (krikštijamieji) atsigręžę link vakarų, kurie simbolizavo tamsybės vietą, ištardavo šėtono atsižadėjimo aktą. Panašiai, Velyknaktį,, prieš pat krikšto pažadų atnaujinimą ir tikinčiųjų bendruomenės apšlakštymą, mes kartu viešai atsižadėjome šėtono. „ …ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės“ pridėjo Petras.

Pakvietęs atsiversti šv Petras ragina pasikrikštyti. Švento Pauliaus laiško romiečiems ištraukoje, kurią girdėjomė Velyknaktį, paaiškinamas ryšis tarp krikšto ir naujojo gyvenimo, kuri mums suteikia Gerasis Ganytojas. Šv Paulius rašo: „ pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“. Rom 6, 4 Mišių pradžioje buvo atliktos apšlakštymo apeigos, kurios mums priminė mūsų krikštą, mūsų įėjimą į naują gyvenimą. Taip pat šių apeigų pabaigoje, celebrantas paprašė Dievą apvalyti mūsų sąžines nuo nuodėmių.  

Šv. Petras tęsia : „tada, tai yra pasikrikštiję, gausite Šventosios Dvasios dovaną“.  Taigi „du pagrindiniai Krikšto dariniai yra apvalymas nuo nuodėmių ir naujas gimimas Šventojoje Dvasioje“. (KBK 1262) Juk Šventoji Dvasia yra „geras dalykas“, kurio reikia prašyti dangiškojo tėvo, (Lk 11, 13 ir Mt 7, 11) kad turėtume apsčiai gyvenimo. Turėti apsčiai gyvenimo, tai yra būti vedamiems Dievo Dvasios (Rom 8, 14) ir taip, tapti Dievo vakais ir šventosios Dvasios šventove (1 Kor 6, 19).

Šiandien meldžiamės už kunigus ir visus ganytojus. Meldžiame, kad jie mylėtų Jėzų, kuris klausia juos, taip kaip Jis klausė Petrą: „ar myli mane ?- ganyk mano avinėlius.“ (Jn 21, 15) „mano avinėlius“ sakė Jėzus, o ne „tavo“. Jėzus yra vienintelis ganytojas. Avys klauso Jo balso,  nes jos pažįsta jo balsą. Kaip tik iš kunigo lūpų ypatingai gaunamas Dievo žodis. Avys klauso ganytojo balso ir seka paskui jį. Tai reiškia kad, patys ganytojai yra pirmieji Jėzaus sekėjai. Ką sakė Petrui Geras Ganytojas, tą sako taip pat šiandieniams ganytojams : „Tu ištiesi rankas, kitas tave perjuos ir ves, ku tu nenori“ Jn 21, 18 Vedamas visas saviškes į ganyklą (žr. Jn 10, 4), ir ypač ieškodamas paklydusių avių, ganytojas neretai turi eiti erškėtais takais.

Taigi geri ganytojai ne tik skelbia Viešpaties mirtį ir prisikėlimą. Jie neša kryžių kartu su Jėzumi. Dieviškasis gyvenimas trykšta iš Jėzaus Širdies, iš Jo sužeistos širdies dėl pernelyg mylinčios meilės. Tegul visi ganytojai, susivieniję su kristumi apsčiai dalija vienintėlio Gero Ganytojo gyvenimą, ypač būdami Jo Kūno ir Kraujo sakramentų tarnais, ir gailestingumo tarnais.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/255-a%C5%A1-avi%C5%B3-vartai.html