Krikščionio misija – liudyti gyvenimu
Apaštale, pranaše, mokiny, krikščioni, šį sekmadienį Viešpats vėl tau kalba. Vėl iš naujo reikėtų išgirsti jo priminimą apie tavąją misiją – liudijimą ir šios misijos būtinybę.
Pagal Mato evangelijos struktūrą, ištrauka, apie kurią mąstome šiandien, yra Jėzaus kalba apie apaštalų išsiuntimą, paties evangelisto perskaityta jo bendruomenės patirtimi. Evangelijos rašymo metu Bažnyčios ir žydų sinagogos santykiai buvo įtempti ir konfliktiški. Todėl reikia kiekvieno bendruomenės nario patikimo liudijimo, didelės drąsos ir Viešpaties pastiprinimo: “Nebijokite”. Krikščionis pagaliau turi atsikratyti uždarumo, baimės, išeiti iš “katakombų” slaptumos į viešumą, į pilnakraujį gyvenimą. Ir tokiame kasdieniškame, pareigos ir darbo gyvenime, išpažinti savąjį tikėjimą. Gal todėl apaštalas, Kristaus liudytojas – krikščionis graikiškai yra vadinamas “martyres” – išpažinėjas, liudytojas, kankinys. “Nebijokite”, – tai kartu ir kvietimas išeiti viešumon – nebijoti žmonių, aplinkos, nusistovėjusios nuomonės, įpročių ar papročių, bet žmonėms skelbti savąjį tikėjimą. Nebijoti žmonių, kurie gali nužudyti kūną, bet negali atimti iš krikščionio tikrosios gyvybės – vienybės su Viešpačiu. Mokinio išpažinimas gyvenimišku “tikiu” visuomet tampa Mokytojo amžinuoju išpažinimu – “tikiu, pasitikiu tavim, priimu tave”. Taip sukuriama intymi vienybė su Tėvu.
Gyventi tikėjimu niekada nebus lengva. Šiandien liturgija mini pranašą Jeremiją. Jeremijas turbūt vienintelis pranašas palikęs autobiografinių žinių, dažnai skausmingų, bet šviesių. Jį Viešpats išsirinko būti savo balsu. Pranašas kalba, bet jo perduodami Dievo žodžiai niekur neranda atgarsio. Pranašas Jeremijas visiškai vienas – neturi nei šeimos, nei bičiulių. Tačiau kartu jis yra Emanuelis, o tai reiškia – “Viešpats su manimi”. Ir tada, kai pranašas visur girdi priešiškus šnabždesius, artimiausių pažįstamų priešiškumą ir blogo linkėjimą, jis savąjį skausmą patiki galybių, kareivijų Dievui – tvirtam kaip kariūnas Dievui. Jis žino, kad Viešpats viską supranta, pažįsta, įvertina, jis žino, kad Dievas skaičiuoja ne taip, kaip žmogus (du žvirbliai už skatiką), jis žino, kad teisusis Dievui brangesnis už aibes žvirblių. Pranašas yra artimai, intymiai pažįstamas su savo Dievu. Jis pažįsta Dievą, o Dievas – ištyręs pranašo vidų ir širdį. Todėl pranašas turi jėgų tęsti savąją misiją. Dėl to skausmo ir nevilties kupina malda gali virsti šlovinimo giesme. Būti Dievo balsu Jeremijui ne pasirinkimo, bet jo gyvenimo esmės klausimas. Kaip žmogui, jam sunku būti Dievo balsu, kaip pranašui – sunku būti neišgirstu Dievo balsu, kaip žmogui – pranašui, neįmanoma neskelbti Dievo balso.
Kai Krikšto dieną savo ar savo Tėvų lūpomis tris kartus išpažinome “atsižadu”, kai tris kartus išpažinome “tikiu”, tada įsipareigojome bebaimiam liudijimui. Šitaip pasidarėme krikščionimis, Kristaus misijos tęsėjais. Kažkada buvo pati krikščioniškojo gyvenimo – Evangelijos mokyklos – asmeniško ir artimo, intymaus susipažinimo su Kristumi pradžia. Tada buvo kalbama tamsoje ir šnibždama į ausį: tokia yra krikščioniškojo gyvenimo pradžia. Po truputį, iš lėto susipažįstant. Tai, ką tu buvome išgirdę tyliai, kaip šnibždėjimą į ausį, ar paslapčia naktį apie Kristaus Gerąją Naujieną, šiandien turime drąsiai ir vidury dienos “paskelbti nuo stogų”. Šitaip atidengiama ir pasidaro žinoma Dievo buvimo ir veikimo pasaulyje realybė.
Šiandien Viešpats kiekvieną iš mūsų drąsina: “Nebijokite”, priimkite savąją misiją kaip gyvenimo dovaną. Šiandieninė krikščionio misija – ne vien žodžiai. Šiandien krikščionis privalo liudyti įkūnyto tikėjimo gyvenimu. Tai kur kas sunkiau, nei liudyti žodžiu. Šeima ir santykiai su žmonėmis, darbo ir prisiimtų pareigų atlikimas yra liudijimas – vienintelis ir pats tikriausias. Per daug paprasta? Labai sunku, nes reikia viso tavęs, viso tavo gyvenimo, susidedančio iš kasdieninių darbų ir pareigų, monotonijos ir pilkumos, bet aplinka, kurioje gyveni ir dirbi, nepagelbės. Tai krikščionybės ir “pasaulio” konfliktas. Tačiau gyvenimas, krikščioni, persunktas Evangelija, yra vienintelis ir pats svarbiausias tavojo Dievo išpažinimas. Šitoks tavo gyvenimas, krikščioni, yra Kristaus misijos – Dievo karalystės kūrimo – tęsimas. Toks gyvenimas – tavo misija.
Šaltinis: https://baznycioszinios.lt/old/bz9610/610hom2.html