Viešbutyje kalvinistai tyčiojosi iš Popiežiaus, savo šunį vadindami "popiežiumi". Vienuolis sąmojingai atsakė, kad žmogaus religija lemia jo popiežių: jų popiežius yra šuo, o jo – Dievo vietininkas, nutildydamas kalvinistus. Vienas vienuolis, keliaudamas per Šveicariją, sustojo viešbutyje pasilsėti. Viešbutyje buvo ir kalvinistų. Kad labiau pasityčiotų iš katalikų popiežiaus, jie retkarčiais numesdavo savo šuniui po mėsos gabalą,…
Pasakojama apie vienuolį šv. Gerasimą, kuris ištraukė rakštį iš liūto kojos. Liūtas tapo jo ištikimu draugu ir net po vienuolio mirties liko prie jo kapo, kol mirė iš sielvarto. Pasakojama, kad Palestinos vienuolis šv. Gerasimas vieną dieną vaikščiojo Jordano pakrante ir užgirdo liūtą graudžiai riaumojantį. Priėjęs pamatė, kad į liūto koją įlįsta didelė rakštis, taip…
Labai geras būdas siekti šventumo yra šis: atsiminti šventus troškimus, kuriuos mes turėjome pradžioje savo atsivertimo. Tas prisiminimas išjudins mus iš užšalimo, kaip jau atsitiko vienam jaunam vienuoliui, kuris tokiu būdu sugrįžo prie pamesto šventumo. Eidamas į vienuolyną jis turėjo daug vargo su savo motina, kuri nenorėjo, kad jos sūnus būtų vienuolis. Į kiekvieną motinos…
Pasakojimas apie jauną gydytoją Petrą Bataille'į Paryžiuje, kuris, grįždamas naktį, išgirdo karmelitų vienuolyno varpelį, kviečiantį nakties maldai. Sužavėtas jų pamaldumu, jis pamažu atprato nuo pasaulio, išdalino turtus ir įstojo į vienuolyną. Vėliau jis tapo kunigu ir misionieriumi. Pasakojimas iliustruoja maldos ir vienuolinio gyvenimo patrauklumą. Dr. Petras Bataille († 1896), jaunas Paryžiaus gydytojas, kartą grįžo naktį…
Du Romos dvaro tarnautojai praleido dvi dienas vienuolyne. Vienas, skaitydamas šv. Antano gyvenimą, suprato, kad tarnauti žemiškam karaliui, o ne Dievui, yra neišmintinga. Jis suvokė, kad Dievo malonė trunka per amžius. Du Romos ciesoriaus dvaro rūmų aukšti tarnautojai netikėtai turėjo dvi dienas praleisti vienuolyne. Vienas jų nuobodžiaudamas ėmė skaityti šv. Antano atsiskyrėlio gyvenimą. Skaitė ir…
Biblinė religija reikalauja tikinčiųjų bendruomenės vienybės. Vienybė yra būtina dvasinio augimo sąlyga. Net tamsiausiais Izraelio istorijos laikotarpiais, kai atrodydavo, kad visa tauta išblaškyta po pasaulį, jos išlikimą garantavo bendruomenės „likutis”. Tai buvo tarsi būtina sėkla ateičiai. Naujajame Testamente bendruomenės vienybė ypač akcentuojama Apaštalų darbų knygoje. Knygos pradžioje keletą kartų vaizdžiai kalbama apie jaunos Bažnyčios augimą:…
Autorius: KUN. A. BELICKAS Po Evangelijos skaitinio minutėlei sustabdykime savo minties skrydį į dvasios aukštumas ir pažvelkime vieni į kitus. Kokie esame skirtingi: charakteriais, temperamentais, socialine padėtimi. Kai kurie net nepažįstame vieni kitų. Esame svetimi. Kas mus vienija? Taip – vienija Kristus, Bažnyčia. Žodžio liturgija dabar skatina giliau apmąstyti, kokia yra ir turi būti pakrikštytųjų…
Kaip Bažnyčios pradžioje kalbėjimas įvairiomis kalbomis buvo Šventosios Dvasios veikimo ženklas, taip dabar meilė vienybei, iš daugybės padarančiai viena, yra Jos buvimo ženklas. Taigi žinokite, kad turite Šventąją Dvasią, jei dedatės prie vienybės su nuoširdžia meile. Šv. Augustinas / Iš knygos „Ganytojai ir žvejai”, Katalikų pasaulio leidiniai, 2021,112 psl.
Brangūs broliai ir seserys, Trečiojo gavėnios sekmadienio liturgija mums atskleidžia Kristų, kaip galintį numalšinti giliausią žmogaus troškulį gėriui, tiesai ir grožiui. Šiandienos evangelija mums parodo Kristų nuvargusį iš kelionės, sėdintį vieną palei šulinį. Pirmieji žodžiai, kuriuos jis ištaria samarietei moteriai yra: „Duok man gerti“. Šis paveikslas iš toli simbolizuoja ir pranašauja kitą sceną, kur iškankintas…
„Viešpatie, išmokyk mus melstis”. Be jokios abejonės mokinius žavėjo Jėzaus malda, kaip ir visas jo gyvenimas. Todėl jie prašo savo Mokytojo, kad ir juos išmokytų kreiptis į Dievą. Šitai visada traukė žmogų ir jis visais laikais ieškojo pagalbos ir dvasios vadovų. Vienas iš jų ir buvo Jonas Krikštytojas, kvietęs išrinktąją tautą į atgailą ir raginęs…
Šventoji Teresėlė mirdama paliko savo vienuolijos seserims savotiškų rūpesčių. Joms teko spręsti, kokius faktus iš paprasto ir banalaus Teresės gyvenimo užrašyti vienuolyno mirusiųjų knygoje. Daugelio seserų nuomone, Teresėlė gyvendama niekuo ypatingu nepasižymėjo, nebent tuo, kad užmigdavo vienuolyno chore per rytines meditacijas… Tokią jos matė savo seserį, vėliau pripažintą Bažnyčios mokytoja. Šventoji Faustina buvo neišsilavinusi ir…
Šiandien mes su džiaugsmu minime didžiausią gyvenimo slėpinį. Šiame slėpinyje susitinka laikas ir amžinybė, kūrėjas ir kūrinys, Dievas ir žmogus. Dievas siuntė angelą Gabrielių pas Mariją, jauną mergelę. Jis jai paskelbė, kad ji pradės savo įsčiose ir pagimdys Sūnų. Kiekvieno vaiko pradėjimas ir gimimas yra Dievo dovana duota per angelą, net jei daugelis to ir…