Daugelis žymių menininkų ir išradėjų, tokių kaip Vatas, Heršelis, Franklinas, Fergiusonas, Kanova, Tintoretas, Karavadžas, Džotas, Haidnas, Faradėjus, Kopernikas, Kepleris, Laplasas, Hėbelis, Mencelis, Rosegeris, Šekspyras, Džonsonas, Linkolnas, Grigalius VII, Sikstas V, Adrijonas IV, kilę iš paprastų šeimų, sunkiai dirbo ir tobulėjo, pasiekdami aukštumų savo srityse. Tai iliustruoja posakį „Norėk, ir galėsi!“. Vatas, galvodamas apie didį sumanymą…
Petras sakė Jėzui: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo sūnus!” Šiandienos Evangelijos skaitinys pratęsia praėjusio sekmadienio skaitinį. Petras dvylikos apaštalų vardu atpažino Jėzuje Mesiją arba Kristų. Jis išgirdo esąs palaimintas, gavęs iš Dievo šį apreiškimą. Tuoj po to Petras gauna iš Jėzaus misiją būti uola, ant kurios statys pats Jėzus. Baigdamas savo didingą pažadą, Jėzus įsako…
Tarnavimas ir išaukštinimas. Būtent šie žodžiai iškyla atmintyje, išklausius evangelisto Morkaus mums perduotą apaštalų Jokūbo ir Jono pokalbį su Jėzumi. Koks žmogiškas ir suprantamas jų noras “sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje”. Ar mes nenorime būti arčiau garbingųjų, galingųjų, valdančiųjų? Pagaliau, ar patys nenorime tokie būti? Norime ir sąmoningai ar nesąmoningai to siekiame….
Martyno Liuterio mokinys Melanchtonas, atvedęs savo motiną į protestantizmą, mirštančios motinos paklaustas, kuris tikėjimas geresnis, prisipažino, kad naujasis tikėjimas lengvesnis, bet katalikų tikėjimas yra tikresnis, nepaisant savo išdidumo. Melanchtonas buvo Martyno Liuterio mokinys ir bendradarbis. Priėmęs Liuterio mokslą, jis prikalbėjo ir savo motiną išsižadėti katalikystės. Sunkiai susirgusi ir atsidūrusi mirties akivaizdoje, Melanchtono motina paklausė sūnų:…
Graikų karalius Leonas IV, šventvagiškai pasisavinęs bažnyčios vainiką, netrukus susirgo raupsais ir mirė. Graikų karalius Leonas IV (775–780) paėmė iš Konstantinopolio gražiausios bažnyčios auksinį, brangakmeniais papuoštą vainiką, kurį karalius Heraklijus buvo jai dovanojęs, ir tuo šventvagiškai pasisavintu vainiku pats apsivainikavo. Deja, netrukus karalius Leonas susirgo raupsais, kurie neapsakomai išdarkė jo veidą; po sunkios ligos greit…
Šios dienos iškilmėje kontempliuojame Marijos perėjimo iš šio pasaulio į Rojų slėpinį: švenčiame jos Velykas. Kaip Kristus prisikėlė iš numirusių su savo garbinguoju kūnu ir įžengė į Dangų, taip Šventoji Mergelė, su Viešpačiu visiškai susieta, buvo paimta su kūnu ir siela į dangiškąją šlovę. Ir čia Motina seka savo Sūnų ir eina pirma mūsų. Šalia…
Pamokslininkas Bourdaloue teigė, kad valgo sočiai tik kartą per dieną, todėl yra sveikas. Gydytojas juokavo, kad jei visi taip darytų, gydytojai neturėtų darbo. Kartą didįjį prancūzų pamokslininką Bourdaloue paklausė jo draugas gydytojas, ką jis darąs, kad visada toks sveikas esąs. „Aš tik vieną kartą į dieną sočiai tevalgau, o tai daro mane tokį sveiką,“ atsakė…
„Kiek kartų būtum mane palikęs, Sūnau, jei nebūčiau tavęs nukryžiavęs… Kryžius išmoko mylėti. O Aš jį ne visiems duodu, tik toms sieloms, kurios man brangiausios.” Jėzus kalbėjo šv. Tėvui Pijui
„Dievas taip pamilo pasaulį“ (Jn 3, 16). Kokie neįprasti žodžiai tų religijų atstovams, kurie stengiasi pasitraukti iš pasaulio, niekina pasaulį laikydami jį visokio blogio šaltiniu. Tačiau Kristus skelbia priešingai, jog „Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 17). Ir visų keisčiausia, jog Dievo…
Nuo ketverių metų šv. Margarita Anglė ypatingai pamilo nukryžiuotąjį Jėzų. Sužinojusi apie Jo kančią už mus, ji pašventė save Jam ir per visus gyvenimo sunkumus rasdavo paguodą apmąstydama Viešpaties kančią. Šv. Margarita buvo Anglijos karaliaus Edvardo duktė. Jau ketverių metų būdama, pradėjo karštai mylėti Nukryžiuotąjį, Viešpatį Jėzų. Kartą, pamačiusi kryžių, paklausė seserį, kas tai esą?…
Jėzaus žodžiai šio sekmadienio Evangelijos tekste pateikia kosminės permainos atbaigtą paveikslą. Centre – Žmogaus Sūnaus atėjimas, ženklinantis senojo pasaulio su visu savo blogiu pabaigą ir naujojo pasaulio bendrystėje su juo pradžią. Pirmaisiais krikščionybės amžiais ta diena buvo ne baimės, bet vilties ir džiaugsmo diena (Apr 22, 17. 20)…
Pasak tradicijos, evangelistas Morkus parašė apaštalo Petro skelbtą Evangeliją, skirtą paprastiems, Palestinos nepažįstantiems žmonėms. Morkaus tekstas yra tarsi liudytojo pasakojimas: jame neaiškinama, nekomentuojama, o tik pasakojama, kas pamatyta ir išgirsta. Morkaus evangelijoje nėra ilgų Jėzaus kalbų, daugiau liudijami jo darbai, išmintis ir stebuklinga galia. Tačiau evangelisto dėmesys neapsiriboja tik regimomis apraiškomis. Pasakojami stebuklai turi žadinti…