Nuodėmingi žvejai

Kaip krikščionys, mes tikime ir pasitikime, kad Jėzaus žodis nėra beprasmis nei bergždžias. Krikščioniškasis tikėjimas įpareigoja mus veikti vadovaujantis Jėzaus žodžiu, pasitikint jo prasmingumu ir gyvenimiškumu. Petras sako Jėzui: „Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.“ Tikėjimas yra bendras Dievo ir žmogaus veikimas: žmogus veikia atsiliepdamas į Dievo pažadą ir juo vildamasis. Dievo žodis reikalauja žmogaus įsipareigojimo,…

Nuodėmių atleidimas

Šiandien Evangelija perteikia Kristaus žodžius paralyžiuotam ligoniui: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės”. Mes nujaučiame, kad ligonis laukė ko kito. Juk Jėzus jau buvo pagydęs daugelį žmonių. Taigi ir šis invalidas pirmiausia laukė pagydymo. Taip pat ir atnešusieji ligonį tikėjosi, kad Jėzus ligonio pagailės ir jį pagydys. Jėzus, tiesa, pagydo ligonį, bet pirmiausia atleidžia nuodėmes. Padaro tai,…

Nuodėmių lentelė

Pasakojimas apie Benjaminą Frankliną, kuris, norėdamas nugalėti net mažiausias ydas, sukūrė lentelę, kurioje kas vakarą žymėjo savo darbus ir nusižengimus. Jis siekė gyventi be mažiausios ydos ir kovojo prieš kiekvieną silpnybę. Pasakojimas iliustruoja atgailos svarbą ir pastangas siekti tobulumo. Taip pat minima, kad per JAV prezidento laidotuves viskas sustoja penkioms minutėms, kad būtų primintas svarbus…

Nuodėmklausio nuodėmės

Pasakojimas apie Saratovo kleboną kunigą Kubilių, neteisingai apkaltintą žmogžudyste ir ištremtą į Sibirą. Po 20 metų kančių, vargonininkas prieš mirtį prisipažino, kad tai jis nužudė ir paslėpė kunigo šautuvą, o savo nusikaltimą prisipažino kunigui per išpažintį, kad apsisaugotų. Kunigas mirė Sibire nesulaukęs išlaisvinimo. Pasakojimas iliustruoja išpažinties paslapties neliečiamumą ir kankinystę dėl jos. Saratovo kleb. kun….

Nuogybių paveikslai

Vyskupas Belarminas, pamatęs kunigaikščių rūmuose nuogus paveikslus, paprašė aukos vargšams, neturintiems kuo apsirengti. Kunigaikštis sutiko aukoti, o vyskupas parodė į paveikslus, ir šie buvo paslėpti. Kartą vysk. Belarminas lankėsi pas vienus kunigaikščius. Laukiamojoje salėje jis pastebėjo daug nuogų, piktinančių paveikslų. Nors vyskupas dėl tų paveikslų buvo giliai susijaudinęs, bet kunigaikščiui nieko apie tai neprasitarė. Tik…

Nuolanki malda

Jėzus įspėja, kad malda gali būti netinkama. Pavyzdžiui, jei daugžodžiaujant stengiamasi priversti Dievą ją išklausyti arba kai malda tėra vien tuščiai beriami žodžiai, neįtraukiama širdis. Tačiau fariziejaus maldai netinka šie priekaištai. Vis dėlto palyginimo pabaigoje nuskamba aiški ištarmė: įsitikinusio savo teisumu nenuteisino jo malda. Kodėl? Fariziejaus malda iš tikrųjų yra monologas su savimi, joje nuolat…

Nuolankioji ir šlovingoji

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS     „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas <…> (Apr 12, 1–17). Šis tekstas iš paskutinės Biblijos knygos yra tarsi santrauka viso, kas parašyta apie Mariją Šventajame Rašte. Čia dar kartą pateikiamas didingas „moters”, gyvybę duodančios motinos, naujosios Ievos paveikslas. Ji vaizduojama…

Nuolankiojo malda

Išminčius Ben Sira drąsina varginguosius ir nuolankiuosius, kad Viešpats išklauso jų maldą. Šio sekmadienio skaitinyje atpažįstame skaidrią Magnificat giesmės gaidą. Nuolankumu grindžiamas tikėjimas. Žmogus, svarstydamas savo ryšį su Dievu, jaučiasi dvejopai sumišęs. Pirmiausia jis suvokia savo mažumą, menkumą ir niekingumą dieviškosios transcendencijos akivaizdoje. Tačiau tuo pat metu žmogus, patirdamas Dievo artumą, jaučiasi iškeltas į svaiginančias…

Nuolankiųjų karalystė

Šiuolaikinėje visuomenėje iniciatyva ir žmogiškosios pastangos yra laikomos sėkmės laidu. Pirmasis ir trečiasis skaitiniai šiuo požiūriu skamba kiek keistokai. Mums patariama ne siekti aukštesnių vietų, bet puoselėti nuolankumą. Ar iš tikrųjų tikėjimas draudžia svajoti apie aukštus ir sunkiai pasiekiamus dalykus? Išminčius Sirachas, gyvenęs antrajame amžiuje prieš Kristų, savo raštais veikiausiai kreipėsi į visuomenės turtinguosius ir…

Nuolatos atsiversti

Įvadas. Visiems žmonėms suprantama, kai policija suima įtariamą asmenį ir po sąžiningo, įstatymais pagrįsto teismo nusikaltėlis pasodinamas kalėjiman. Taip pat suprantama, jeigu besikėsinantį pikta daryti „žuliką” ištinka nelaimė. Dažnai įsivaizduojama, kad netvarkingai gyvenęs žmogus teisėtai nusipelnė ligos, nelaimės, kažkokio skausmo ar nelemtos mirties. Tokia pažiūra galioja, nors daug piktai ar nesąžiningai pasielgusių žmonių lieka nenubausti….

Nuoroda į gyvenimą

Šios dienos iškilmė pradėta švęsti nuo V a. Rytų Bažnyčioje ir vadinta Koimesis tes Theotokou (gr. Dievo Motinos Užmigimu). Užmigimo sąvoka nurodo Mergelės Marijos žemiškojo gyvenimo pabaigoje įvykusį slėpiningą mirties slenksčio peržengimą. Bizantijos imperatorius Mauricijus († 602) paskelbė rugpjūčio 15- ąją valstybine švente. Ši diena greičiausiai pasirinkta todėl, kad V a. pradžioje tą dieną Jeruzalėje…