B 33 eilinis sekmadienis
Meilė, kuri nužudyta prisikelia, išduota neišduoda
Su nostalgija menasi laikai, kai bažnyčioje per Sumą griausdavo vargonai ir skambėdavo sudėtingi polifoniniai kūriniai – dramatiškas Miserere, per laidotuves Dies irae. Gal dar likęs koks kunigas mohikanas, kuris prie karsto užgieda senąjį, pagaugais per odą einantį „Gelbėk mane, Viešpatie“: diena rūstybės, liepsnojantis dangus, o jo fone – teisiamas pasaulis. Baigdami liturginius metus apmąstome panašius…
Štai tavo motina
Taip jau nutiko, kad ikoną, vaizduojančią Motiną su kūdikiu, nusinešiau į klausyklą tą pačią dieną, kai pradėjau rengti šį pamokslėlį. Padėjau ikoną ant atbrailos, atsiverčiau skaitinių knygą su liturginiais tekstais ir įkrito žodžiai: “Štai Tavo Motina” (Jn 19, 27). Mater Misericordiae. Gailestingoji gailestingumo Motina, turinti užjaučiančią, gerą ir nuolankią širdį. Tuos Evangelijos žodžius galima užrašyti…
Laikų pabaiga
Baigiantis liturginiams metams Mišiose skaitomas Dievo žodis pasakoja apie laikų pabaigą. Pranašo Danielio knygoje rašoma: „Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus – kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius“ (Dan 12, 2–3). Jėzus, skelbdamas Evangeliją, taip pat kalbėjo…
Nuo žemės pakraščių iki Dangaus tolybių. Kun. R. Mizgiris OFM
Jėzaus žodžiai šio sekmadienio Evangelijos tekste pateikia kosminės permainos atbaigtą paveikslą. Centre – Žmogaus Sūnaus atėjimas, ženklinantis senojo pasaulio su visu savo blogiu pabaigą ir naujojo pasaulio bendrystėje su juo pradžią. Pirmaisiais krikščionybės amžiais ta diena buvo ne baimės, bet vilties ir džiaugsmo diena (Apr 22, 17. 20)…