Visa nauja. A. Belickas
Vienas žodis šiandienos Žodžio liturgijoje kartojamas ypač dažnai – tai būdvardis „naujas”. Jonas kalba apie „naują dangų ir naują žemę”, regi „naująją Jeruzalę”, o Kristus skelbia „naują įsakymą”…
Vienas žodis šiandienos Žodžio liturgijoje kartojamas ypač dažnai – tai būdvardis „naujas”. Jonas kalba apie „naują dangų ir naują žemę”, regi „naująją Jeruzalę”, o Kristus skelbia „naują įsakymą”…
Nuo Velykų mums laipsniškai atsiskleidžia, kaip Jėzaus prisikėlimas pradeda naują erą žmonijos istorijoje. Šiandien galėsime dar kartą apmąstyti, kokią kainą sumokėjo Jėzus, ir kaip mums patiems įsileisti į širdį atpirkimo malonę. Penktojo Velykų sekmadienio liturgijoje, visuose trijuose skaitiniuose, savaip išreiškiamas radikalus naujumas. Apaštalų darbų knygoje pasakojama apie pirmosios Pauliaus misijų kelionės pabaigą. Į Bažnyčią įsijungia…
Gerasis Dievas seniai per įstatymą ir pranašus žmonėms įsakęs vieniems kitus mylėti, laikų pabaigoje iš meilės žmonėms pats savimi šį įstatymą išpildė tapdamas žmogumi. Dievas mus pamilo ne tik kaip save patį, bet daugiau nei save patį…
Sulaukę Velykų laiko vidurio, šiandien švenčiame Gerojo Ganytojo sekmadienį. Ezekielio knygoje Viešpats priekaištavo Izraelio ganytojams dėl jų nusikaltimų…
Nors mūsų laikais vis dar pučia šalti karo ir priespaudos vėjai ir dažnai susiduriame su poliarizacijos reiškiniais, Bažnyčioje inicijavome sinodinį procesą: jaučiame būtinybę eiti kartu, ugdyti klausymosi, dalyvavimo ir dalijimosi santykius…
Autorius: KUN. V. KAKNEVIČIUS I. Pirmame skaitinyje girdėjome, kaip apaštalai Paulius ir Barnabas priekaištauja pavydo apimtiems žydams: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo Žodis; kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais Amžinojo Gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis“ (Apd 13, 46). Kaip dažnai žmonių gyvenimai keičiasi per pavydą. Gal kam teko skaityti knygą „Septynios…
Gerojo ganytojo paveikslas, kurį šiandieną primena Evangelija, yra paimtas iš Kristaus laikų ūkinės veiklos. Avių ūkis buvo daugelio ano krašto žmonių pragyvenimo šaltinis. Šis ūkis buvo labai paprastas. Vasaros metu avių banda būdavo išleidžiama į ganyklas ir jose pasilikdavo iki vėlyvo rudens. Nakčiai avis sugindavo į aptvarus, kad žvėrys ar vagys, pasinaudoję tamsa, jų nepagrobtų….
Grožis, atsiskleidžiantis per malonę, tampa įsikūnijusiu Žodžiu, kad galėtų save išreikšti. Tačiau ir šiame veržimesi į veiksmą, į dramą grožis išlieka toks, koks buvo iš pradžių: upė teka tik todėl, kad nekinta jos šaltinis…
Apaštalas Jonas yra aprašęs Jėzaus pasirodymą ant Tiberiados ežero kranto (Jn 21). Su savo mokiniais jis valgė tik ką sugautą žuvį, po to kreipėsi į Petrą: „Simonai, ar myli mane?” Šį klausimą Jėzus pakartojo tris kartus ir Petras tris kartus patvirtino mylįs savo Mokytoją…
Visuose ką tik girdėtuose bibliniuose skaitiniuose jaučiamos šios tikrovės, ir dėl jų pirmose bendruomenėse regime veikiančią prisikėlusio Viešpaties gyvenimo galią. Sykiu esame raginami tikėti, kad ta pati galia vis dar veikia ir tarp mūsų. Ši galia reiškiasi pirmiausia tuo, kad mes „atgavome Dievo vaikų garbę“…
„Esame toje pačioje valtyje”, sako vienas kitam draugai, kai susirenka ir dalijasi džiaugsmu bei skausmu. Tokioje pat komandinėje ir draugiškoje dvasioje Petras sako savo draugams: „Einu žvejoti”, o šie atsako: „Ir mes einame kartu su tavimi”. Ši patirtis yra tikras broliškas „ranka rankon”, „koja kojon” gestas…
Ši evangelijos ištrauka jauki, šilta ir vaizdinga. Ji perkelia mus į Bažnyčios aušrą, tą rytą, kai prisikėlęs Jėzus sudaro su savo mokiniais sandorą, meilės sandorą. Jis tą rytą prikėlė mokinių širdis, prikėlė jų meilę, prikėlė Bažnyčią…