Pabaigos ženklai

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS. Priešpaskutinį liturginių metų sekmadienį Bažnyčia kviečia apmąstyti laikų pabaigos tiesas. Pranašo Malachijo skaitinys parengia eschatologinei Evangelijos žiniai. Senajame Testamente dažnai kalbama apie „Viešpaties dieną“. Daugelis ją įsivaizdavo kaip išlaisvinimo, džiaugsmo ir laimės dieną. Tačiau pranašai skelbė, jog tai bus taip pat Dievo rūstybės diena. Pasak pranašo Sofonijo, „didžioji Viešpaties diena jau arti“:…

Viešpaties Diena

Besibaigiant liturginiams metams, Bažnyčia kviečia mus kreipti žvilgsnį į Viešpaties dieną. Biblijoje šį sąvoka reiškia Dievo įsikišimą į savo tautos istoriją. Jau Sinajuje Dievas pasirodė kaip tas, kuris įžengia į laiką. Viešpats vadovauja šiam laikui iki didžiosios Viešpaties dienos, kuri drauge bus ir laikų pabaiga. Prieš žydų išėjimą iš Egipto ši paskutinė diena buvo taikoma…

Ištvermės dorybė

Jeruzalės šventykla, pastatyta Saliamono maždaug prieš 3000 m., buvo laikoma vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Jėzus sako, kad ji bus sugriauta. Gėrėtis daiktų gražumu yra teisinga, tačiau neužmiršti jų trapumo taip pat svarbu. Dievui svarbiau ne išorė ar iš marmuro pastatyta šventykla, bet žmogus ir jo širdies grožis, kuris yra amžinas. Kažkas Jėzaus paklausia apie…

Trys pabaigos

Luko evangelijos 21 skyrius prasideda pasakojimu apie Jeruzalės šventyklą. Mokiniai atkreipė Jėzaus dėmesį į Jeruzalės šventyklos didybę ir grožį, o Jėzus liūdnai į ją žvelgdamas ištarė: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta”. Mokiniai savo ruožtu paklausė: „Mokytojau, kada tai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?”…

Būties prieš nebūtį amžinoji pergalė

Pranašo Malachijo knygoje skaitome, kaip Izraelio tauta išgyvena vieną pačių šiurpiausių istorijos periodų: idant išlaisvintų baimės sukaustytas širdis, pranašas Malachijas skelbia, jog Viešpaties diena ateis taip tikrai, kaip kad saulė pateka ryte. Pranašo Malachijo knyga parašyta V amžiuje prieš Kristų, prabėgus 50 metų po Babilonijos nelaisvės pabaigos. Tačiau žydų tautai, persmelktai Babilonijos blogybių, vis tiek…

Molis meistro rankose

Kol gyvename žemėje, atgailaukime. Juk esame molis meistro rankose. Antai jeigu puodžius nulipdo indą, o šis jo rankose suzmenga arba sukiūžta, jis perlipdo jį iš naujo; bet jeigu indas jau įkištas į krosnies ugnį, [puodžius] nebegali jo pataisyti. Lygiai taip pat ir mes, kol esame šiame pasaulyje, iš visos širdies atgailaukime už nuodėmes, kurias padarėme…

Nutikimas Londono metro

Pippa Gumbel, Alfa kursų vedėjo Nikio žmona pasakoja istoriją iš savo gyvenimo: Taip lengva teisti. Prisimenu, kaip su dukra važiavau Londono metro, kai ji buvo labai maža. Kai ėjome pro užtvarą, pamačiau jauną moterį, besiginčijančią su kontrolieriumi, ir ją mintyse nuteisiau. Tuo tarpu aš buvau išlaipinusi dukrą iš vežimėlio, kad ji įliptų į eskalatorių, važiuojantį…

Vienuolis ir motina

Labai geras būdas siekti šventumo yra šis: atsiminti šventus troškimus, kuriuos mes turėjome pradžioje savo atsivertimo. Tas prisiminimas išjudins mus iš užšalimo, kaip jau atsitiko vienam jaunam vienuoliui, kuris tokiu būdu sugrįžo prie pamesto šventumo. Eidamas į vienuolyną jis turėjo daug vargo su savo motina, kuri nenorėjo, kad jos sūnus būtų vienuolis. Į kiekvieną motinos…

Mirkime su Kristumi, kad kartu su juo gyventume

Mes matome, jog mirtis yra laimėjimas, o gyvenimas yra kančia. Ne veltui Paulius sakė: Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Kas gi yra Kristus, jei ne kūno mirtis ir dvasios gyvastis? Užtat mes turime su juo numirti, kad kartu su juo gyventume. Kasdieną pasistenkime iš tiesų numirti, idant, pamažu atsiribodama, mūsų siela išmoktų…