Mt 21:5-28 Matthew Henry glaustas komentaras

Su dideliu smalsumu tie, kurie yra aplink Kristų, klausinėja, kada turėtų įvykti didysis sugriovimas. Jis atsako aiškiai ir išsamiai, kiek tai buvo būtina, kad išmokytų juos jų pareigos; nes visos žinios yra pageidautinos tiek, kiek jos reikalingos praktikai. Nors Evangelijos laikais labiausiai paplitę dvasiniai teismai, tačiau Dievas pasitelkia ir laikinuosius teismus. Kristus pasakoja jiems, kokių sunkių dalykų jie turės iškentėti dėl Jo vardo, ir skatina juos ištverti išbandymus bei tęsti savo darbą, nepaisant pasipriešinimo, su kuriuo jie susidurs. Dievas stovės šalia jūsų, globos jus ir jums padės. Tai nepaprastai išsipildė po Dvasios išliejimo, per kurį Kristus suteikė savo mokiniams išminties ir iškalbos. Nors galime būti pralaimėtojai dėl Kristaus, galiausiai mes nebūsime, negalime būti pralaimėtojai dėl Jo. Mūsų pareiga ir interesas visais laikais, ypač pavojingais, išbandymų kupinais laikais, yra užtikrinti savo sielų saugumą. Būtent krikščioniška kantrybe mes išlaikome savo sielos valdžią ir saugome nuo visų tų įspūdžių, kurie mus išvestų iš pusiausvyros. Į mums pateiktą pranašystę galime žiūrėti panašiai kaip į tas Senojo Testamento pranašystes, kurios kartu su savo didžiuoju tikslu aprėpia arba žvilgsniu aprėpia kokį nors artimesnį, Bažnyčiai svarbų objektą. Pateikęs maždaug po trisdešimt aštuonerių metų ateisiančių laikų apibūdinimą, Kristus parodo, kuo visa tai baigsis, būtent Jeruzalės sugriovimu ir visišku žydų tautos išsklaidymu, kuris bus Kristaus antrojo atėjimo pavyzdys ir paveikslas. Išblaškyti žydai aplink mus skelbia krikščionybės tiesą ir įrodo, kad nors dangus ir žemė praeis, Jėzaus žodžiai nepraeis. Jie taip pat primena mums, kad turime melstis už tuos laikus, kai nei tikroji, nei dvasinė Jeruzalė nebebus trypiama pagonių ir kai tiek žydai, tiek pagonys atsigręš į Viešpatį. Atėjęs sudrausti žydų, Kristus atėjo išpirkti jų persekiojamų ir engiamų krikščionių, o tada bažnyčios ilsėjosi. Kai ateis teisti pasaulio, Jis išpirks visus, kurie yra Jo, iš jų vargų. Dieviškieji teismai žydus ištiko taip smarkiai, kad jų miestas mums pateikiamas kaip pavyzdys, rodantis, jog nuodėmės nepraeis nenubaustos; ir kad Viešpaties bausmės bei Jo grasinimai neatgailaujantiems nusidėjėliams išsipildys, kaip išsipildė Jo žodis, ir Jo rūstybė buvo didelė Jeruzalei.