Šį sekmadienį Viešpats nori pratęsti pokalbį su savo Bendruomene apie misiją. Tai paskutinioji iš penkių Evangelijos pagal Matą, Jėzaus kalba. Paskutinioji ir labiausiai spalvinga, labiausiai įpareigojanti, labiausiai sunki. Šiandieninė liturgija visą savo dėmesį sutelkia į priėmimą: pranašo, teisiojo, mažutėlio, tai yra savojo Viešpaties, savojo kryžiaus, savojo krikščioniško gyvenimo priėmimą. Tačiau šis priėmimas ne pasirinktinas, bet…
Apaštale, pranaše, mokiny, krikščioni, šį sekmadienį Viešpats vėl tau kalba. Vėl iš naujo reikėtų išgirsti jo priminimą apie tavąją misiją – liudijimą ir šios misijos būtinybę. Pagal Mato evangelijos struktūrą, ištrauka, apie kurią mąstome šiandien, yra Jėzaus kalba apie apaštalų išsiuntimą, paties evangelisto perskaityta jo bendruomenės patirtimi. Evangelijos rašymo metu Bažnyčios ir žydų sinagogos santykiai…
AUGUSTINAS. Mūsų Viešpats pasakė: „Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebepamatys, o jūs mane pamatysite.” Judas, ne tas išdavikas, vardu Iskarijotas, o tas, kurio laiškas skaitomas tarp Kanoninių Raštų, klausia, ką jis turi omenyje: Tada Judas, ne Iskarijotas, Jam tarė: Viešpatie, kaip tai yra, kad Tu apsireiški mums, o ne pasauliui? Mūsų Viešpats atsakydamas paaiškina, kodėl…
Jėzus tarsi sakytų: „Nemanyk, Judai, kad po prisikėlimo pasirodysiu tik tau vienam ir tavo bendrakeleiviams, tarsi Mano gyvenimo ir kančios vaisiai būtų skirti tik tau ir keliems kitiems, kuriems regimai pasirodysiu. Aš pasirodysiu, nors ir nematomai, visiems tiems, kurie visame pasaulyje per tavo ir kitų apaštalų skelbimą priims mano tikėjimą ir mokymą, jį pamils ir…
Kai bažnyčioje girdime Kristaus žodžius “Pjūtis didelė, o darbininkų maža” (Mt 9, 37), dažniausiai kyla liūdnos mintys apie kunigų trūkumą Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tačiau šie Kristaus žodžiai turi priminti ir mums svarbią krikščionio pareigą skleisti tiesą ir gėrį. Mes visi pakrikštytieji esame įpareigoti būti apaštalais, tai yra, Kristaus pasiuntiniais, kad gyvenimu ir žodžiu, darbu…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Šį paskutinį liturginių metų sekmadienį švenčiame Kristaus Karaliaus iškilmę. Prisikėlęs ir apsireiškęs apaštalams, Jėzus tarė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28, 18). Ši valdžia kyla iš meilės, kurią Dievas apreiškė savo Sūnaus aukoje. Kryžius – tai sostas, nuo kurio pasirodė Meilės didingasis karališkumas: aukodamasis už pasaulio atpirkimą, kad išlaisvintų…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Dievas yra mūsų karalius, o mes – jo karalystė. Mūsų pašaukimas atsiskleidžia Izraelio tautos istorijoje. Dievo karalystė nėra iki galo įgyvendinta, ji skleidžiasi nepastebimai, kaip dygsta pasėtas grūdas. Nepasikliaudami Dievo vadovavimu, izraelitai norėjo „tvirtos rankos“ ir prašė Dievą, kad paskirtų jiems karalių panašiai kaip kitoms tautoms. Viešpats įvykdė šį prašymą ir patepė…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Senojo Izraelio istorijoje monarchijos atsiradimą apie 1020 metus prieš Kristų lydėjo įtampa tarp skirtingų grupių jausenos bei nuostatų. Vieni norėjo karaliaus valdžios, manydami, kad ji suteiks vienybės ir politinės galios Izraelio gentims. Kiti nuogąstavo, jog žemiškojo karaliaus valdžia gali sukelti grėsmę Jahvės viešpatavimui. Karalių palaikanti partija paėmė viršų, ir Saulius tapo pirmuoju…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Kristaus Karaliaus šventė nepuoselėja triumfalizmo nuotaikų. Evangelijos skaitinyje belaisvis Karalius Kristus stovi priešais žemiškosios valdžios atstovą, Romos vietininką Poncijų Pilotą. Šio sekmadienio skaitinyje triskart užsimenama apie Kristų kaip karalių. Du kartus karalystės titulas tarsi pašaipiai nuslysta pro šalį. Tik vienas tiesiai atpažįsta tikrąją Jėzaus karalystę, tačiau jis pats yra pasmerktas nusikaltėlis. Pirmi…