Labai geras būdas siekti šventumo yra šis: atsiminti šventus troškimus, kuriuos mes turėjome pradžioje savo atsivertimo. Tas prisiminimas išjudins mus iš užšalimo, kaip jau atsitiko vienam jaunam vienuoliui, kuris tokiu būdu sugrįžo prie pamesto šventumo. Eidamas į vienuolyną jis turėjo daug vargo su savo motina, kuri nenorėjo, kad jos sūnus būtų vienuolis. Į kiekvieną motinos…
„Kas upės viduryje, sėdėdamas laive, norėtų pabūti vietoje, tas turėtų sunkiai dirbti irklais arba leisti vandeniui nešti jį atgal.” Šv. Grigalius
„Dievas šnibžda per mūsų malonumus, kalba per sąžinę ir šaukia per mūsų skausmus. Kančia – tai Jo garsiakalbis pažadinti apkurtusiam pasauliui.” C. S. Lewis
Mes matome, jog mirtis yra laimėjimas, o gyvenimas yra kančia. Ne veltui Paulius sakė: Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Kas gi yra Kristus, jei ne kūno mirtis ir dvasios gyvastis? Užtat mes turime su juo numirti, kad kartu su juo gyventume. Kasdieną pasistenkime iš tiesų numirti, idant, pamažu atsiribodama, mūsų siela išmoktų…
Jei nori pagerinti pasaulį, pradėk nuo savęs. Šv. Ignacas Lojola
Alfonsas Lipniūnas, būdamas kalėjime, kovojo už žiauraus prižiūrėtojo Kozlovskio atsivertimą ir gyvybę. Kai kartą kaliniai sumanė jį nužudyti, nes jis pats vos ne kasdien nužudydavo po kalinį, Alfonsas Lipniūnas maldavo neatimti jam gyvybės, nes jis tikrai patektų į pragarą su tokiomis nuodėmėmis. Galiausiai Alfonso Lipniūno maldų ir pasiaukojimo dėka Kozlovskis iš tiesų atsivertė ir pas…
Žolė žalesnė ne už kaimyno tvoros, bet ten, kur yra laistoma.
Esu šaukiama ne į sėkmę, bet į ištikimybę. Motina Teresė
Kartą oro uoste vienas žmogus aplenkė visą eilę žmonių ir braudamasis į priekį kiša savo bilietą. – Stokite į eilės galą, – jam sušuko šalia stovinti moteris. – Aš labai skubu, – atsakė žmogus. – Mes juk visi skrisime tuo pačiu lėktuvu, kai baigsis visų įlaipinimas! – Ar jūs žinote, kas aš esu? – išdidžiai…
Mokytoja klausia mokinių: kuo norėtumėte būti užaugę? Jonas atsako: užaugęs noriu būti laimingas. Tu nesupratai klausimo, – sako mokytoja. Jūs nesupratote atsakymo, – atsako Jonas. Gyvenime esame mokome koncentruotis į išorinius antraeilius dalykus ir užmiršti tai, kas svarbiausia. Mylintis Dievą gali būti laimingas ir koncentracijos stovykloje. Nemylintis Dievo bus nelaimingas ir gyvendamas karaliaus rūmuose.
Jis paragino karštai ir dažnai melstis, kad malda neužsitęstų iki pasibodėjimo, bet būtų uoli ir dažna. Mat ilgai besimeldžiant apninka visokios tuštybės mintys, o meldžiantis su ilgomis pertraukomis užklumpa apsileidimas. Iš šventojo vyskupo Ambraziejaus traktato Apie Kainą ir Abelį(Lib. 1, 9, 34. 38–39: CSEL 32, 369. 371–372) / vl.katalikai.lt
Nobelio premijos laureatas ir svarbiausias XX a. antrosios pusės rusų literatūros kūrėjas Aleksandras Solženicynas (1918-2008), aštuonerius metus kalintas už Stalino kritiką, rašė: „Riba, skirianti gėrį ir blogį, eina ne per valstybes, ne per klases, ne tarp politinių partijų…, o per kiekvieno žmogaus širdį – ir per visas žmonių širdis.”