Alfonsas Lipniūnas, būdamas kalėjime, kovojo už žiauraus prižiūrėtojo Kozlovskio atsivertimą ir gyvybę. Kai kartą kaliniai sumanė jį nužudyti, nes jis pats vos ne kasdien nužudydavo po kalinį, Alfonsas Lipniūnas maldavo neatimti jam gyvybės, nes jis tikrai patektų į pragarą su tokiomis nuodėmėmis. Galiausiai Alfonso Lipniūno maldų ir pasiaukojimo dėka Kozlovskis iš tiesų atsivertė ir pas…
Žolė žalesnė ne už kaimyno tvoros, bet ten, kur yra laistoma.
Esu šaukiama ne į sėkmę, bet į ištikimybę. Motina Teresė
Kartą oro uoste vienas žmogus aplenkė visą eilę žmonių ir braudamasis į priekį kiša savo bilietą. – Stokite į eilės galą, – jam sušuko šalia stovinti moteris. – Aš labai skubu, – atsakė žmogus. – Mes juk visi skrisime tuo pačiu lėktuvu, kai baigsis visų įlaipinimas! – Ar jūs žinote, kas aš esu? – išdidžiai…
Mokytoja klausia mokinių: kuo norėtumėte būti užaugę? Jonas atsako: užaugęs noriu būti laimingas. Tu nesupratai klausimo, – sako mokytoja. Jūs nesupratote atsakymo, – atsako Jonas. Gyvenime esame mokome koncentruotis į išorinius antraeilius dalykus ir užmiršti tai, kas svarbiausia. Mylintis Dievą gali būti laimingas ir koncentracijos stovykloje. Nemylintis Dievo bus nelaimingas ir gyvendamas karaliaus rūmuose.
Jis paragino karštai ir dažnai melstis, kad malda neužsitęstų iki pasibodėjimo, bet būtų uoli ir dažna. Mat ilgai besimeldžiant apninka visokios tuštybės mintys, o meldžiantis su ilgomis pertraukomis užklumpa apsileidimas. Iš šventojo vyskupo Ambraziejaus traktato Apie Kainą ir Abelį(Lib. 1, 9, 34. 38–39: CSEL 32, 369. 371–372) / vl.katalikai.lt
Nobelio premijos laureatas ir svarbiausias XX a. antrosios pusės rusų literatūros kūrėjas Aleksandras Solženicynas (1918-2008), aštuonerius metus kalintas už Stalino kritiką, rašė: „Riba, skirianti gėrį ir blogį, eina ne per valstybes, ne per klases, ne tarp politinių partijų…, o per kiekvieno žmogaus širdį – ir per visas žmonių širdis.”
Kur nėra klusnumo, ten nėra dorybės; kur nėra dorybės, ten nėra gėrio; kur nėra gėrio, ten nėra meilės; kur nėra meilės, ten nėra Dievo; kur nėra Dievo, ten nėra nė Dangaus. Šv. Tėvas Pijus
Kas pirmas atsiprašo, tas yra drąsiausias. Kas pirmas atleidžia, tas stipriausias. Kas pirmas pamiršta, tas laimingiausias.
Kuris gi žmogus gali teisti kitą žmogų? Visur apstu skubotų nuosprendžių. Tas, kuriuo buvome nusivylę, staiga atsiverčia ir tampa geriausias. Tas, iš kurio daug tikėjomės, netikėtai atkrenta ir tampa blogiausias. Ir mūsų baimė, ir mūsų meilė yra netvirtos. Kas šiandien yra bet kuris žmogus, vargiai žino jis pats. Tačiau šį tą apie tai, kas yra…
„Skirtumas tarp žvelgimo į moterį ir geidulingo žvelgimo yra penkios sekundės.”
Kristaus buvimas Eucharistijoje panašus į radioaktyvų spinduliavimą. Jei tik mes čia ruoštume savo pamokslus, jei tik mes čia spręstume visas savo problemas… Gyvenimo pabaigoje labiausiai gailėsimės dėl vieno dalyko: kad Jis buvo taip arti mūsų, o mes buvome taip toli nuo Jo. Fulton Sheen