Mintys ir elgesys

Laiške filipiečiams apaštalas Paulius ragina mąstyti apie kilnius dalykus, „apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama“. Šią mintį galima pasvarstyti ir antraip: ar krikščionims leistina apie tai nemąstyti? Šventojo Pauliaus žodžiai primena, kokia trapi mūsų minčių sfera. Jis atkreipia dėmesį į akivaizdų dalyką – mūsų minčių kokybė daro esminę įtaką mūsų elgsenai. Jei…

Mirė ne abu

Šiandien Evangelijos tekste skaitome žymiąją turtuolio ir Lozoriaus gyvenimo istoriją. Įdomu, kad šiame Jėzaus palyginime tik vienas veikėjas turi vardą. Lozorius (hebr. El‘azar – Dievas padeda) yra įprastas žydų vardas. O turtuolis neturi vardo. Pagal semitinę sampratą vardas nusako asmens vidinę tikrovę, apibrėžia jo istoriją. Neturėti vardo, vadinasi, neturėti istorijos, statyti savo egzistenciją ant tuštumos….

Mirė, bet nepasakė

Pasakojimas apie šv. Joną Nepomuką, karalienės Joanos nuodėmklausį, kurį jos vyras karalius Vaclovas vertė išduoti išpažinties paslaptį. Nepaisant pažadų ir grasinimų, šventasis atsisakė tai padaryti. Jis meldė Švč. Mergelei Marijai stiprybės. Galiausiai karalius liepė jį nužudyti. Šv. Jonas mirė kankinio mirtimi, bet neišdavė paslapties. Pasakojimas pabrėžia išpažinties paslapties šventumą ir ištikimybę Dievui. Šv. Joną Nepomuką…

Mirė, bet nesilinksmino

Šv. Julijona, turtingų Afrikos gyventojų dukra, pasižymėjo maldingumu. Plėšikai ją pagrobė ir pardavė į vergiją. Nepaisant prikalbinėjimų, ji išliko skaisti. Po 29 metų, keliaudama su šeimininku, ji atsidūrė Korsikos saloje per pagonių iškilmes. Atsisakius dalyvauti ir garbinti dievaičius, ji buvo smarkiai plakama ir kankinama. Ji mirė ant kryžiaus 550 m. gegužės 22 d. Šv. Julijonos…

Mirė, išgelbėdama savo vyrą

Pasakojimas apie kunigaikštį Robertą, kurį sužeidė užnuodyta strėlė. Kad išliktų gyvas, reikėjo nuodus iščiulpti, bet tai būtų paaukojus savo gyvybę. Jo žmona Sibila, jam miegant, iščiulpė žaizdą ir mirė, išgelbėdama vyrą. Pasakojimas iliustruoja moters pasiaukojimą už vyrą. Robertas, normanų kunigaikštis, vyresnysis Vilhelmo sūnus, buvo sužeistas užnuodytos strėlės, o jo gydytojai pasakė, kad jis turėsiąs mirti….

Miręs tarp gyvųjų

Romoje persekiojimo metu Marijus su šeima, rizikuodami gyvybe, rinko ir laidojo nukankintų krikščionių kūnus katakombose. Ciesoriui paklausus apie jų turtus, jie atsakė atidavę juos Kristui, gyvenančiam vargšuose ir kenčiančiuose. Atsisakę aukoti stabams, jie patys tapo kankiniais, parodydami tikrąjį turtą ir ištikimybę Dievui net mirties akivaizdoje. Ciesorius Klaudijus, norėdamas sumažinti kalėjimų išlaidas, įsakė visus krikščionis, laikomus…

Mirštame, kad gyventumėm

Karalius Antiochas vertė septynis Makabiejų brolius ir jų motiną valgyti draudžiamą mėsą. Jie atsisakė, pasirinkdami mirtį dėl Dievo įsakymų. Nepaisant žiaurių kankinimų (odos lupimo, galūnių nukirtimo, deginimo), jie išliko tvirti, liudydami viltį prisikelti amžinam gyvenimui, o motina padrąsino jauniausiąjį sūnų rinktis mirtį už Dievą ir pasitikėti Jo prisikėlimu. Kai karalius Antiochas vertė septynis Makabiejų brolius…

Mirštančios motinos malda

Pasakojimas apie Olandijos vyskupą Joną Loraną, kuris kasdien kalbėdavo maldelę į šv. Odiliją, prašydamas apsaugoti akis, duoti protui šviesos ir palaikyti tikėjimą. Jis mirė sulaukęs 80 metų amžiaus su geromis akimis. Pasakojimas iliustruoja maldos galią ir tikėjimo svarbą. Olandijos viename vienuolyne 1884 m. mirė 80 metų Liuksemburgo vysk. Jonas Loranas. Iki pat savo gyvenimo pabaigos…

Mirties absurdas prisikėlimo šviesoje

Ateinančio sekmadienio (XXXII C) šv. Mišių skaitiniai iškelia dvi svarbias žmogiškos egzistencijos dimensijas: mirtį ir prisikėlimą. Pirmasis skaitinys iš antrosios Makabiejų knygos (2 Mak 7, 1-2. 9-14) iškelia stulbinančią žmogiškos mirties priėmimo drąsą iš pagrindų gaivinamą prisikėlimo vilties, kurią jau šiame gyvenime teikia tikėjimas gyvuoju, amžinuoju, nemirtingu Dievu. Antrasis skaitinys iš Luko evangelijos (Lk 20,27-38)…

Mirties Nugalėtojas

Po Velykų vienas berniukas nustebino savo buvusį draugą, kuris atsivertė ir atsisakė blogo gyvenimo. Draugas paaiškino, kad jis pasikeitė, nes prisikėlė iš nuodėmių purvo per Velykas, simbolizuojant atsinaujinimą Kristuje. Vienas bernaitis susitiko po Velykų savo draugą, su kuo prieš Velykas ir dar seniau buvo labai negražiai gyvenęs. Kai jo draugas šaltai praėjo pro šalį ir…

Mirtis — žmogus, atsikėlimas — Dievas

Šv. Margarita, persekiojama pagonio tėvo ir teisėjo dėl savo tikėjimo, drąsiai liudijo Kristų. Paklausta, kodėl garbina nukryžiuotą žmogų, ji paaiškino, kad Jo mirtis parodė Jį esant žmogumi, o prisikėlimas – Dievu, ir liko ištikima Kristui iki kankinių mirties. Šv. Margarita kankinė, motinai anksti mirus, tėvo buvo pavesta auklėti krikščionei moteriškei, kuri išmokė šv. Margaritą šv….

Mirtis bus sunaikinta!

Bažnyčia šiandien mums priešais akis iškelia moterį atbaigtu pavidalu – su kūnu ir siela į dangų paimtą Mariją. Todėl šią iškilmę švenčiame vidurvasarį, derliaus nuėmimo metu. Švenčiame moters, kuriai Dievas padarė didžių dalykų, šventę. Išoriškai ji buvo moteris kaip ir kitos. Išgyveno sunkių ir rūsčių valandų. Skurdžioje aplinkoje pagimdė kūdikį. Turėjo pakelti bėgimą į svetimą…