Iki Sekminių kiekvieną sekmadienį skambės liturginiai skaitiniai iš Jono evangelijos. Šiandien 21 skyriuje kalba jau nebe evangelistas Jonas, bet vienas iš jo mokinių. Tai savotiškas post scriptum Jono evangelijai. Kas buvo tasai mokinys? Iš minčių dėstymo galima numanyti, kad tai ne koks įžvalgus dogmų sergėtojas, o veikiau sielovadininkas, turintis aiškią katecheto gyslelę. Tai įrodo daugybė trumpų tiesioginės…
Apaštalas Jonas yra aprašęs Jėzaus pasirodymą ant Tiberiados ežero kranto (Jn 21). Su savo mokiniais jis valgė tik ką sugautą žuvį, po to kreipėsi į Petrą: „Simonai, ar myli mane?” Šį klausimą Jėzus pakartojo tris kartus ir Petras tris kartus patvirtino mylįs savo Mokytoją…
Visuose ką tik girdėtuose bibliniuose skaitiniuose jaučiamos šios tikrovės, ir dėl jų pirmose bendruomenėse regime veikiančią prisikėlusio Viešpaties gyvenimo galią. Sykiu esame raginami tikėti, kad ta pati galia vis dar veikia ir tarp mūsų. Ši galia reiškiasi pirmiausia tuo, kad mes „atgavome Dievo vaikų garbę“…
„Esame toje pačioje valtyje”, sako vienas kitam draugai, kai susirenka ir dalijasi džiaugsmu bei skausmu. Tokioje pat komandinėje ir draugiškoje dvasioje Petras sako savo draugams: „Einu žvejoti”, o šie atsako: „Ir mes einame kartu su tavimi”. Ši patirtis yra tikras broliškas „ranka rankon”, „koja kojon” gestas…
Ši evangelijos ištrauka jauki, šilta ir vaizdinga. Ji perkelia mus į Bažnyčios aušrą, tą rytą, kai prisikėlęs Jėzus sudaro su savo mokiniais sandorą, meilės sandorą. Jis tą rytą prikėlė mokinių širdis, prikėlė jų meilę, prikėlė Bažnyčią…