Kai Jonas Krikštytojas prie Jordano parodė Mesiją, du jauni vyrai nusekė Jėzų klausdami: „Mokytojau, kur gyveni?” Paskutinį gyvenimo žemėje vakarą Viešpats pagaliau iš tikrųjų atsako į aną klausimą. Šiandien girdime: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime”. Taigi mylėti yra visų pirma klausytis Kristaus…
Kaip ir praėjusį sekmadienį Evangelijos skaitinys yra iš Jėzaus atsisveikinimo kalbos Paskutinės vakarienės vakarą. Mus gali stebinti šios kalbos loginė seka. Atrodo, kad Jėzus peršoka iš temos į temą, sunku suvokti jų tarpusavio ryšį. Jis kalba apie žodį, Tėvą, Sūnų ir Dvasią. Tai tarsi skirtingos tikrovės, tačiau drauge viena. Jėzus kalba apie tris Asmenis ir…
Šventosios Dvasios veikimą dažnai esame linkę tapatinti su ypatingomis apraiškomis: pranašavimu, stebuklingu gydymu ar glosolalija – kalbų dovana. Toks požiūris turi pagrindo: Evangelijoje ir ankstyvosios Bažnyčios tradicijoje randame daugybę liudijimų apie nepaprastus ženklus, lydėjusius Šventosios Dvasios galybės apraiškas. Apaštalų darbuose skaitome, kad apaštalai tapo kupini Šventosios Dvasios, ėmė kalbėti svetimomis kalbomis, kaip Dvasia jiems leido…
Paragavus Dvasios skanumo ir gardumo, prėska tampa visa, kas kūniška. Šv. Kryžiaus Jonas, Šviesos ir meilės posakiai
Mes, krikščionys, ir šiandien dažnai sėdime už užrakintų durų, bijodami ir užsisklendę nuo priešiško pasaulio kritikos. Mes linkę užrakinti gyvenimo duris netgi atslenkančiai mirčiai. Kartais žmonės lengvabūdiškai mano, kad jeigu nekalbės apie mirtį, tai gal ji pamirš, jog jie dar gyvena. Panašiai mintimis slapstomės ir nuo Dievo: stengiamės nekristi jam į akis, kad jis neatkreiptų…
Nereikia tikėtis, kad evangelistas Lukas aprašytų Sekmines tarsi koks žurnalistas. Šis stebuklingas įvykis panašiai kaip Jėzaus prisikėlimas iš pačių pagrindų perkeitė ir apsčiai užliejo žmoniją. Šventoji Dvasia tarsi žaibas iš dangaus įžiebia žemėje Dievo ugnį. Lukas pasitelkęs biblines aliuzijas parodo, kad Sekminių įvykis nepalyginamai pranoksta tai, ką žydų tauta patyrė prie Sinajaus kalno. Įvykio data…
Dvasiniame gyvenime būna arba dvasinės kovos, arba ramybės laikas. Ramybė mums malonesnė, galime joje ilsėtis, tačiau kova naudingesnė: nors ji mus vargina, tačiau per ją turime progą ugdyti visas dorybes, augti Dievo ir artimo meile, augti šventumu. Todėl neturėtume vengti kovos. Jei pasiduodame, pralaimime nuodėmei. Bet jei kovojame ištvermingai, tuomet auga mumyse malonė ir nuopelnai….
Matydami fizinę negalią turintį žmogų būname sukrėsti ir susigraudiname, tačiau kur kas daugiau žmonių kamuoja dvasinės sielos negalios. Mes šių sielos negalių, kurios labai trukdo asmenims bendrauti su Dievu, išorėje nematome. Dažniausiai užjaučiame fizinį trūkumą ir skausmą kenčiančius žmones, nepagalvodami, jog daugelio dvasia kenčia kur kas skaudžiau negu kūnas. Jėzus nori, kad suprastume, jog sveikata…
Broliai ir seserys, šio sekmadienio Evangelija mus perkelia į praeito sekmadienio Evangelijoje aprašytą įvykį Nazareto sinagogoje ir pateikia liūdną tolesnių įvykių – kylančių konfliktų tarp Nazareto gyventojų ir Jėzaus – aprašymą. Kai po savo krikšto Jordano upėje Jėzus Nazareto sinagogoje prisistato kaip Mesijas, jis iš karto brutaliai atmetamas, atstumiamas ir net pasmerkiamas myriop. Kaip suprasti…
Gerai žinome, jog kiekvienas daiktas turi savo vertę ir atitinkamą kainą, svarbumą, autentiškumą ir t. t. Kultūra, menas, auklėjimas, išsilavinimas, sportas taip pat turi savo vertę. Ir dvasinis gyvenimas turi savo kainą, net nepalyginamai daug kartų didesnę už kitas mūsų vertybes. Tačiau „kai mus užvaldo daiktai, tampame labai neturtingi. Privalome išsilaisvinti iš daiktų, kad būtume…
Žemiškojo gyvenimo metu pats Jėzus buvo globėjas savo mokiniams. Dabar, rengdamasis nuo jų atsiskirti, jis žada jiems atsiųsti kitą Globėją. Jėzaus prašymu jį mokiniams atsiųs Tėvas. Mokiniams jo reikia, kad galėtų ištikimai tęsti Jėzaus mokymą ir vykdyti jo užduotį. Šis Globėjas visuomet liks su Jėzaus mokiniais. Žodžiai „per amžius“ reiškia, jog šis Globėjas skiriamas ne…
Artėjant Sekminėms visiems trims liturginiams skaitiniams būdinga Šventosios Dvasios tema. Apaštalų darbuose Lukas aprašo ankstyvosios Bažnyčios susirinkimą, kur nustatomi santykiai tarp krikščionių, kilusių iš judėjų, ir krikščionių, atėjusių iš pagoniškos aplinkos. Įsidėmėtinas išvados formulavimas: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga”. Apreiškimo knygoje vaizduojama mesijinė Bažnyčia, kuriai jau nebereikia šventyklos. Prisikėlusiojo Bažnyčioje Dievas garbinamas dvasia ir…