Viešpats Jėzus nusprendė Petrą padaryti uola, ant kurios stovi visas Bažnyčios statinys. Mes tikime, kad šią pareigą ir galią po Petro gauna kiekvienas jo įpėdinis, tai yra kiekvienas Romos vyskupas – kiekvienas popiežius. Krikščionys amžių būvyje daug kartų ginčijosi dėl popiežiaus primato – pirmenybės. Šie ginčai tapo susiskaldymo ir net tikėjimo brolių persekiojimų priežastimi. Viskas…
Jėzus, atsisėdęs ties šventyklos aukų skrynia, stebi visų ten metamas aukas. Vargšai įmeta keletą smulkių pinigėlių, turtingieji – didesnės vertės monetas. Žinia, šventyklos iždą pasiekdavo gana gausios įplaukos. Visi kažkiek atnešdavo, kad padėtų išlaikyti šventyklą. Dalis pinigų buvo skiriami vargšams, nes tuo metu socialinės apsaugos nebuvo. Vargšai priklausė nuo visuomenės dosnumo. Ypač sunkiai gyveno našlaičiai…
Du jauni studentai, kopdami į kalną, pralenkė lėtai einantį seną poną, bet vėliau išseko. Senas ponas, atkakliai eidamas savo tempu, pasiekė viršūnę pirmas. Tai pabrėžia ištvermės svarbą siekiant tikslo. Vieną gražią birželio dieną du jauni studentai pasiryžo užkopti Tatrų kalnuose į Lomnicos viršūnę. Abu juodu buvo atėję iš lygumų ir dar niekados tokių kalnų nematę….
Pasakojimas apie du vienuolius, nešančius maišą žemių. Jaunesnysis pradėjo murmėti, o vyresnysis patarė melsti kantrybės. Kai jaunesnysis pasakė, kad malda nepadeda, vyresnysis, pripylęs maišą žemių, paprašė padėti jį užsikelti, bet pats nelaikė. Taip jis parodė, kad Dievo malonė nepadeda, jei žmogus pats nebendradarbiauja. Tai tapo gera pamoka jaunam vienuoliui. Vieną dieną du vienuoliai nešė į…
Tik atvira tikėjimui širdis gali priimti tikėjimo teiginį apie gyvybės duoną, kuri yra maistas ne tik kūnui, bet taip pat Dvasiai. Menko tikėjimo žmonės, „mažatikiai” (Mt 16, 8), nepajėgia peržengti šio tikėjimo slenksčio. Jėzui jau ne kartą teko pabarti savo mokinius, kad jie mokyme apie gyvenimo duoną nesugeba įžvelgti gilesnės dvasinės tikrovės. Jis kalbėjo apie „fariziejų…
Šie liturginiai skaitiniai prasideda pranašo Izaijo kvietimu: „Nagi, visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! <…> Ateikite, pirkite vyno ir pieno – be pinigų ir be kainos! Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, <…> už tai, kas nepasotina?” Kas yra tas vanduo ir slėpiningas maistas, kurio Dievas per savo pranašą ragina įsigyti ir valgyti,…
Kadangi pranašas Elijas karštai gynė izraelitų tikėjimą į vieną Dievą, jo labai neapkentė karalienė Jezabelė, pagonių karaliaus Ahabo žmona. Ji norėjo, kad iki Palestinos nusidriektų tikėjimas pagonių dievu Baalu. Todėl karalienė nusprendė pranašą Eliją nužudyti. Elijas, gelbėdamas savo gyvybę, pabėgo į dykumą. Tačiau dykuma nebuvo labai saugi vieta. Kepino kaitri saulė, o apie maistą nebuvo…
Anglų mokslininko Karlailio žmona kepė duoną visą naktį, suprasdama, kad net ir menki darbai reikalauja atsidavimo. Graikai reikalavo iš aktorių nepriekaištingo pasirodymo ir bausdavo už klaidas net tremtimi. Kartą didelio anglų mokslininko Karlailio žmona, norėdama iškepti vyrui geros duonos, visą naktį sėdėjo prie pečiaus, bet galop, netekusi kantrybės, sušuko: „O kad aš daugiau užsiimčiau tokiais…
Savo viešosios veiklos metu, skelbdamas Evangeliją minoms, Jėzus labai intensyviai dirbo. Tačiau jam teko neretai sustoti, padaryti pauzes, pasiekus kokią nors mėgiamą dykvietę ne tik ilgiau melstis savo Tėvui, bet ir pailsėti bei atsipalaiduoti su apaštalais. Tokios sakykim „atostogos“ arba „rekolekcijos“ buvo ypač svarbios apaštalams, kurie buvo pašaukti ne tik bendradarbiauti su Jėzumi žmonių tarpe,…
Sunku įsivaizduoti Šventąją Dvasią kaip žmogaus pavidalo dieviškąjį Asmenį. Tačiau mūsų kelias į Dievą prasideda būtent nuo Dvasios. Tik dėka jos galime atpažinti Jėzuje Viešpatį ir Mesiją (1 Kor 12, 3; Apd 2, 36). Mūsų ištariami žodžiai tik Dvasios dėka įgyja galios. Nors Dvasia lieka mums neapčiuopiama, tai nereiškia, kad ji yra toli. Veikiau priešingai,…
Žydams Sekminės buvo viena iš trijų šlovingų Dievo tautos iškilmių. Šios šventės metu aukotos derliaus pirmienos. Religinį šventės turinį sudarė ant Sinajaus kalno Dievo duoto Įstatymo paminėjimas. Ši šventė buvo švenčiama praslinkus 50 dienų po Velykų. Krikščioniškosios Sekminės apima ir išaukština mistinį Sinajaus sandoros patyrimą. Šventasis Lukas, vaizdingai kurdamas Apaštalų darbų sceną, kaip foną pasitelkia…
Sekminių sekmadienis yra drauge ir aštuntasis Velykų laikotarpio sekmadienis. Pati Sekminių šventė glaudžiausiai susijusi su Velykomis – tai penkiasdešimtoji diena po Velykų. Velykų įvykis plėtojasi septynis kart po septynias dienas ir per Sekmines baigiasi šventine kulminacija. Sekminių Evangelija nukelia mus į Velykų sekmadienį. Evangelijoje iš anksto numatomas Sekminių įvykis. Prisikėlęs Kristus nuo šiol veikia Bažnyčioje…