„Motina!“

Amerikiečiai kariavo už Filipinų salas. Prieš vieną mūšį, kai jau buvo duotas įsakymas bombarduoti nuo laivų priešą, vienam kareivėliui kažkaip iškrito iš rankų apsiaustėlis ir įpliumpsėjo į vandenį. Jaunikaitis tuojau paprašė leidimo drabužį paimti. Bet jam tai nebuvo leista. Tada kareivėlis perbėgo į kitą laivo pusę, įšoko į vandenį ir išgelbėjo savo drabužį. Už nepaklusnumą…

„Mylimasis Sūnus“

Antrasis Izaijas, didis Babilono tremties laikotarpio pranašas, paliko mums keturias poemas apie Dievo išrinktąjį, vadinamą „Viešpaties tarnu”. Šiai šventei parinktas skaitinys iš pirmosios poemos. Šventajame Rašte tarno titulu ne kartą vadinami Dievo tautos vadovai: Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė, Dovydas. Ši sąvoka taikoma taip pat visai išrinktajai Dievo tautai. Šio sekmadienio skaitiniui parinkta beveik visa poema….

„Ne dėl tavęs pradėjau, ne tau ir baigsiu.“

Pasakojimas apie šv. Bernardą, kuris, sakydamas pamokslą, pajuto pasididžiavimo pagundą. Jis sutramdė jausmą, sakydamas velniui: "Ne dėl tavęs pradėjau, ne tau ir baigsiu." Taip pat pasakojimas apie atsiskyrėlį, kuris, norėdamas parodyti nusižeminimą šv. Serapijonui, sakė esąs didžiausias nusidėjėlis, bet supyko, kai šv. Serapijonas pamėgino naikinti jo ydas. Pasakojimas iliustruoja tikrą ir netikrą nusižeminimą bei kovą…

„Ne Dievo, bet mano valia teišsipildo!“

Pasakojimas apie moterį, kurios vaikas sunkiai susirgo. Kunigui meldžiant, kad Dievo valia teišsipildo, motina sušuko: "Ne Dievo, bet mano valia teišsipildo!". Dievas leido, kad vaikas pasveiko, bet jis augo piktas, kankino motiną ir galiausiai buvo nužudytas už blogus darbus. Pasakojimas iliustruoja neprotingo noro pasekmes ir Dievo valios priėmimo svarbą. Neseniai gyveno gera, dora katalikiška šeima:…

„Ne, sakyk, ką sakyti nori, prie jos,“

Pasakojimas apie frankų karalius, apgulę Paryžių. Įgulai badaujant, Genovaitė (šventoji Paryžiaus globėja) luoteliu nuplaukė ir prikalbino kitus atsiųsti pagalbą. Frankams atstūmus, jie vėl apgulė miestą Genovaitės nebuvimo metu. Ji įėjo į miestą persirengusi ir pasirodė frankų vadui, kuris, paveiktas, paleido vergus. Pasakojimas pabrėžia pasiaukojimą, drąsą ir šventumo įtaką. Spartos karalių Agesilają kartą aplankė aukštas ponas….

„Ne, tai ąsotis.“

Įkalinta šv. Perpetua atmetė tėvo maldavimus išsižadėti Kristaus, naudodama ąsočio pavyzdį parodyti, kad negali paneigti esanti krikščionė. Ji liko ištikima savo tikėjimui ir mirė kankine. Šv. Perpetuą dėl Kristaus mokslo išpažinimo įkiša į kalėjimą. Ateina jos žilagalvis tėvas ir maldauja išsižadėti Kristaus ir nepalikti našlaičiu savo kūdikio. Ji taria: „Mano tėve, kas čia stovi ant…

„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“

Gavėnios ir Velykų laikotarpiu išgyvenome dieviškojo atpirkimo darbo didžiuosius metinius minėjimus, po to du sekmadienius buvome kviečiami kontempliuoti bei garbinti Švenčiausiąją Trejybę ir Kristaus buvimą Eucharistijoje – slėpinius, apreikštus mums per Viešpaties Jėzaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Šiandien grįžtame į vadinamųjų eilinių sekmadienių seką. Šis pats ilgiausias iš visų liturginių laikotarpių laikas nėra tik blanki,…

„Nebijokite!”

Klausydami šio Evangelijos skaitinio galime įsivaizduoti klausą paskaitos. Tačiau auditorijoje nėra nei projektoriaus, nei rašomosios lentos. Šį rytą Jėzus mato paniurusius, anaiptol netrykštančius entuziazmu mokinių veidus. Priežastis yra paprasta: išvakarėse Jėzus kiek atvėsino jų įkarštį paskelbdamas apie jų laukiančius persekiojimus. Išgirdę apie išmėginimus (Mt 10, 24 – 25) mokiniai neatrodo sužavėti jų laukiančia perspektyva. Taigi…

„Nebijokite“

Žymus antisovietinis disidentas, rašytojas Vladimiras Bukovskis, ilgai kalintas kalėjimuose, lageriuose bei psichiatrinėse ligoninėse, liudija, kad kiekvieną kartą išleistas į laisvę susidurdavo su pagunda: „Gal truputėlį pailsėti, pagyventi normaliai, nekovoti su sistema? Gal bent kuriam laikui padaryti pertrauką? Kodėl aš turiu nuolat kišti savo galvą? Juk yra daugybė kitų…“ Jis pasakoja, kad kiekvieną kartą turėdavo nugalėti…

„Neišmintingi“ išminčiai

Kūdikystėje mes visi esame lygūs. Vėliau gauname pilietybę, perimame papročius ir tradicijas. Tačiau kūdikiai yra vienodi. Tas pats galioja kančiai ir mirčiai. Skausmą jaučiame vienodai visi, nepaisant rasės ir tautybės. Ir mirtis užmerkia akis visiems, kad ir kas tu būtum. Mesijinė Kristaus karalystė apsireiškia karaliaus Erodo valdose. Kristus apie savo karaliavimą kalba kančios akivaizdoje. Erodas…

„Nemuškit, nemuškit!“

1924 m. audėjas socialistas Javorekas sužeidė Austrijos kanclerį prel. Seipelį. Sunkiai sužeistas kunigas, matydamas įtūžusią minią keršyti teroristui, šaukė: „Nemuškit! Nemuškit!“ 1924 m. birželio 1 d. vienas audėjas socialistas Javorekas keliais revolverio šūviais sužeidė į krūtinę didįjį Austrijos kanclerį prel. Seipelį. Viena kulipka pataikė į dešinįjį plautį. Sunkiai sužeistas kunigas, matydamas, kaip įtūžusi minia šoko…

„Nenoriu, kad nedorėlis mirtų…“ (Ez 33, 11)

Kas gi iš žmonių be nuodėmės? Kas turi teisę teisti? Į šį klausimą mums atsako šv. Jonas: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos“ (1 Jn 1, 8). Nuodėmė yra nuolatinis pavojus žmogui jo žemiškajame gyvenimo kelyje. Kiekvienas nusidedame, tik vienų blogybės išeina aikštėn, o kiti jas kaip įmanydami slepia….