„Leono lūpomis Petras kalba!“

451 m. Chalcedono visuotiniame Bažnyčios susirinkime, popiežiui Leonui I atsiuntus laišką, paaiškinantį, kad Kristuje yra dvi prigimtys (dieviškoji ir žmogiškoji), dalyvavę vyskupai vieningai priėmė jo mokymą šūksniais "Leono lūpomis Petras kalba!", parodydami, kaip aukštai buvo vertinami Romos vyskupai (Popiežiai) anais laikais. Konstantinopolio vienuolis Eutichis ėmė mokyti žmones, kad Kristuje esanti tik viena prigimtis – dieviškoji,…

„Maniau, kad tu būsi vienuolė.“

Pasakojimas apie jaunavedžius Paryžiuje. Jaunasis nutraukė sužadėtuves, pamatęs, kad jaunoji ilgai trunka išpažintyje, manydamas, kad ji didelė nusidėjėlė. Laikraščiui aprašius šį įvykį, turtingas pirklys, sužavėtas merginos sąžiningumo, rado ją ir vedė. Pasakojimas pabrėžia sąžiningumo ir gilios išpažinties vertę. Paryžiuje du jaunavedžiai prieš jungtuves ėjo išpažinties. Jaunasis buvo katalikas šaltakraujis ir, viens du, ir atliko išpažintį….

„Mano tikėjimas liepia tau dovanoti.“

Kai Prancūzijoje kariavo katalikai su hugenotais, hugenotas sėlino į hercogo Guise palapinę jį nužudyti. Sugautas jis pasisakė nekenčiantis hercogo dėl savo tikėjimo. Hercogas atsakė, kad jei jo tikėjimas liepia nužudyti, tai jo tikėjimas liepia dovanoti, ir paleido jį. Taip pat minima senovės graiko Fokiono paskutinis įsakymas sūnui – pamiršti nuodus ir niekada už juos nekeršyti….

„Mano vardas užaugo darže!“

Filosofas Beattie norėjo parodyti sūnui Dievo buvimą. Darže pasėjęs astrų sėklų taip, kad sudygę sudarytų sūnaus vardo raides, jis vėliau teigė, kad tai atsirado savaime. Berniukas tvirtino, kad tai turėjo kas nors padaryti, taip suprasdamas kūrinijos reikalaujamą Kūrėją. Škotijos filosofas Beattie turėjo šešerių metų sūnelį, kurs jau mokėsi skaityti, but apie Dievą dar nebuvo girdėjęs…

„Mano Viešpats nėra prasišalinęs“

Pagonis darbininkas, ponui išėjus, siūlė krikščioniui nedirbti. Krikščionis atsakė, kad jo Viešpats (Dievas) visada jį mato iš dangaus. Tai iliustruoja tikinčio žmogaus sąžiningumą ir atsakomybės jausmą Dievo akivaizdoje. Pas vieną poną darbavosi du darbininku: krikščionis ir pagonis. Ponui prasišalinus, pagonis tarė krikščioniui: „Gerai, kad ponas prasišalino. Dabar galima nedirbti“. Krikščionis jam atsakė: „Mano Viešpats nėra…

„Marijos vaikai nešoka.“

Pasakojimas apie dorą mergaitę, kurią persekiojo jaunuolis. Jai atsisakius šokti, jis bandė ją prievarta įtraukti į šokančiųjų būrį, sakydamas "Pažiūrėsim, kaip Marijos vaikai šoka!". Mergaitė, būdama "Marijos Vaikų" narė, drąsiai jam sudavė per žandą. Jaunuoliai sužavėti pagyrė jos drąsą. Pasakojimas pabrėžia drąsą, ištikimybę savo principams ir padorumą. Vienas mažo miestelio jaunas vyrukas nedavė ramumo labai…

„Memento mori!“

Garsus pamokslininkas Senjeris Pelenų dieną priminė klausytojams seniai žinomą, bet kasdienybėje pamirštamą tiesą – visi mirs. Jo stebėjimasis žmonių reakcija pabrėžė, kad jų gyvenimas neatrodo besivadovaujantis šia tiesa, taip raginant atsiminti mirtį ("Memento mori!"). Įžymusis pamokslininkas Senjeris (Segneri) kartą Pelenų dieną taip pradėjo savo kalbą: „Atėjau jums, brangūs klausytojai, pranešti labai liūdną naujieną.“ Žmonės dėmesį…

„Mėnulio sonata.“

Bethovenas, išgirdęs neregią merginą grojant jo sonatos dalį ir trokštant išgirsti gerą muziką, apsilankė jos namuose. Sužavėtas jos meilės muzikai, jis improvizavo „Mėnulio sonatą“ ir vėliau ją užrašė. „Vieną mėnesienos naktį, žiemą,“ rašo Bethoveno biografas, „ėjome ankšta gatvele Bonos mieste.“ — „Pst!“ sušuko didis kompozitorius, sustodamas prieš mažą, pajuodusį namelį, „kas tai per gaidos? Tai…

„Mes dar nesimeldėm!“

Pasakojimas iš Vengrų komunos laikų, kai mokiniams buvo uždrausta melstis prieš pamokas. Mokytojui liepus sėsti, mokiniai visi kartu atsakė "Mes dar nesimeldėm!". Mokytojas, nors ir nepatenkintas, nusileido ir leido melstis. Pasakojimas iliustruoja vaikų drąsų tikėjimo išpažinimą ir jo įtaką net persekiojimo metu. Vengrų komunos metu mokiniams buvo uždrausta prieš pamokas melstis. Vienoje didmiesčio mokykloje ateina…

„Mes Jėzų saugojami“

Pasakojimas apie vaikus Petrografe, kurie, bolševikams uždarius prieglaudą ir bažnyčią, naktį įlindo į bažnyčią ir atsisėdo prie altoriaus, sakydami, kad saugo Jėzų. Bolševikai juos nužudė. Pasakojimas iliustruoja vaikų tikėjimą ir pasiaukojimą ginant Švenčiausiąjį Sakramentą. „Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs pirmiau jūsų nekentė. Jei būtumėte iš pasaulio, pasaulis mylėtų, kas jo yra; kadangi tačiau…

„Mes visi esame vieno Dievo vaikai.“

Venecijos patriarchas Agostini sutiko gatvėje verkiantį žydą, kurio sergančiai žmonai trūko pinigų gydytojui ir žibalui. Nepaisant to, kad vyriškis buvo žydas, patriarchas nuėjo į jo butą, sakydamas „Mes visi esame vieno Dievo vaikai“, aplankė šeimą ir davė gausią išmaldą. Venecijos patriarchas Agostini († 1892) kartą sutiko gatvėje verkiantį vyriškį. Paklaustas, kas yra, vyriškis atsakė: „Mano…

„Miegodami Dangaus nepaveldėsime“

Broliai ir seserys, šiandien sekmadienio liturgija mus kviečia: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ Senovėje, kai ypatingas asmuo turėdavo aplankyti vietovę, gyventojai pradėdavo remontuoti kelius. Šiandien Kristus gali ateiti kur kas anksčiau, nei Jo gimtadienio – Kalėdų šventės. Ir tam susitikimui būtina ruoštis. Kaipgi krikščionis turi ruoštis Viešpaties atėjimui? Pirma, per asmenišką atsivertimą, pašalindamas nuodėmę…