Kalėdų metu liturgija neapsiriboja vien tik džiaugsmingu Jėzaus gimimo šventimu. Ji stengiasi ir kontempliuoti Įsikūnijimo slėpinį, kuris yra visos žmonijos išganymo šaltinis. Vienu tiksliu istorijos momentu amžinasis Dievo Sūnus tapo žmogumi. Šitai į pasaulį įvedė naują Dievo buvimo pavidalą, naują būdą, kuriuo Dievas siūlo žmonėms savo tiesą ir meilę. Ši ekonomija plačiai pasireikš sulig Kristaus…
Marija – Dievo Motina, Dievo Gimdytoja. Ji tampa mums mokytoja pradedant Naujuosius – Viešpaties mums dovanotus metus. Marija mus moko stebėti aplinką, analizuoti Dievo veikimą mūsų gyvenime ir viską svarstyti savo širdyje. Evangelinis pasakojimas pateikia mums nemažai svarbių detalių iš Šventosios Šeimos gyvenimo – gimęs Kūdikis paguldytas ėdžiose, juos lanko piemenys, o Marija viską svarsto…
Garbė Dievui Aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms – Pax hominibus bonae voluntatis.“ Šis himnas, su džiaugsmu giedamas kasdien šv. Mišiose per visą Kalėdų savaitę, prasideda žodžiais, kuriuos giedojo angelai, pirmą kartą paskelbę Išganytojo gimimą Betliejuje. Šių žodžių prasmė iš tikrųjų labai turtinga. Šv. Lukas, vartodamas posakį „gera valia“, kalba ne apie žmonių gerą…
Švęsdama Kalėdas, Bažnyčia trokšta ne tik priminti Kristaus gimimą kaip istorinį įvykį ir jo skurdžias, nuolankias, švelnias ir stebuklingas aplinkybes. Ji taip pat siekia mus vesti nuo prakartėlės į amžinojo Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinio kontempliaciją. Šiandien Bažnyčiai ypač rūpi štai toks klausimas: iš kur kilo Jėzus Kristus? Savo evangelijos pradžioje kiekvienas iš keturių evangelistų pateikia…
Ištaigūs kedriniai karaliaus Dovydo rūmai – pirmas vaizdas, iškylantis prieš akis skaitant skaitinį iš 2-osios Samuelio knygos. Karalių tarsi graužia sąžinė: aš gyvenu kedriniuose rūmuose, o Dievo skrynia – Sandoros skrynia, įkūnijanti Dievo artumą, stovi palapinėje. Pranašas Natanas, galime atspėti, nudžiunga supratęs, kad karalius rengiasi ir Dievui pastatyti ne prastesnius rūmus, negu savieji. Tačiau, kad…
Pirmą kartą sutiktas žmogus, paprašytas prisistatyti, pasako savo vardą, profesiją ar užsiėmimą. Paklaustas Jonas Krikštytojas prisistato kaip tyruose šaukiančiojo balsas. Skelbėjas pakartoja pranašo Izaijo žodžius (Iz 40, 3), kuriais raminama dėl savo neištikimybės nuodėmės į Babilonijos nelaisvę ištremtoji tauta. Kaip kadaise pranašas Izaijas, tautai netekus savos žemės, karaliaus ir šventyklos, kvietė prisiminti negalimų dalykų Viešpatį…
Kelias visais laikais turėjo būti lengvai praeinamas ir pravažiuojamas. Nuo to priklauso, kaip greitai pasieksime kelionės tikslą. Šventojo Rašto skaitiniai kviečia tiesti kelią pačiam Dievui. Nejaugi Visagaliam Dievui reikia pagalbos nutiesti kelią? Juolab tiesti per dykumą ir tyrus, per kuriuos gali keliauti skersai ir išilgai, tik reikia žinoti teisingą kryptį. Dievo žodis primena, kad Viešpats…
Skaitant šiandienos apmąstymui skirtą Evangelijos tekstą, prieš akis iškyla aiški Dievo pozicija – įsakmumas dėl žmogaus ateities. Liepiamąja nuosaka sakoma: žiūrėkite, budėkite, būkite budrūs. Taip, Dievui rūpi jo kūriniai ir jų ateitis. Kitaip sakant, mūsų dabartis ir ateitis. Būti budriems yra rimta užduotis, bene pati svarbiausia. Žmogus linkęs viską atidėti rytdienai – vėliau, kitąkart, palūkėsiu,…
Net ir garsūs, didingi karaliai kadaise buvo maži vaikai. Bet kai tapo stiprūs ir galingi, pamiršo silpnuosius. Ne taip su Kristumi, kuris skelbė apie savo Karalystės atėjimą ir pats yra vadinamas karaliumi. Per Įsikūnijimą Jėzus tapo mažutėlis ir bejėgis. Jis pats savo gyvenime pažino, kas yra silpnumas, alkis, troškulys, nelaisvės pavojus, kelionių iššūkiai, drabužių trūkumas….
Tikintis žmogus įpratęs Dievą vadinti gražiais, malonybiniais žodžiais. Šventasis apaštalas Paulius susitikimą su Dievu prilygina vagies įsilaužimui (1 Tes 5, 1). Vagis ateina grėsmingai, klastingai, nelauktai, netikėtai, kai žmogus nė truputėlio nesitiki, bet jaučiasi saugiai įsitvirtinęs, atsipalaidavęs, mėgaujasi gyvenimo laikinumu, pamiršta apie tokios negandos galimybę. Kad Viešpaties diena – amžinojo gyvenimo prieangis, akistata su gyvuoju…