Gyvenkime taip, kad gyventume…

Gavėnios meto dovana tikėjimo kelionėje tikėjimo bendrakeleiviams – pagalba susivokiant, kas mes tokie esame. Susivokti labai nelengva. Iššūkis šių dienų visuomenėje – tapatybė. Norintiems suvokti esmę tai yra sudėtinga užduotis. Ypač sunku įvardyti savo tapatybę. Artėjant prie Prisikėlimo rytmečio džiaugsmo patirties, esame pakviesti sustoti ir dar kartą ieškoti atsakymo į klausimą, kas mes tokie esame…

Šventyklų atstatymo metas

Jėzus Kristus. Kas jis? Koks? Evangelijos, o ir Senasis Testamentas jį apibūdina kaip nešaukiantį, nerėkiantį, gatvėje nesigirdi jo balso. Rusenantis dagtis nebus jo užgesintas, o linguojanti nendrė nenulaužta. Jėzus Kristus gydo, meiliai žvelgia į žmones, jam gaila vaikų ir našlių, jis rūpinasi, kad alkani žmonės nenusilptų pakeliui į savo namus. Jis gelbsti apaštalus, kad jie…

Dievas duoda jėgų judėti pirmyn

Anot garsaus JAV kovotojo už juodaodžių teises Martyno Liuterio Kingo, žmogus pašauktas skristi, jeigu negali skristi – jam tenka bėgti, jeigu negali bėgti – reikia eiti, o jeigu negali eiti – belieka šliaužti ir visada, nepaisant nieko, judėti pirmyn. Tokį judantį pirmyn žmogų šiandien sutinkame evangelisto Morkaus pasakojime. Šį sekmadienį mums pasakojama apie beviltiška liga…

Pradėti metus svarstant širdyje

Marija – Dievo Motina, Dievo Gimdytoja. Ji tampa mums mokytoja pradedant Naujuosius – Viešpaties mums dovanotus metus. Marija mus moko stebėti aplinką, analizuoti Dievo veikimą mūsų gyvenime ir viską svarstyti savo širdyje. Evangelinis pasakojimas pateikia mums nemažai svarbių detalių iš Šventosios Šeimos gyvenimo – gimęs Kūdikis paguldytas ėdžiose, juos lanko piemenys, o Marija viską svarsto…

Budrumas – pasirengimas Dangaus Karalystei

Skaitant šiandienos apmąstymui skirtą Evangelijos tekstą, prieš akis iškyla aiški Dievo pozicija – įsakmumas dėl žmogaus ateities. Liepiamąja nuosaka sakoma: žiūrėkite, budėkite, būkite budrūs. Taip, Dievui rūpi jo kūriniai ir jų ateitis. Kitaip sakant, mūsų dabartis ir ateitis. Būti budriems yra rimta užduotis, bene pati svarbiausia. Žmogus linkęs viską atidėti rytdienai – vėliau, kitąkart, palūkėsiu,…

O koks mano vestuvinis drabužis?

Tikrovė. Kasdienybė. Šventės: religinės, asmeninės, bendruomeninės. Apie tai šį sekmadienį kalbama Evangelijos ištraukoje. Vestuvės, ne bet kokios, o karališkos. Svečiai, ne bet kokie, o kviestiniai – rinktiniai. Vaišės – ypatingos. Viskas surengta, kad būtų gera, linksma, iškilminga. Daug išlaidų, pastangų, daug išmonės, daug nuovargio, pasiaukojimo, daug… Ir štai – niekas neatvyksta. Nusivylimas, nerimas, pyktis, įtūžis,…

Negi bus ir atlygis?

Leistų man – tuojau padaryčiau tvarką! Ne kartą tenka išgirsti tokią poziciją. Tvarką Jėzaus Kristaus gyvenime norėjo padaryti ir apaštalas Petras. Jis patarinėja Jėzui Kristui – Mesijui, Dievui! Ne jis vienas. Net ir tvirto tikėjimo žmonės linkę analizuoti Dievo veiklą ir, neabejodami savo kompetentingumu, patarti, kaip Jis turėtų veikti. Ne vienas iš mūsų esame pagalvojęs…

Mano pastangos dėl Dievo Karalystės

Lobis, perlas – tai, kas žmogišku vertinimu brangu ir verta pastangų. Toks šio sekmadienio Evangelijos žinios raktas. Brangus, išskirtinis, vertinamas turtas. Čia Jėzus Kristus pasakoja, kaip svarbu negailėti pastangų, išlaidų, neišsigąsti nepatogumų dėl Dangaus Karalystės. O jų neišvengiamai yra, buvo ir bus. Lobis rastas dirbamoje dirvoje, o tai reiškia liejamą prakaitą, patirtą nuovargį, išgyventus nepatogumus….