Pippa Gumbel, Alfa kursų vedėjo Nikio žmona pasakoja istoriją iš savo gyvenimo: Taip lengva teisti. Prisimenu, kaip su dukra važiavau Londono metro, kai ji buvo labai maža. Kai ėjome pro užtvarą, pamačiau jauną moterį, besiginčijančią su kontrolieriumi, ir ją mintyse nuteisiau. Tuo tarpu aš buvau išlaipinusi dukrą iš vežimėlio, kad ji įliptų į eskalatorių, važiuojantį…
O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją. Brangūs broliai ir seserys, Šventojo Augustino žodžiai, kad žmogaus širdis nerami bus tol, kol ji nesuras ramybės ir atilsio tik Dievuje, yra giliai įrašyti kiekvieno žmogaus širdyje. Toks troškimas, iš tikrųjų, yra būties pilnatvės, tobulumo ir autentiško gyvenimo troškimas….
Evangelijos skaitinio pabaiga keista. Šventos moterys, Kristaus mokinės, atėjusios su juo iš Galilėjos, pašauktos būti apaštalų apaštalėmis, pamatė Jėzaus kapą tuščią ir angelą, skelbiantį prisikėlimo žinią. Bet „išėjo, skubiai nubėgo ir nieko niekam nepasakė. Nes jos buvo persigandusios“. Ir viskas. Taškas! Taip baigiasi Morkaus autentiškas tekstas, kuris tikriausia mums perduoda apaštalo Petro Romoje išdėstytą katechezę….
Netikinčiam žmogui, tyčiojantis klaususiam, ar pamaldus žmogus neapsigaus, jei dangus tėra pasaka, krikščionis atsakė, kad daugiau apsigaus netikintysis, jei pragaras nėra pasaka. Antroji dalis pasakoja, kaip kapelionas Paryžiuje, po pamokslo apie amžinąjį pasmerkimą, netikinčiam kapitonui, pašiepiančiai klaususiam, ar pragare bus šutinama, ar kepinama, atsakė, kad šis pats patirs. Tai sujaudino kapitoną ir paskatino jį atsiversti….
Istorijoje apie gailestingąjį samarietį keliamas pagrindinis žmogaus klausimas: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Lk 10, 25). Jėzus tiesiogiai nurodo Raštą ir leidžia Įstatymo mokytojui pačiam atsakyti: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį“ (Lk 10, 27; plg. Įst 6, 5…
Tikrovė. Kasdienybė. Šventės: religinės, asmeninės, bendruomeninės. Apie tai šį sekmadienį kalbama Evangelijos ištraukoje. Vestuvės, ne bet kokios, o karališkos. Svečiai, ne bet kokie, o kviestiniai – rinktiniai. Vaišės – ypatingos. Viskas surengta, kad būtų gera, linksma, iškilminga. Daug išlaidų, pastangų, daug išmonės, daug nuovargio, pasiaukojimo, daug… Ir štai – niekas neatvyksta. Nusivylimas, nerimas, pyktis, įtūžis,…
Perskaitęs šio sekmadienio skaitinius prisiminiau vieną atsitikimą. Prieš daugybę metų, kai jau buvo atsiradę pirmieji dangoraižiai, į vieną didmiestį atvyko trys jaunuoliai. Kad būtų ekonomiškiau, jie išsinuomojo kambarį trisdešimtame aukšte. Vieną vakarą jaunuoliai grįžo į viešbutį vėlokai. Dėl techninių kliūčių neveikė keltuvas – liftas. Jaunuoliai per daug nenusiminė ir nutarė lipti laiptais. Jauniems žmonėms, pripratusiems…
Pasakojimas apie sunkiai sergančią mergytę, kuri prieš mirtį priėmė Pirmąją Komuniją. Gydytojas manė, kad ji nebeišgyvens paros. Motinai sušukus "O tu, vargšas vaikeli!", mergytė atsakė, kad ji ne vargšė, nes su ja yra Išganytojas. Pasakojimas pabrėžia Komunijos kaip stiprybės ir Jėzaus buvimo šaltinio reikšmę mirties valandą. Sunkiai susirgo mylima motinos dukrelė, kuri dar nėjo išpažinties….
Pasirinkimai turi pasekmes.
Gyventi pasaulyje ir neturėti jokių palinkimų į jo malonumus; būti kiekvienos šeimos nariu ir nė vienai jų nepriklausyti; dalytis su visais skausmais, būti šalia visų paslapčių, gydyti visas žaizdas; iš žmonių kasdien eiti pas Dievą ir aukoti Jam jų tikėjimą ir maldas, o paskui grįžti pas žmones ir nunešti jiems Jo atleidimą ir viltį; plienine…
Pasak dramos, vaidila savo užburiantį balsą ir žvilgsnį priskyrė „Okeanui, mano tėvui“, aiškindamas, kad ilgas buvimas prie jūros ir apmąstymai suteikė jo kalbai ypatingos galios. Tai simbolizuoja, kad apaštalavimo sėkmės šaltinis yra gilus vidinis ryšys su Dievu, tobulybių vandenynu. Vienoje dramoje įeina į sceną vienas vaidila ir uždainuoja. Jo balsas taip visus sužavi, kad, viską…
Šv. Pachomijus norėjo įminti Šventojo Rašto paslaptį ir kasdien jį mąstydavo. Vieną naktį Dievas, atlygindamas už uolumą studijuojant Šventuosius Raštus, siuntė tokį sapną: daug žmonių pasiklydę blaškosi oloje ir nerada išėjimo. Staiga vienam vyrui pavyko įžiebti žvakelę, kurią jis vienintelis turėjo. Visi metėsi prie šviesos, tačiau vietos nebuvo daug, visi netilpo. Tada visi išmoko sekti…