Per kiekvienas sekmadienio Mišias kartojasi Emauso patirtis – Žodžio liturgija, po to Eucharistinė puota. Turbūt ne kartą apmąstydami velykinį pasakojimą apie du Emauso mokinius esame tapatinęsi su jais ir įsivaizdavę save šių dviejų sutrikusių ir praradusių viltį žmonių kailyje. Visa Luko evangelija yra kvietimas sekti mokytoją Jėzų. Galime ir į šią istoriją pažvelgti kaip į…
Prisikėlimas perkeitė ne tik Jėzų iš Nazareto, bet ir jo Bažnyčią. Ji vis labiau suvokia Velykų įvykio teologinę apimtį – įsikūnijusio Dievo Sūnaus slėpinio apreiškimą. Trapią Jeruzalės bendruomenę su jos Įkūrėju susieja naujas ryšys. Bažnyčia suvokia esanti Viešpaties gyvenimo tąsa, nuolatinis sudabartinimas ir regimybė. Bažnyčiai teks skleisti Kristaus tarnystę trijose sferose: skelbti Evangeliją (kerigma), darbuotis…
Velykų žinią apie Jėzaus prisikėlimą iš numirusiųjų skelbiame pasauliui, kupinam ginčų ir kartėlio, suirzimo ir nevilties apraiškų. Žmonės linkę užsiimti įvairiausiais dalykais, tačiau tik nedaugelis ieško atsakymų į giliausius būties klausimus – nebent teisinasi kritikuodami Bažnyčią skandalingomis istorijomis iš dvasininkų gyvenimo. Vieni sako, kad prisikėlimas paprasčiausiai priešingas gyvybės dėsniams – žmogus, būdamas mirtinga būtybė, negali…
Ketvirtasis išganymo istorijos slenkstis yra pranašų ir karalių laikotarpis. Dievo tauta tampa Dievo karalyste, tačiau nuolat išlieka tie patys dieviškieji dėsniai. Viešpats išsirenka žmones iš mažųjų ir nuolankiųjų. Abelio auka buvo mielesnė už Kaino, Izaokas labiau apdovanotas už Izmaelį, Jokūbas – už Ezavą. Pats Samuelis gimė ilgą laiką buvusiai nevaisingai Hanai. Dovydo išrinkimas karaliumi dar…
Trečiasis išganymo istorijos slenkstis – išėjimas iš Egipto ir kelionė per dykumą vadovaujant Mozei. Iš buvusių vergų minios formuojasi Dievo tauta. Tačiau Raudonosios jūros bangos ir Sandoros kraujas nenumalšino šios tautos užsispyrimo. Svaiginančią laisvės patirtį netrukus pakeitė nuovargis ir irzlumas dėl kasdienybės nepriteklių. Ilgėdamiesi buvusio gyvenimo patogumų izraelitai tikėjimo kelionėje linkę ieškoti žmogiškų išeičių. Kiekvieną…
Praėjusį sekmadienį girdėjome, kaip Adomas ir Ieva buvo išprašyti už Rojaus vartų. Šiandien klausomės, kaip Dievas perkeičia žmonijos nuopuolį į išganymo istoriją. Pirmasis Dievo ištartas išganymo istorijos žodis Abraomui liepia: „Išeik”. Ši diena – pirmutinė biblinio tikėjimo užuomazga. Klajoklis Abramas sutinka Dievą, kuris užmezga su juo dialogą. Šio tikėjimo esminiai elementai yra tai, kad žmogus…
Gavėnios pradžioje Bažnyčia ragina krikščionių bendriją iš naujo pasitikrinti savo tikėjimo pagrindus. Gundymais dykumoje pavaizduotas pavojus tikėjimui tyko nuolatos. Šį pavojų patiria ne tik lengvai pasiduodantys vartotojiškos aplinkos pasiūloms, bet ir geri krikščionys, suvokiantys Dievo tautos atsakomybę. Žmogus, siekdamas laimės, natūraliai siekia saugumo, kurį nori įtvirtinti stabiliais, nekintamais ir numatomais dalykais. Atrodo saugiau pačiam pasirūpinti…
Biblinis tikėjimas apima ne tik Dievo garbinimą, bet taip pat žmonių tarpusavio santykius. Kiekvienam žmogui iškyla klausimas: kokią įtaką mano išpažįstamas tikėjimas daro mano gyvenimui? Pirmajame skaitinyje pranašas Izaijas užduoda šį klausimą izraelitams. Pranašas aštriais žodžiais kritikuoja tokį Dievo kultą, kuriuo siekiama atsikratyti gyvenimiškos atsakomybės, manipuliuojama Dievu, bandant užslėpti savo nusikaltimus. Prieš tai Izaijas vaizduoja…
Visi trys šio sekmadienio skaitiniai kalba apie nuolankiuosius, silpnuosius, dvasios vargdienius. Pranašas Sofonijas gyveno septintajame amžiuje pr. Kristų, kai dar klestėjo Judo karalystė ir nebuvo sugriauta Jeruzalė. Panašiai kaip pranašai Amosas ir Ozėjas, kurie šimtmečiu anksčiau gyveno šiaurinėje karalystėje, Sofonijas taip pat matė kunigaikščių ir tautos galingųjų moralinį bankrotą. Visuomenės interesų nepaisymas nuosekliai vedė į…
Izaijo pranašystėje kalbama apie „didžią šviesą”, o evangelistas Matas skelbia Jėzų esant „skaisčia šviesa”. Apie 732 metus pr. Kristų asirai nuniokojo aukštutinę Izraelio dalį, Zabulono ir Neftalio žemes. Tačiau pranašas Izaijas visiškai pasitiki, jog Dievas nepamirš savo tautos ir atstatys ją. Tamsybes pakeis šviesa, o liūdesį – džiaugsmas. Džiugesys išreiškiamas dviem būdingais Artimųjų Rytų įvaizdžiais:…
Šio sekmadienio liturginiuose skaitiniuose mums prabyla pranašas Izaijas, apaštalas Paulius ir Jonas Krikštytojas. Jie visi skirtingomis epochomis ir aplinkybėmis savaip kalba apie Jėzų. Jonas Krikštytojas du kartus prisipažįsta: „Aš jo nepažinojau” (Jn 1, 31.33). Paulius paaiškina, kad jis yra „Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas”. Per Izaiją atėjo apreiškimas apie Viešpaties tarną. Visi šie skirtingi…
Pirmajame liturgijos skaitinyje iš pranašo Izaijo giesmės apie Viešpaties tarną esame kviečiami įžvelgti Jėzaus provaizdį. Šį panašumą pastebėjo ankstyvoji Bažnyčia ir evangelistai, nes jį nurodė ir pats Jėzus. Pranašo žodžiais aiškiai nusakyta Jėzaus misija ir pašaukimas. Jėzaus krikštu prasideda jo išganomoji misija, kuria skelbiamas neregių praregėjimas, belaisvių išlaisvinimas iš vergystės. Šios gelbėjimo tarnystės pabaigą ženklina…