Ispanijos karalienė Elžbieta buvo labai dosni vargšams. Karaliaus tarnas pavydėjo jaunikaičiui, atsakingam už dovanų dalijimą, ir įskundė jį karaliui. Karalius įsakė įmesti pirmąjį asmenį, kuris ryte paklaus, ar įsakymas įvykdytas, į kalkių pečių. Jaunikaitis pakeliui užsuko į bažnyčią, o jo priešas, norėdamas pasitikrinti, paklausė pečiaus prižiūrėtojo, ar karaliaus įsakymas įvykdytas, ir buvo pats įmestas į…
Rugsėjį mokyklų skambučiai iš naujo kviečia mokinius į klases, studentus – į auditorijas. Šį sekmadienį Kristaus Gerosios Naujienos (Evangelijos) žodis kviečia sėsti į krikščioniškos bendrystės suolą. Aiškėja, jog Kristaus bendruomenei gresia ne vien klaidingi mokymai, bet kur kas labiau – jos narių klaidinga tarpusavio elgsena. Kristaus Bažnyčia yra nusidėjusių brolių ir seserų šeima. Konkretaus žmogaus…
Lietuvių patarlė sako, jog žmogų pagal drabužį sutinka, o pagal protą išlydi. Šiandien liturgija mums pristato vestuvių vaišes kaip bendrumo, dialogo ir draugystės simbolį. Tarp pakviestųjų kai kurie, kaip fariziejai, atmetė Kristus mokymą, kiti, kaip nusidėjėliai ir pagonys, Jo klausėsi ir tapdavo Dievo karalystės dalininkais. Kristaus pasakojimas nėra kažkokios praeities istorijos interpretavimas, ši istorija tęsiasi…
Pasakojimas apie moterį, ištekėjusią už rūstaus vyro, kuris ją mušdavo. Kai jis ją stipriai sumušė, kaimynė pastebėjo ir paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad ją sumušė nuo lentynos nukritęs indo dangtis, nieko apie vyrą neprasitardama. Kaimynei tai pasakojus vyrui, jis suprato, kokią gerą žmoną turi, ir nuo tada elgėsi su ja švelniai. Pasakojimas iliustruoja žmonos…
Šv. Kristoforas, persekiojimo metu įmestas į kalėjimą, savo šventumu paveikė dvi pas jį atsiųstas paleistuves. Jos atsivertė, priėmė krikštą ir tapo Kristaus tarnaitėmis. Šv. Kristoforas su didžiausiu pasisekimu skelbė Sicilijos krašte Kristaus mokslą. Jo klausydavo ištisos žmonių minios, ir daugelis jų priimdavo Kristaus tikėjimą. Sužinojęs apie tai Decijus, liepė suimti Kristoforą, liepė jam liautis skelbus…
Pirmą kartą sutiktas žmogus, paprašytas prisistatyti, pasako savo vardą, profesiją ar užsiėmimą. Paklaustas Jonas Krikštytojas prisistato kaip tyruose šaukiančiojo balsas. Skelbėjas pakartoja pranašo Izaijo žodžius (Iz 40, 3), kuriais raminama dėl savo neištikimybės nuodėmės į Babilonijos nelaisvę ištremtoji tauta. Kaip kadaise pranašas Izaijas, tautai netekus savos žemės, karaliaus ir šventyklos, kvietė prisiminti negalimų dalykų Viešpatį…
Kelias visais laikais turėjo būti lengvai praeinamas ir pravažiuojamas. Nuo to priklauso, kaip greitai pasieksime kelionės tikslą. Šventojo Rašto skaitiniai kviečia tiesti kelią pačiam Dievui. Nejaugi Visagaliam Dievui reikia pagalbos nutiesti kelią? Juolab tiesti per dykumą ir tyrus, per kuriuos gali keliauti skersai ir išilgai, tik reikia žinoti teisingą kryptį. Dievo žodis primena, kad Viešpats…
Be tikėjimo Kalėdos būtų tik tuščia butaforija. Šventiniai Kalėdų simboliai gali gražiai praturtinti šventę, tačiau be tikėjimo jie liktų tik tuščias kiautas. Kiekvienas krikščionis širdyje brandina savo Kalėdų vaizdinį. Išmoktas katekizmo tiesas gaivina simboliai, išgyvenimai, prisiminimai. Įspūdingi mūsų tremtinių kartos liudijimai apie Kalėdų džiaugsmą, kurio neužslopino barakų šaltis ir skurdus Kūčių stalas. Vaikams Kalėdos neįsivaizduojamos…
Luko evangelijos ištraukoje – vienintelis Naujojo Testamento pasakojimas apie Jėzaus Kristaus vaikystę. Po to aštuoniolikos metų tyla. Iš pasakojimo galime daug ką suprasti apie Šventosios Šeimos tarpusavio santykius. Bent kelis kartus girdėjome žodį „ieškoti“. Marija ir Juozapas su sielvartu ieškojo Jėzaus. Pirmoji prasmė – ieškojo paties Jėzaus. Nes vaikelis Jėzus buvo nuo savo šeimos atsiskyręs….
Pats Viešpats, trokšdamas suteikti mums dangiškų ir amžinųjų gėrybių, ragina mus, tam tikra prasme, daryti Jam spaudimą savo įkyriu nesivaržymu. Mūsų atkaklumas nupelnys mums išvysti, kaip Dievas išpildo bet kokį prašymą, atitinkantį Jo paties valią. Dėl to nėra abejonių. Jei, būdami vargingi, neturime jokių nuopelnų, dėl kurių vertėtų atsakyti į mūsų maldą, bent jau apsiginkluokime…
I. Pirmame skaitinyje pranašas Danielius sako: „Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius“ (Dan 12, 3). Danieliaus knyga prasideda Nebukadnecaro įsiveržimu į Judėją ir belaisvių ištrėmimu į Babiloną. Tačiau Danieliaus knyga baigiasi tuo, kad Mykolas pasirodo išvaduoti Dievo tautą iš paskutiniųjų laikų Babilono. Galų gale, kaip parodyta per…
Mūsų eros pradžioje Jerichas buvo turtingas ir svarbus miestas, įsikūręs Jordano upės slėnyje. Jis kontroliavo pagrindinius kelius, vedančius į Jeruzalę bei į rytinį Jordano upės krantą. Šalia miesto driekėsi palmės bei visame pasaulyje žinomi balzaminiai medžiai, skleidžiantys kvapą kelis kilometrus aplinkui. Ten augo ir Evangelijoje minimas šilkmedis (sikomoras), kuris atkeliavo iš Egipto ir gerai pritapo…