_Be kategorijos

Mūsų pojūčiai nebus palikti už durų

Palyginimai – Jėzaus mėgstamas būdas kalbėti apie Dievo Karalystę. Sykiu tai paveikus kalbėjimas, nes neduoda „sukramtyto“ atsakymo, o priverčia patį klausytoją mąstyti ir ieškoti tiesos. Jėzaus palyginimams nestinga paradokso, netikėtumo, intrigos. Skaitant šiandienos palyginimą kyla klausimas, kodėl tokie skaičiai: penkios ir penkios mergaitės. Arba kodėl paikosios mergaitės neįleidžiamos į puotą? Kas ta alyva, kurios negalima…

„Tartum kūdikis motinos prieglobsty“

Jėzaus žodžiai gali paaiškinti Jo mirtį. Taip pat – juos užrašiusio evangelisto Mato ir jo krikščionių bendruomenės santykį su sinagoga. Evangelija pagal Matą parašyta apie 80 metus. Numalšintas žydų sukilimas, sugriauta Jeruzalės šventykla, Dievo garbinimo kultas su gyvulių atnašavimu sustabdytas. Kunigai nebegali eiti savo kunigiškų pareigų. Vis dėlto fariziejai ragina, kad žmonės gyventų kaip kunigiška…

Bėkime mums paskirtu keliu į šventumą

Šitokio debesies liudytojų apsupti, džiaukimės visa širdimi. Šventojo Benedikto Regula ragina mus visa siela trokšti amžinojo gyvenimo. Kristus savo Aukščiausiojo kunigo maldoje, Jono evangelijoje, sako savo Tėvui: „Amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.“ Krikšto malonės dėka mes jau priėmėme į savo širdį amžinojo gyvenimo sėklą. Tačiau…

Pakeliui į Dievo Karalystę

Prisimena egzaminas prieš pirmąją Komuniją, per kurį vienu atsikvėpimu mokėjom išpyškint Didįjį Dievo įsakymą, vainikuojantį Dekalogą: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. […] Mylėk savo artimą, kaip save patį“ (Mt 12, 30–31). Tas pirmasis gyvenime egzaminas užtvirtino pačias svarbiausias žinias. Gyvenimas bėgo, keitėsi, o Jėzaus žodžiai ir Dievo…

Ar atiduodu tai, kas Dievo, – Dievui?

Šiandien aptariamas klausimas – mokėti ar nemokėti mokesčius okupantei Romai? Jo kontekste įdomu prisiminti, kad Evangelijos pagal Matą autorystė siejama su buvusiu muitininku, rinkusiu mokesčius Romai, – Matu, vadinusiu save Leviu. Reikšminga ir Evangelijos parašymo data – maždaug 80-ieji mūsų eros metai, dešimtmetis po 66–70 metų žydų sukilimo prieš Romą numalšinimo. Sudaužytos viltys būti laisviems…

O koks mano vestuvinis drabužis?

Tikrovė. Kasdienybė. Šventės: religinės, asmeninės, bendruomeninės. Apie tai šį sekmadienį kalbama Evangelijos ištraukoje. Vestuvės, ne bet kokios, o karališkos. Svečiai, ne bet kokie, o kviestiniai – rinktiniai. Vaišės – ypatingos. Viskas surengta, kad būtų gera, linksma, iškilminga. Daug išlaidų, pastangų, daug išmonės, daug nuovargio, pasiaukojimo, daug… Ir štai – niekas neatvyksta. Nusivylimas, nerimas, pyktis, įtūžis,…

Ar taip neatsitiks ir su mumis?

Vėl Jėzaus Kristaus palyginimas. Jų daug ir įvairių – Evangelijos jais nenustoja mums pasakoti apie Dievą, pasaulį, žmogų, Dangaus Karalystę, santykius, gyvenimą, mirtį, amžinybę, Dangų ir pragarą. Šiandien ir vėl kalbama apie gyvenimą ir gyvenimo kūrybą. Sumanus ir darbštus žmogus įveisė vynuogyną: sunkus, atsakingas ir svarbus darbas, nešantis didžiulę naudą ne tik savininkui, bet ir…

Dėkingai priimti Dievo gailestingumą

Kaip teigia šiandienos Mišių pradžios malda, Dievas labiausiai parodo savo visagalybę pasigailėdamas ir atleisdamas. Kartais mes klaidingai žvelgiame į Dievo visagalybę, įsivaizduodami ją kaip beasmenę, tironišką jėgą, kuri galėtų tik apriboti ir slėgti žmogaus laisvę. O yra priešingai, Viešpaties visagalybė, susitapatinusi su dieviškąja prigimtimi, egzistuoja ir veikia vienybėje su Dievo išmintimi ir meile, stipriai ir…

Bendras denaro atlygis

Palyginimas apie darbininkus vynuogyne yra originalus. Jį randame tik Mato evangelijoje, be jokių paralelių kitur. Tačiau Šventasis Raštas gana dažnai mini vyną, vynmedžius ir vynuogynus, kartais suteikdamas šiems artimai susijusiems dalykams gilias simbolinės prasmes. Šiandienos tekstas sudaro šių temų naują bei įspūdingą variantą. Vynininkas, arba vynuogyno savininkas, yra pats Dievas Tėvas. Vynuogyne visos iniciatyvos kyla…

Atleidimo iššūkis

Jėzus dosniu gailestingumo požiūriu viršija bet kokias Senojo Testamento judaizmo nuostatas. Septyni – nuo seno galiojęs pakankamas atleidimo kartų skaičius. Tarsi limitas, kurį išnaudojęs, gali širdį užverti troškimui atleisti. Jėzus, minėdamas septyniasdešimt septynis atleidimo kartus, primena būtinybę nuolat, visada, be galo laikytis gailestingumo nuostatos. Tokio kelio pagrindinis motyvas – viskas tau yra padovanota, atleistos daug…