Palyginimas apie darbininkus vynuogyne yra originalus. Jį randame tik Mato evangelijoje, be jokių paralelių kitur. Tačiau Šventasis Raštas gana dažnai mini vyną, vynmedžius ir vynuogynus, kartais suteikdamas šiems artimai susijusiems dalykams gilias simbolinės prasmes. Šiandienos tekstas sudaro šių temų naują bei įspūdingą variantą. Vynininkas, arba vynuogyno savininkas, yra pats Dievas Tėvas. Vynuogyne visos iniciatyvos kyla iš Tėvo, kuris yra visokio gerumo šaltinis, fons bonitatis. Kaip kūrėjas jis sukūrė vynmedį, duoda derlingą žemę, lietų ir saulės šilumą. Jis duoda žmonėms protą ir gebėjimą sumaniai dirbti. Kaip žmonijos mylėtojas ir ganytojas jis mus nuolat kviečia dirbti savo vynuogyne. Tai vieta, kur Dievas ir žmonės bendradarbiauja kartu siekdami įgyvendinti bendrą projektą – kurti ir plėsti dangaus Karalystę žmonijoje ir pasaulyje.

Šis kvietimas dirbti Tėvo vynuogyne mums yra didelė garbė ir malonė, nes tarnauti Dievui – tai karaliauti ir viską paveldėti kartu su juo. Šis kvietimas aidi ir galioja per visą pasaulio istoriją, per kiekvieno žmogaus gyvenimą nuo pradžios iki pabaigos, per visas dienas nuo ryto iki vakaro. Gal tai paaiškina, kodėl Bažnyčia, nustatydama nuo pat pirmų amžių savo viešą maldos gyvenimą, sutvarkė Valandų liturgiją pagal mūsų palyginimo chronologiją. Ji kviečia žmonės prisidėti prie Dievo darbuotės (opus Dei) ryte, trečią, šeštą bei devintą valandą, ir vakare. Malda, kuria Bažnyčia vienybėje su Kristumi šlovina Tėvą, prašydama jo Karalystės atėjimo ir jo išganingos visai žmonijai valios įgyvendinimo, sudaro dieviškojo vynuogyno pagrindinį darbą.

Senajame Testamente vynuogyno paveldas skirtas Izraelio tautai, atstovaujančiai visai žmonijai ir ją simbolizuojančiai. Tam tikra prasme Dievo tauta yra vynuogynas. Tačiau pagrindinis paveldėtojas yra ne kas kitas, kaip Kristus, įsikūnijęs viengimis Dievo Sūnus. Kristus yra taip pat vynmedis. Darbininkai – įvairios pareigos. Pirmiausia jie turi paruošti ir įdirbti savo širdies žemę, kad vynmedis galėtų joje įsišaknyti, paskui skinti ir spausti vynuoges pagamindami vyną, kuris yra „žemės ir žmogaus darbo vaisius“, vyną, kuris „džiugina“ ir laisvina „žmogaus širdį“, vyną, kuris padeda mums išeiti iš savęs arba pakilti virš savęs tam tikra ekstaze, kad galėtume susitikti su broliais, ir ypač su Dievu, meilės bendrystėje.

Po denarą kiekvienam. Simboliškai tai reiškia, kad vynuogyne esminis atlygis bus vienodas visiems darbininkams – įskiepijimas kaip šakelės į vynmedį, kuris yra Kristus, ir amžinojo gyvenimo, Šventosios Dvasios, Dievo meilės, gyvybės syvų priėmimas. Visos šakelės bus šventos, visos paveldės kartu visą vynuogyną bendrystėje su Dievu ir vienos su kitomis. Visos šakelės, tapusios amžinai gyvais Kristaus nariais, nepasieks to paties dydžio, šventumo arba vaisingumo, kiekviena, pagal savo nuolankumo mastą, pagal savo imlumą Dievo meilei bus pripildyta atitinkamu malonės saiku. Bet tarp jų – jokio pavydo. Kiekvienas narys džiūgaus su kitais gėrėdamasis ne tik savo dovanomis, bet ir tomis, kurios priklauso kitiems. Tokia yra meilės dinamika Dievo Karalystėje.

Denaro atlygis simbolizuoja teisę dalyvauti amžinajame gyvenime, taigi nepasitenkinimas šiuo atlygiu išreiškia tikros bendrystės su Dievu ir kitais žmonėmis atmetimą. Tai gal ir nuodėmė Šventajai Dvasiai. Iš tikrųjų darbininkai, kurie protestuoja reikalaudami atlygio, kuris jiems atrodo vertas daugiau negu denaras, parodo, kad jų triūsas vynuogyne, nesvarbu, kad jie dirbo visą dieną nuo ryto iki vakaro, buvo savanaudiškas, egoistiškas.

Jų tikslas buvo ne pasiekti šventųjų bendravimą Dievo Karalystėje, bet pasisavinti savo paveldėjimo dalį ir ją valdyti atskirai nuo Dievo ir brolių. Jie ima įtariai žiūrėti į Tėvą ir jo neapkęsti dėl to, kad jis geras ir gailestingas, o jie pilni godumo ir puikybės. Apie Kristų jie netrukus pasakys: „Štai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime sau palikimą.“ Būdami velnio vergai, jie vadovaujasi ne meilės, bet gimtosios nuodėmės neapykantos dinamika.

O mes, atvirkščiai, esame pakviesti ir raginami žengti vis toliau Dievo Karalystės link nesavanaudiškos meilės keliu. Šių Mišių pradžios malda nuostabiai pristato mūsų gyvenimo programą: „Dieve, visų tavo įsakymų pagrindas ir viršūnė – tavęs ir artimo meilė! Padėk mums laikytis tos tavo šventosios valios ir pasiekti amžinąjį gyvenimą. Amen.“

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2017-08.pdf