Šitokio debesies liudytojų apsupti, džiaukimės visa širdimi.

Šventojo Benedikto Regula ragina mus visa siela trokšti amžinojo gyvenimo. Kristus savo Aukščiausiojo kunigo maldoje, Jono evangelijoje, sako savo Tėvui: „Amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.“ Krikšto malonės dėka mes jau priėmėme į savo širdį amžinojo gyvenimo sėklą. Tačiau mūsų gyvenimas šiame pasaulyje – tai išbandymo laikotarpis. Esame nuodėmės sužeisti, mūsų dvasinė būsena yra trapi ir nepastovi. Pasak šv. Pauliaus, „tol, kol gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties. Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu“. Per tikėjimą mes pasiekėme tikrą, bet dalinį, laikinį ir dar netobulą Dievo pažinimą. Dar esame tik kelyje, o ne Tėvynėje, mes sunkiai keliaujame į savo gyvenimo galutinį tikslą, džiaugdamiesi kartu ir drebėdami, su tvirta viltimi, bet taip pat su baime. Šventosios Dvasios meilė, išlieta ir mūsų širdyse, suteikė mums malonę dalyvauti Švenčiausiosios Trejybės gyvenime, bendrystėje su visais savo broliais ir seserimis Dievo šeimoje. Bet šioje žemėje mūsų veiksmai ir laisvi pasirinkimai gali arba padidinti (ir tai didelė laimė), arba pavojingai sumažinti ir net visiškai panaikinti mumyse šią malonę.

121-oje psalmėje rašoma: „Keliu akis į kalnus – iš kur ateis man pagalba?“ Šiandien, švęsdami Visų Šventųjų iškilmę, esame raginami pakelti savo sielos žvilgsnį į dangų, kur šventieji, mūsų tikėjimo protėviai, jau pasiekė amžinąją Tėvynę. Jie gali mus padrąsinti ir paguosti. Jiems jau išpildytas Jėzaus prašymas Aukščiausiojo kunigo maldoje: „Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs.“ Šventieji jau nugalėjo pasaulį, sekdami Kristų kryžiaus kelyje ir tvarkydami savo gyvenimą pagal palaiminimų dvasią. Dabar Dangaus Karalystėje jie mato Dievą akis į akį, jie nuolat ir per visus amžius dalyvauja šventųjų bendravime. Mes džiaugiamės su jais, stengdamiesi sekti jų pavyzdžiu, prašydami jų pagalbos ir užtarimo.

Bet gal kas nors paklaus: kiek yra šventųjų danguje? Apreiškimo knyga mini ne tik simbolišką 144 tūkstančių skaičių iš dvylikos Izraelio genčių, bet ir milžinišką, nesuskaičiuojamą minią iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Kita vertus, viešai paskelbtų šventųjų sąrašas yra palyginti trumpas. Jame įrašyti vardai tų krikščionių, kuriuos Bažnyčia, ištyrusi jų raštus ir išklausiusi liudijimų apie jų gyvenimą, mirtį ir pomirtinius stebuklus, iškilmingai pristato tikintiesiems, siūlydama, kad jie juos gerbtų ir kad sektų jų pavyzdžiu. Visu savo autoritetu Bažnyčia iškilmingai tvirtina, kad šie šventieji dabar tikrai yra danguje ir kad nebereikia melstis už juos, bet tik prašyti jų maldos. Iš tikrųjų šiandien tie oficialiai patvirtinti šventieji mums atrodo kur kas artimesni negu kadaise. Po Vatikano II Susirinkimo šventųjų ir palaimintųjų skelbimo procedūra buvo supaprastinta ir pagreitinta. Bažnyčia dabar gerbia daug šiuolaikinių, neseniai mirusių šventųjų. Tai retkarčiais mūsų pačių arba dažniausiai mūsų tėvų bei senelių kartos žmonės, kurie didvyriškai mylėjo Dievą ir artimą mūsų dabartiniame pasaulyje, mūsų gerai pažįstamose situacijose ir sunkumuose.

Bet šiandien mes gerbiame ne tik viešai paskelbtus, bet ir visus šventuosius, visus Kristaus „nežinomus kareivius“. Tai visų epochų, luomų, kraštų ir kultūrų vyrai ir moterys. Be abejo, dauguma jų buvo geros valios žmonės, kurie, gyvendami žemėje, dar neturėjo laimės pasiekti (ir tai be jokios asmeninės kaltės) aiškų Kristaus arba Dievo pažinimą, bet kurie, slaptos Kristaus ir Bažnyčios malonės dėka, pasiliko ištikimi savo sąžinei su meile ir pasiaukojimu tarnaudami savo artimiesiems. Tai žmonių sielos, kurioms, išeinant iš pasaulio, nebereikėjo nuskaistinimo arba (jeigu to reikėjo) pomirtinis nuskaistinimas skaistykloje jau pasibaigė. Jos visos yra dabar surinktos prie Kristaus, Marijos ir Šventųjų Angelų.

Šitokio debesies liudytojų apsupti, džiaukimės visa širdimi, numeskime visas kliūtis bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtu keliu į šventumą, į Dangaus Karalystės pilnatvę, kur nekantriai mūsų laukia Dievas, mūsų Tėvas, mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir visi šventieji. Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2017-09.pdf