Žmonės, vaikščiodami po sodus, stebi, kaip žydi, auga, subrandina vaisius obelys, kriaušės, vyšnios. Pietų kraštuose auginami alyvmedžiai ir vynuogynai. Visi supranta, jog pačios šakos, nukirstos ar vėjo nulaužtos, vaisių nebeužaugina. Reikia, kad visos šakelės augtų iš gyvybę joms teikiančio kamieno. Po audros visada būna gaila nulūžusių vaismedžių šakų, kurios pasmerktos žūti. Šio penktojo Velykų sekmadienio…
Jėzus palyginimu apie gerąjį ganytoją nori mus pamokyti mylėti ir aukotis vieniems už kitus. Tikriausiai šiandien mums sunku iki galo suvokti, kokį Jėzaus meilės pavyzdį slepia šis palyginimas. „Gerasis ganytojas“ reiškia tą, kuris visada yra šalia, gerai pažįsta kiekvieną avį, rūpinasi, kad jos būtų sočios, ir saugo jas nuo visokiausių pavojų. Ganytojas visada yra šalia:…
Išgąstis ir džiaugsmas – šie du jausmai ryškiai atsispindi trečiojo Velykų sekmadienio Evangelijoje. Apaštalai vis dar bijo prisikėlusio Jėzaus, jiems atrodo, jog tai mirusiojo dvasia, vaiduoklis. Taip atsitiko greičiausiai todėl, kad apaštalai buvo pamiršę Jėzaus žodžius apie prisikėlimą, taip pat pranašų skelbimą apie ateisiančio Mesijo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Dažnai ir mes galvojame, jog Evangelija…
Išganytojas savo žaidas rodo ne tam, kad mokinius išgąsdintų, bet kad patvirtintų savo kaip kentėjusio Mesijo tapatybę. Mesijas be žaizdų ne Mesijas. Be kryžiaus kančios jis yra netikras Atpirkėjas. Jėzaus žaizdos – meilės žmogui ženklai, užrašyti ant Išganytojo kūno, kad kiekvienas, kuris net skaityti nemoka, suprastų šį meilės žmonijai raštą. Jėzus nori paliudyti, kad po…
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 25). Jėzus ištarė šiuos nepaprastai svarbius žodžius mirus Lozoriui iš Betanijos. Lozoriaus sesuo Morta susirūpinusi sakė: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar…
Šiandien mūsų širdyje vyksta kova. Ką paleisti į laisvę: ar blogąją mūsų charakterio pusę, ar gerąją? Ar mūsų Išganytojas Jėzus triumfuos ir valdys mūsų gyvenimą, ar nusikaltėlis Barabas. Šiandien svarbaus ir lemiamo pasirinkimo momentas. Juk vos ne kasdien nustatome savo laikrodžius, kad jie rodytų tikslų laiką, sukinėjame valandas pirmyn ar atgal norėdami kuo naudingiau išnaudoti…
Graikai prašė: „Mes norėtume pamatyti Jėzų!“ Šis graikų prašymas tęsiasi per visą žmonijos istoriją. Jėzaus figūra dominuoja žmonijos istorijos horizonte. Net ir tie, kurie norėtų išbraukti jį iš žmonių atminties, savo kova prieš Jėzų demonstruoja ypatingą jo asmens reikšmę žmonijos istorijoje. Jėzus atsiveria tiems, kurie, kaip sako evangelistas Jonas, ieško Jo tikėjimo atverta širdimi: pasiryžę…
„Dievas taip pamilo pasaulį“ (Jn 3, 16). Kokie neįprasti žodžiai tų religijų atstovams, kurie stengiasi pasitraukti iš pasaulio, niekina pasaulį laikydami jį visokio blogio šaltiniu. Tačiau Kristus skelbia priešingai, jog „Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 17). Ir visų keisčiausia, jog Dievo…
Mieli tikintieji, šio trečiojo gavėnios sekmadienio pirmajame skaitinyje mes išgirstame dešimtį Dievo įsakymų. Juos išklausius gali kilti klausimas, ar jie mus saisto? Ar jie nėra pasenę? Gal šie įsakymai varžo žmogaus laisvę? Katalikų Bažnyčios katekizme skaitome, jog žodis „dekalogas“ reiškia „dešimt žodžių“. Tuos „dešimt žodžių“ Dievas apreiškė savo tautai ant šventojo kalno. Tai ypatingos reikšmės…
„Negalėčiau gyventi nei akimirkos be religijos, – taip liudijo Mahatma Gandis. – Daugelis mano draugų politikų nusivylė manydami, jog mano politika kyla iš religijos. Jie yra teisūs. Mano politinė veikla, kaip ir visos kitos veiklos, kyla iš religijos. Pasakysiu, jog kiekvienas tikinčiojo darbas privalo kilti iš jo religijos, kadangi religija mus sujungia su Dievu, noriu…