Mieli tikintieji, šio trečiojo gavėnios sekmadienio pirmajame skaitinyje mes išgirstame dešimtį Dievo įsakymų. Juos išklausius gali kilti klausimas, ar jie mus saisto? Ar jie nėra pasenę? Gal šie įsakymai varžo žmogaus laisvę?

Katalikų Bažnyčios katekizme skaitome, jog žodis „dekalogas“ reiškia „dešimt žodžių“. Tuos „dešimt žodžių“ Dievas apreiškė savo tautai ant šventojo kalno. Tai ypatingos reikšmės Dievo žodžiai. Jie apima ir skelbia Dievo įstatymą, šventąją Dievo valią. Senasis Įstatymas yra pirmasis Viešpaties apreikštojo įstatymo etapas. Jo dorovinių nuostatų santrauka yra Dešimt įsakymų. Dekalogo įsakymai deda pagrindus pagal Dievo paveikslą sukurto žmogaus pašaukimui, draudžia, kas priešinga Dievo ir artimo meilei, ir įsako, kas jai yra esminga. Dekalogas yra kiekvieno žmogaus sąžinės šviesa, kad žmogui parodytų Dievo valią ir saugotų žmogų nuo blogio. Šv. Augustinas sako: „Įstatymo plokštėse Dievas užrašė tai, ko žmonės neperskaitė savo širdyse.“

Ne vienam žmogui žemėje Dievo įsakymai atrodo sunki našta. Ne vienas mano, jog Dievas jam uždeda vergovės jungą. Šv. Jonas Auksaburnis rašo: „Joks įsakymas nėra sunkus, nemalonus, jei mes tik norime jį vykdyti. Kai trūksta geros valios, ir lengviausias dalykas atrodo kaip sunki našta.“ Iš tikrųjų Dievas be galo mus myli ir žino, kas mums reikalingiausia. Dievas sukūrė žmogų ir žino, kas žmogui yra būtiniausia. Dievas mums duoda įsakymus dėl mūsų gerovės, kad bręstume ir būtume laimingi. Štai kodėl Viešpaties įsakymai yra dovana ir Jo meilės mums išraiška.

Dešimt Dievo įsakymų nėra kažkokio despoto ar diktatoriaus įsakymai. Tai draugystės su mumis sutartis: „Aš esu tavo Dievas, kuris tave išvedė iš vergovės namų.“ Dievas gerbia kiekvieną žmogų, net nusidėjėlį. Tikroji Dievo šventykla yra žmogus. Štai kodėl Viešpats nori restauruoti žmogų. Kūrėjas nori mums padėti išsilaisvinti iš vidinių nuodėmės pančių. Jis nori globoti pačias pagrindines žmogaus gėrybes: religiją, šeimą, meilę, gyvenimą, laisvę, teisingumą. Dievas yra viso šito garantas, jeigu tik žmogus laikysis dešimties Dievo įsakymų. Tai žmogaus pašaukimo apsaugojimas.

Šv. Jonas Auksaburnis sako: „Yra tokių, kurie nežino, kas jiems naudinga ir kas yra Dievo valia. Tai tie, kurie visai pasinėrę šio pasaulio reikaluose, kurie turtą laiko savo pastangų tikslu, kurie medžioja aukštas vietas, trokšta išorinės garbės, save laiko didžiais, prabangius namus stato, meniškai išpuoštus antkapius įsigyja, būrius tarnų laiko ir visą spiečių sargų apie save turi. Jie visai nežino, kas jų tikrajam gėriui tarnauja, jie nepažįsta Dievo valios.“

Dešimt įsakymų parodo žmogaus prigimtyje slypinčias esmines žmogaus pareigas, o netiesiogiai – ir pagrindines jo teises. Šv. Ireniejus sako, jog „Dievas, nuo pat pradžių į žmonių širdis įdiegęs prigimtinio įstatymo reikalavimus, juos priminė Dekalogu.“ Tad šie įsakymai nėra skirti tik žydų tautai, jie galioja kiekvienam žmogui, kuris nori garbingai gyventi. Šie įsakymai yra žmogaus pareigų Dievui ir artimui, t. y. kitam žmogui, sintezė.

Kauno miesto gatvėse buvo pakabinti dideli 10 Dievo įsakymų plakatai. Tai buvo pastanga priminti visiems, jog egzistuoja ne tik civiliniai, bet ir kur kas aukštesni ir kiekvieną žmogų įpareigojantys amžinieji įstatymai. Tai buvo pastanga pažadinti mūsų apsnūdusias sąžines.

Dešimt įsakymų išreiškia pagrindines žmogaus pareigas Dievui ir artimui, savo esme jie yra labai svarbūs įpareigojimai. Jie nė kiek nekinta ir galioja visada ir visur, o tai reiškia, kad jie nesensta. Niekas negali nuo jų atleisti. Dešimt įsakymų Dievas įrašė žmogaus širdyje.

Į jaunuolio klausimą, ką gera jis turi daryti, kad įgytų amžinąjį gyvenimą, Jėzus atsakė: „Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“ (Mt 19, 16–17).

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2015-02.pdf